Kūno kultūros mokytojai Stepas Margevičius, Rasa Vaštakienė, Minvydas Matlašaitis, Rimantas Kalėda, Arvydas Birbalas, Rimvydas Miknevičius, Inga Mikštaitė ir Karolis Abramavičius, ne tik aktyviai įsitraukė į mokyklų žaidynes, atgaivino mažai populiarias sporto šakas, bet padėjo daug pastangų, kad Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija savo grupėje taptų geriausia gimnazija Lietuvoje. "Rezultatai aukšti mokytojų dėka: dėl jų šeštadienių, praleistų autobusuose ir kitų savivaldybių sporto salėse. Sportininkų bendruomenė mūsų gimnazijoje stipri", – sakė gimnazijos vadovas.

Stiprūs: M.Čepulis pernai tapo Europos čempionu, o G. Kuršaitytė - Europos čempionato prizininke. Asmeninio archyvo nuotr.

Turi net Europos čempioną

"Antrą kartą esame pirmi, o šiaip nuolat tampame Lietuvos mokyklų žaidynių prizininkais. Prieš trejus metus dalyvavome ir kaimo mokyklų žaidynių programoje, ten rezultatai būdavo dar geresni, bendroje komandinėje įskaitoje užimdavome 1–2 vietas, nes dalyvaudavo tik rajonų komandos. Tačiau ir kitoje grupėje, pasirodo, galime nušluostyti nosis, tik reikia susitelkimo. Pergalės – tai kasdienio darbo rezultatas", – šypsojosi kūno kultūros mokytojas Stepas Margevičius.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklų žaidynėse Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos moksleiviai finalinėse varžybose rungėsi net devyniolikoje sporto šakų (iš viso yra 38 sporto šakų, o įskaitai reikia 18 sporto šakų atstovų).

Šią pakaunės gimnaziją link pergalės labiausiai pakylėja svarsčių kilnotojai, kurie, treniruojami Kauno rajono savivaldybės vicemero Pauliaus Visocko, nuolat tampa čempionais, neblogai pasirodo lengvaatlečiai, kvadrato žaidėjai. Ir kitų sporto šakų komandos patenka į dešimtukus.

Liudininkas: prizas liudija apie aukščiausią įvertinimą. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Lengvaatlečiai praėjusių mokslo metų žaidynėse užėmė trečią vietą, o, peršokęs 1,9 m, Mantas Šmigelskas tapo šuolio į aukštį čempionu. Neblogai sekėsi ir kroso, estafečių bėgikams, virvės traukikams.

"Pernai pirmą kartą dalyvavome ir kalnų dviračių lenktynėse, iš 15 komandų užėmėme 11 vietą. Tai visai neblogas rezultatas. Šiemet laimę mėginsime naujose – kalnų slidinėjimo ir greitojo nusileidimo – šakose. Vaikai turi patirties, su tėvais važinėja slidinėti ne tik į Alpes, todėl ir nusprendėme pabandyti", – planais dalijosi S.Margevičius.

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ugdytiniai ant nugalėtojų pakylos kopia ne tik Lietuvoje. Europos čempionu pernai tapo P.Visocko ugdytinis Mantas Čepulis (jis savo amžiaus grupėje netgi pagerino pasaulio rekordą), prizininkais – Aurimas Stulgys ir Gabrielė Kuršaitytė.

Modernus: Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos stadionas atnaujintas  prieš trejus metus. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Sąlygos sportuoti – varganos

"Džiaugiuosi mokinių pasiekimais ir mokytojų entuziazmu. Geras sąlygas sportuoti turime tik šiltuoju sezonu, kiti mums gali pavydėti prieš trejus metus modernizuoto stadiono. Kai lyginame sąlygas sportuoti lauke anksčiau ir dabar, į ankstesnes grįžti nenorėčiau. Bet kai galvoju apie šaltąjį laikotarpį, vis dėlto aš pirmiau rinkčiausi reikalavimus atitinkančią sporto salę, o ne modernų stadioną. Be to, šiltuoju metu būna atostogos, o kūno kultūros pamokoms randame ir kitų gerų erdvių. O šaltuoju metu sąlygos yra labai sudėtingos ir kasmet vis sunkėja", – neslėpė R.Kučiauskas.

