„Tikrai nesiūlys (Vyriausybė – BNS) nustatyti nulinio tarifo (...), todėl, kad tai neatitinka nei žaliojo kurso, nei anglies dioksido emisijų mažinimo tikslų“, – Seime pirmadienį sakė ministrė pirmininkė.

Be to, anot jos, vartotojams, kurie sausį–vasarį mokėjo padidintą SND akcizą, jis būtų kompensuojamas 2025-aisiais pusei metų atidedant anglies dioksido dedamąją.  

„Tam, kad būtų kompensuojamas akcizo padidėjimas sausio ir vasario mėnesiais. Tai geras kompromisas“, – tvirtino I. Šimonytė.

Pasak jos, SND akcizo tarifai, taikomi kitose Europos Sąjungos valstybėse, siekia nuo 13 iki 60 eurų.

„Yra kelios valstybės, galbūt keturios, kurios taiko nulinį tarifą, yra kokios keturios valstybės, kurios taiko tokį aukštą tarifą, kaip šiuo metu taikomas Lietuvoje. Didysis rėžis yra maždaug tarp 13 ir 60 eurų“, – kalbėjo ji.   

„Didžioji dalis akcizo tarifų dujoms, kurios naudojamos buityje arba kaip šildymas, varijuoja tarp keliolikos ir keliasdešimties eurų, tai toje aibėje tarifų Vyriausybė pasiūlė tą dydį, kuris direktyvoje nustatytas, susietas su verslo tikslais ir mūsų supratimu, tikrai pagrįstas“, – sakė ji prieš Seimo posėdį žurnalistams.

Taip, tai turės įtakos, biudžeto pajamos, deja, bus mažesnės, bet kadangi buvo sutarta, kad šitą klausimą reikia išspręsti, tai nuostolį teks prisiimti.

 

Premjerės teigimu, siūlomas 41 euro akcizas „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.  

„Jos (SND  – BNS) yra mažiau taršios už raudoną dyzelį, bet labiau taršios už gamtines dujas“, – tvirtino ministrė pirmininkė.  

Prieš posėdį žurnalistų paklausta, kodėl siūlomas 41 euro tarifas, premjerė teigė, kad nustatyti objektyvų dydį yra sudėtinga, tačiau nuspręsta atsižvelgti į Europos Sąjungos direktyvą.

„Nustatyti objektyvų dydį yra pakankamai sudėtinga, nes Europos Sąjungos valstybių praktika varijuoja nuo nulio, kuris taikomas keliose valstybėse ir Lietuvoje buvo taikomas iki sausio 1 dienos ir iki 300–400 eurų, kaip taikoma Lietuvoje, kai kuriose Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose“, – sakė I. Šimonytė.

Anot premjerės, 41 euro tarifas turės neigiamos įtakos biudžeto pajamoms, tačiau nuostolį teks prisiimti.

„Taip, tai turės įtakos, biudžeto pajamos, deja, bus mažesnės, bet kadangi buvo sutarta, kad šitą klausimą reikia išspręsti, tai nuostolį teks prisiimti“, – sakė premjerė.

Parlamentarams ji pateikė dvi Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Vyriausybė siūlo buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui sumažinti SND akcizą nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną. 

Be to, pakeitimais siūloma atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino – 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizą siūloma vėl taikyti  žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse.

Vyriausybės inicijuojamas pataisas dėl akcizo SND Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka, jas numatoma priimti sesijos pabaigoje ketvirtadienį.

Vyriausybė pripažino, kad šių metų sausį įsigaliojęs gazolių naudojimas tik žemės ūkio technikoje iš esmės apribojo galimybes žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams naudotis gazolių kvotomis, o smarkiai keltas SND akcizas pernelyg staigiai padidino veiklos kaštus verslui ir išlaidas dujas naudojantiems gyventojams.

„Aš priminsiu, kad prezidentas pats pasirašė Akcizų įstatymą, prezidentas važinėja po Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijas, prezidentas žino, kokie Lietuvos įsipareigojimai yra ir žino, kad Akcizų įstatymas per silpnas“, – BNS penktadienį sakė S. Gentvilas.