Šios ugdymo įstaigos sporto salė neatitinka higienos normų. Be to, pasikeitus ugdymo planui, 5 ir 6 klasių mokiniai turi po tris kūno kultūros pamokas per savaitę, kitais metais tris kartus per savaitę sportuos ir septintokai, o 2021–2022 m. – aštuntokai. "Jei per šiuos metus sąlygos nepagerės, turėsime labai didelių problemų organizuojant ugdymo procesą. Neturime normalios sporto salės ir patalpų vaikams persirengti", – sakė įstaigos vadovas. Vienos pamokos metu dabar Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos sporto salėje sportuoja 60 ir daugiau mokinių.

Nuomonė: S.Margevičius įsitikinęs: pergalės – tai kasdienio darbo rezultatas. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pasak R.Kučiausko, Kauno rajono savivaldybė, šių pastatų šeimininkė, gerai žino problemą. Beje, salės rekonstrukcija problemos neišspręstų, čia galėtų vykti tik kai kurie užsiėmimai, šokių ir choreografijos pamokos. "Gimnazijai reikia naujo priestato, kurį būtų galima statyti dabartinėje krepšinio aikštelėje. Kai buvo įrengiamas liftas, ketinta tuo pat metu apšiltinti gimnazijos sieną, prie kurios atsirado šis įrenginys. Tačiau tuomečio administracijos direktoriaus Antano Nesteckio iniciatyva apšiltinimo buvo atsisakyta, nes ateityje ši siena taps vidine, prie jos glaustųsi planuojamas priestatas. Šiuo metu Kauno rajone vyksta daug projektų, aš esu įsitikinęs, kad kažkada šioje eilutėje atsidursime ir mes", – vylėsi direktorius.

Ieško išeičių

Kai kūno kultūros pamoka kelioms klasėms vyksta tuo pačiu metu, gimnazijos vadovai ieško išeičių: mokytojai su vaikais eina į Kamšos botaninį-zoologinį draustinį, kuriame įrengtas pažintinis takas, panaudoja ten esančią infrastruktūrą, ypač laiptus. "Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija – tai ne sporto, o bendrojo lavinimo mokykla, čia reikalingas ne sportas, o kūno kultūra, kad vaikai galėtų atsipalaiduoti psichologiškai ir išsikrauti fiziškai", – mano R.Kučiauskas.

Grūstis: vienos pamokos metu gimnazijos sporto salėje sportuoja 60 ir daugiau mokinių. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Gimnaziją gelbsti ir tai, kad ji turi bendradarbiavimo sutartį su VDU, vyresnėms klasėms kūno kultūros pamokos vyksta ir Žemės ūkio akademijos sporto salėje. Įsileisdavo ir kitas partneris – Ringaudų pradinė mokykla. "Bet dabar ši karvutė jau užtrūko, mes ten nebepatenkame", – sakė gimnazijos direktorius.

Komentaras

Pauliaus Visockas, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Kauno rajono savivaldybė skiria didelį dėmesį vaikų užimtumui ir sportui. Atnaujiname rajono mokyklas, sporto aikštynus, stadionus. Kasmet išleidžiame sportininkus į įvairias varžybas, vasaros stovyklas, skiriame lėšų reikalingam inventoriui įsigyti.

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos pergalę Lietuvos mokyklų žaidynėse galėjo lemti ilgametė patirtis dalyvaujant varžybose, sunkus darbas treniruojantis ir darnus komandinis darbas. Taip pat gimnazijos sportininkams ir jų treneriams labai svarbi direktoriaus parama. Bet visų svarbiausia, kad yra keli kūno kultūros mokytojai-entuziastai, kurie surėmė pečius dėl bendro tikslo ir su mokiniais siekė kuo aukštesnių rezultatų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Jau 12 metų specializuojuosi svarsčių kilnojimo rungtyje ir treniruoju šios gimnazijos mokinius. Sunkus darbas, treniruotės, varžybos užaugino mus iki tokio lygio, kad dešim metų esame prizininkai Lietuvoje, šešerius metus iškovojame pirmas vietas ir tiek pat laiko jau turime teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionatuose. Džiaugiuosi, kad ilgametis kryptingas darbas lėmė tai, jog gimnazija garsina Kauno rajono vardą ne tik Lietuvoje, bet savo meistriškumu pasižymi ir tarptautinėse arenose.