S. Gentvilas anksčiau šią savaitę pranešė, kad Lietuva yra gavusi pastabų iš Europos Komisijos dėl nacionalinio energetikos ir klimato srities valdymo plano, nes jis nepakankamai ambicingas, o mažinant akcizus atotrūkis dar didės.

Anot S. Gentvilo, mažas akcizas reiškia investicijas neteisinga kryptimi.

Aplinkos ministerija siūlė SND akcizą sumažinti iki 70,58 euro už toną (be PVM). Ministro teigimu, Vyriausybei neatsižvelgus į jo pasiūlymą jis neatmetė, kad tokias Akcizų įstatymo pataisas Seime teiks Liberalų sąjūdžio atstovai.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) penktadienį sakė, jog šalies vadovas palaiko ūkininkų reikalavimus ir mano, kad nuo sausio padidintas SND akcizas turėtų būti mažinamas tiek, kad būtų kompensuota per du mėnesius permokėta suma, o tuomet jis galėtų būti grąžintas į ankstesnį lygį – Vyriausybės siūlomą 41 eurą.

S. Gentvilas BNS penktadienį sakė manantis, kad tai priešrinkiminis susitikimas.

„Aš tai vertinu kaip priešrinkiminį susitikimą su ūkininkų bendruomene, niekaip kitaip (...) Tai tikrai priešrinkiminis susitikimas ir ypač vertinant prezidento, kaip ekonomisto kompetenciją, žinant, kad prezidentas pažįsta skaičius, žino, kaip jie dedasi ir prezidentas tikrai supranta, kad negalima to pažadėti ūkininkams“, – BNS teigė jis.

Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su žemdirbių organizacijų atstovais. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas po susitikimo teigė, kad Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas ūkininkų netenkina – jis turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse.

Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas. Iki tol jis buvo 41 euras.

Vyriausybė šią savaitę jau pritarė siūlymui sumažinti SND akcizą iki 41 euro už toną. Tokios Akcizų įstatymo pataisos bus teikiamos Seimui, jas bus prašoma svarstyti skubos tvarka – Seimas tai numato daryti kitą savaitę.

Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių degalai, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.

Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai. Numatomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto

Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.

Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų išsakytus pageidavimus ir problemas. Vienas iš planuojamų pakeitimų – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai.

.

 

Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje ūkininkams buvo sudaryta galimybė teikti prašymą Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis ir kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote.

Sulaukusi pastebėjimų, kad pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha.

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai.

ŽŪM primena, kad praėjusių metų gruodį Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Ir institucijoms, ir ūkininkams tai leistų geriau pasiruošti šio standarto įgyvendinimui.

Daugiamečių pievų atkūrimas – laukiama žinių

Šiuo metu ŽŪM toliau tariasi su EK, siekdama išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą ir sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams.

Praėjusią savaitę ŽŪM kartu su žemdirbių atstovais parengė ir EK išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą, traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir už žemės ūkį atsakingo EK komisaro Januszo Wojciechowskio susitikimas, kuriame bus ieškoma sprendimo, planuojamas sausio 23 d.

AM ir ŽŪM tarpusavyje suderino vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą, šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai. Freepik.com nuotr.

Dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų

Įgyvendinant reikalavimus, susijusius su gamtos apsauga, institucijų pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus, ypač kai ūkininkams ir žemės savininkams 2023 m. rugsėjį buvo išsiųsti laiškai, informuojantys apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomi veiklos apribojimai.

Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad ši funkcija atlikta netinkamai pasirengus. Ūkininkai ir žemės savininkai turėjo būti tinkamai įtraukti į sprendimų derinimą ir priėmimą, kad būtų aišku, kokioje tiksliai teritorijoje, dėl kokios priežasties ir kokie apribojimai taikytini.

Vyriausybė planuoja iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios, peržiūrėjusi visą procesą, pasiūlyti sprendimų, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Apie galimus sprendimų būdus Vyriausybė pasirengusi diskutuoti su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir kitais socialiniais partneriais.

Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų

Vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą tarpusavyje suderino Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamos į socialinių partnerių nuomonę. Sutarti principai jau buvo taikomi deklaruojant 2023 m. pasėlius, t. y. šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai.

AM šiuo metu derinamas vandens apsaugos juostų ir zonų dydžius reglamentuojantis įsakymo pakeitimas atitinka minimą pasiektą sutarimą. LŽŪT ir kiti socialiniai partneriai pateikė AM pastabas ir tris pasiūlymus. Ministerija, įvertinusi socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kaip sutarta susitikime, pakeitimus patvirtins iki 2024 m. vasario 1 d.

Užs. 1878686

Žemės ūkio rūmų viceprezidentas Algis Baravykas BNS sako, kad akcizo lengvata dabar taikoma tik traktorių kurui – taip įstatymo pataisą išaiškino Mokesčių inspekcija.

„Jam (ūkininkui – BNS) apriboja kuro naudojimo būdą (...) Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo išaiškinimas ir tas išaiškinimas labai konkrečiai nurodo, kad, jeigu technika yra universali, kaip priekabos, kaip transportas, tai ji netinkama, tas yra tikrai“, – BNS teigė A. Baravykas.

„Ūkininkai gauna lengvatinį akcizą, kadangi daug Europos šalių padeda taip žemdirbiams, tačiau toks nuslėptas arba praleistas punktelis pernai metais priimtas, niekas į tai neatkreipė dėmesio, tarsi paslapčiom įkištas, kad (...) jis (ūkininkas – BNS) negali naudotis (lengvata – BNS) ne žemės ūkio technika, pavyzdžiui, sunkvežimiais, kuriais pervežami gyvuliai, pašarai iš vieno ūkio į kitą arba teritorijoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Baravykas.

A. Baravykas sako, kad nauja įstatymo nuostata žemdirbius piktina ne dėl papildomų išlaidų, bet dėl pačios logikos.

„Pirmas dalykas, tai labai erzina ūkininkus, tiesiog nelogiškas sprendimas, kiek bekainuotų. Jeigu po ūkį kampais ar kvadratais vaikščioti įstatymas įpareigotų, tai irgi kiltų klausimas, kodėl? Tai čia irgi tas pats, labiau logikos klausimas“, – BNS kalbėjo A. Baravykas.

Jeigu po ūkį kampais ar kvadratais vaikščioti įstatymas įpareigotų, tai irgi kiltų klausimas, kodėl? Tai čia irgi tas pats, labiau logikos klausimas.

 

Jo teigimu, dėl tokio įstatymo taikymo organizacija kreipėsi į valdžią: „Mes kreipėmės raštais į Žemės ūkio ministeriją, į Vyriausybę, į Seimo Kaimo reikalų komitetą, dabar jie nagrinės“. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad dar tikslinama, kas yra žemės ūkio gamybai skirtos transporto  priemonės.

„Akcizų įstatyme yra pakeitimas, kad lengvatinis dyzelinas turi būti pilamas į žemės ūkio gamybai skirtas priemones. Yra šiek tiek, kas paaiškėjo čia paskutiniu metu, interpretacijos klausimas, kas tai yra, tai mes dar tiksliname ir tikimės, kad surasime tą dalyką“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Navickas.

Ministras teigia, kad tikslinti reikia vien dėl bitininkų, kuriems lengvata kurui skiriama pervežant avilius į žydinčias pievas. 

„Tai, kaip yra apibrėžta, kad lengvatinis dyzelinas yra gamyboje, ne transportavime, ne perdirbime, bet pačioj gamyboj, tai natūralu, kad į tai įeina žemės ūkio technika. Bet yra toks klausimas, dėl kurio mes peržiūrime, kaip galėtume atliepti, tai yra bitininkystė, kur, pavyzdžiui, jiems lengvatinis dyzelinas daugiausiai yra skiriamas ir buvo skaičiuotas avilių pervežimui į žydinčias pievas, transportavimui, tai čia nebūtinai žemės ūkio technika yra. Tai turime tą pasitikslinti, o visa kita tai, man atrodo, yra natūralu“, – kalbėjo K. Navickas.