Tarptautinio projekto dalis

Ši kelionė – dalis "Erasmus+" projekto "The Unifying Power of Arts" ("Vienijanti meno galia"), truksiančio iki kitų metų birželio. U.Karvelis gimnazija jame dalyvauja drauge su partneriais iš Turkijos, Makedonijos, Kroatijos ir Rumunijos. Pirmoji pažintis su šių šalių atstovais įvyko Turkijoje, Sivaso mieste. Ji tęsėsi Makedonijoje. Makedonų šeimos moksleivius savaitei apgyvendino savo namuose ir tapo jiems antraisiais tėvais. Visą savaitę mokiniai kartu su savo bendraamžiais ėjo kartu į mokyklą, pristatė savo šalis pasaulyje garsinusias asmenybes, mokė vieni kitus tradicinių žaidimų, dalyvavo užklasinėje veikloje, aplankė Ochrido ežero apylinkes, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Bitolos miestą, Matkos kanjoną. Lietuvaičiai liko sužavėti šalies kultūra, jos svetingumu ir užsimezgusiais šiltais santykiais su kitų šalių atstovais. "Tai puiki galimybė pažinti kitas kultūras be jokių išankstinių nuostatų. Tas laikas, kurį leidome kartu, buvo tiesiog nuostabus. Sužinojome išties daug apie kitų šalių kultūrą, papročius, galėjome gyvai pabendrauti ir dalyvauti įvairiose veiklose, kartu keliauti. Kas gali būti geriau nei skirtingų šalių kultūrų vieningumas ir bendrystė?" – pastebėjo mokytoja Alina Živatkauskienė.

Pasitelkia meno šakas

Projektas "Vienijanti meno galia" skirtas 15–18 metų jaunuoliams iš penkių šalių, kurie susiburia bendroms mokymosi veikloms skirtingose šalyse ir susipažįsta su kitų kultūrų tradicijomis, pasitelkdami įvairias meno šakas, tokias kaip šalių tradicinės virtuvės, muzika, šokiai, dailė, gilinasi į istoriją, lanko į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas vietas. Moksleiviai pristato vieni kitiems savo šalis, istoriją, garsias asmenybes, kurių nuopelnai svarbūs visam pasauliui, diskutuoja apie tai, kaip svarbu gyventi santarvėje ir taikoje. Projektu siekiama parodyti, kad išankstiniai nusistatymai apie kitos šalies žmones kartais yra klaidingi, pažinti kultūrų įvairovę bei laužyti įsigalėjusius stereotipus, tobulinti mokinių anglų kalbos, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo kompetencijas, ugdyti projekto valdymo įgūdžius ir skatinti motyvaciją kurti kitus projektus.

Vizito metu vyko daug oficialių susitikimų. Mokytojų grupė susitiko su Makedonijos švietimo ir kultūros ministrais, projekto dalyviai išdėstė savo nuomonę atviroje diskusijoje apie šalies švietimo politiką ir jaunimo projektų svarbą Europos švietimo kultūroje. Kultūros ministras ypač palaikė Lietuvos tarptautinę iniciatyvą, kuriant tvarią bendruomenę. "Smagu, kad augančiai kartai mokytojai tarsi vedliai yra pavyzdys, kaip skirtingos kultūros gali kurti darnią integraciją visuomenėje", – susitikimo su projekto dalyviais metu sakė Skopjė meras Petre Shilegovas.

Labiau pažįsta kultūrą

Užsienio kalbų mokytojos A.Živatkauskienė ir Rūta Novošinskienė įvardijo dar vieną svarbų projekto pranašumą – tai kalbų mokėjimas, atveriantis kelius į pažinimą ir turtingesnį kultūrų suvokimą. "Mes bandome skiepyti vaikams meilę kalboms, o toks projektas tik patvirtina, kad užsienio kalbų mokėjimas – tai kelias į pažinimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų kultūrų. Tokios iniciatyvos ir veiklos mokyklose gali padėti kurti geresnį gyvenimą, griauti baimes, padėti žmonėms, susiduriantiems su integracijos problemomis, kurti ne tik mokyklos, bet ir visos Europos bendruomenę", – sakė A.Živatkauskienė.

Projekto Lietuvoje koordinatorė R.Novošinskienė buvo pakviesta dalyvauti televizijos laidoje ir pasidalyti įspūdžiais apie projektą bei galimybėmis pažinti kitas šalis, jų kultūrą, žmones be jokių išankstinių nuostatų, kokią gyvenimo patirtį įgyja mokiniai, dalyvaudami tokio tipo mainuose bei projektuose, kaip keičiasi jų nuomonės ir įsitikinimai praleidus savaitę kartu.

Pasak mokytojų, projekto sėkmę įrodo jo dalyvių ašaros besibaigiant vizito laikui, kai reikėjo išsiskirti. Vis dėlto užsimezgusi draugystė nenutrūksta, o toliau tęsiasi socialiniuose tinkluose ar pasitelkus kitas priemones.

Projektas tęsiasi toliau – laukia dar trys susitikimai. Mokytojai ir mokiniai dalysis savo kultūros paveldu Kroatijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje. O kol kas projekto dalyviai grįžo į Lietuvą pasisėmę naujų žinių, įgiję naujų draugų ir suvokę, kad žmonės, nors ir labai skirtingi, gali sutarti kaip viena didelė šeima, gyventi taikiai be karo ir nesantaikos.

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija pretenduoja į rekordą. Gimnazijos bendruomenės sukurtą atviruką siekiama įrašyti į rekordų knygą kaip didžiausią atviruką Lietuvoje.

Akademijos U.Karvelis gimnazijos bendruomenė vienu šūviu nusprendė nušauti kelis zuikius: pasveikinti visus gimnazijos dešimtmečio ir Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjos, buvusios Lietuvos ambasadorės prie UNESCO U.Karvelis 80-mečio proga. Pasveikinti nuspręsta originaliai: gimnazijos bendruomenė sukūrė didžiulį bendros kūrybos dvipusį atviruką, kurio aukštis siekia 280 cm, plotis – 402 cm. „Pradinis sumanymas buvo sukurti atviruką, kuriame tilptų mūsų bendruomenės narių sveikinimai ir piešiniai. Sukūrėme paukščio silueto trafaretą. Siekėme, kad paukštis būtų panašus į balandį, arba karvelį – juk švenčiame ir U.Karvelis 80-metį. Šiuos siluetus klasės, mokytojai ir pavieniai mokiniai dekoravo popieriumi, karoliukais, plunksnom. Jais papuošėme atviruko viršelį“, – pasakojo viena projekto iniciatorių kuratorė Laima Liutikienė.

Ant gimnazijos fojė eksponuojamo sveikinimo viršelio nutūpė keliasdešimt popierinių paukščių. Lubas siekiančio sveikinimo viduje surašyti linkėjimai gimnazijai ir U.Karvelis. Sveikinimą gimnazijos bendruomenės nariai pavadino „Skrendu“. „Tai – aliuzija į paukščius, į skrendantį sveikinimą ir į U.Karvelis, kurios mėgstamas posakis buvo „Skrendu ir nekrentu“, – pastebėjo L.Liutikienė.

Atviruką gimnazija siekia įregistruoti Lietuvos rekordų knygoje. „Gimnazija yra kaip indas, į kurį nuolatos kaupiasi čia dirbusių ir dirbančių žmonių patirtys, išgyvenimai, džiaugsmai. Per dešimt gimnazijos istorijos metų tas indas pasipildė tradicijomis, vertybėmis, kitokiais iššūkiais ir veikimu nei iki tol“, – sakė gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas. Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu Akademijos U.Karvelis gimnazija skiria daug dėmesio gabių moksleivių ugdymui. Ilgojoje gimnazijoje, formuojančioje 1–12 klases, šiais mokslo metais mokosi per 1 tūkst. moksleivių.

Švenčiant gimnazijos 10-metį, surengta visa serija renginių: koncertas, parodos, atvirų durų diena muziejuje, prisiminimų popietė ir kt. Šventiniame gimnazijos renginyje pristatytos Indrės Miškinytės ir Dariaus Kupčiūno drabužių kolekcijos „Žemyn pro kiškio urvą“ ir „Paryžius“.

U.Karvelis gimnazija – tai buvusi Noreikiškių vidurinė mokykla. Šios ugdymo įstaigos ištakos siekia 1948 m., kuomet buvo įsteigta Karkiškių pradinė mokykla.