A. Baravyko teigimu, iki pataisų įstatymas apibrėžė akcizą, taikomą žemės ūkio veikloje naudojamam kurui, todėl lengvata galiojo ir degalams, kuriuos ūkininkai naudojo universaliems krautuvams, gyvulių pervežimui skirtam transportui ir kitai technikai.

Tuo metu dabar įstatymas apibrėžia, kad lengvata taikoma tik žemės produkcijos gamybai naudojamiems degalams.

„Reikia ūkiams, kiaulininkystės pavyzdį pasakysiu, iš Šilalės nuvežti paršelius auginti į Biržus, kur yra to pačio savininko padaliniai. Tai dabar išeitų, kad jeigu vežtų sunkvežimiu – negalės naudoti to lengvatinio dyzelino, jeigu gabens traktoriumi, tai tada prašom (...) Kodėl tas daiktas būtinai turi būti traktorius?“ – aiškino A. Baravykas.

Praėjusią gegužę Seimo priimtos Akcizų įstatymo pataisos numato, kad žemės ūkio produktų gamybai naudojamai technikai skirtiems gazoliams taikomas 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas. Tačiau kuro, kuriam netaikomas akcizas, kiekis kiekvienam ūkininkui nustatomas pagal ūkio dydį bei kitus kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu žemės ūkio sektoriui taikomos ir kitų mokesčių (žemės, nekilnojamojo turto) lengvatos, siūloma žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams akcizų tarifą padidinti nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų vienas litras šio produkto galėtų pabrangti apie 0,04 euro.

Standartinį akcizų tarifą gazoliams siūloma padidinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų šio produkto kaina galėtų padidėti apie 0,02 euro už litrą produkto.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nuo 2018 m. kovo 1 d. akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 59 eurų už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 96 eurai. Atitinkamai siūloma didinti akcizų tarifą ir cigarams bei cigarilėms iki 37 eurų už kilogramą produkto, atsižvelgiant į adekvatų mokestinį poveikį kainai.

Padidinus cigarečių specifinį akcizų tarifą šių produktų pakelis (20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,10 euro. Padidinus cigarų ir cigarilių akcizų tarifą iki 37 eurų už kilogramą produkto, šių produktų pakelis (17 vnt.) dėl mokestinių veiksnių vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,17 euro.

Teikiamomis pataisomis siūloma panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui ir šiems produktams nustatyti standartinį akcizų tarifą: akmens anglims – 7,53 euro už toną, o koksui ir lignitui – 8,98 euro už toną šių produktų.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, dėl padidintų akcizų tarifų valstybės biudžetas 2018 m. papildomai galėtų gauti apie 34,1 mln. eurų pajamų.

Po pristatymo už projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 25 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 23 d.

Ministras painiojasi

Praėjusį trečiadienį Vyriausybėje išreikštas pritarimas Seimo nario Povilo Urbšio siūlomam alkoholio akcizų vienodinimo projektui.

Nors dar išvakarėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje "Dėmesio centre" pripažino, kad reikėtų atsižvelgti ir į skirtingų gėrimų gamybos savikainą bei neskubėti priimti neapgalvoto projekto.

"Akcizų suvienodinimo siūlymą pateikė ankstesnės kadencijos Seimas. Pats principas man asmeniškai tinka ir patinka, tačiau manau, kad turėtume kalbėti ne apie vieno laipsnio apmokestinimo suvienodinimą, bet apie vieno laipsnio kainos suvienodinimą. Tada atsiranda logika ir dėl gėrimo savikainos. Stipriuosius gėrimus iš tiesų yra kur kas pigiau pagaminti", – dieną prieš Vyriausybė posėdį teigė A.Veryga laidos "Dėmesio centre" metu.

Tačiau jau trečiadienį apie tai ministras tarsi pamiršo ir Vyriausybėje išreikštas pritarimas, kuriuo gali džiaugtis nebent degtinės gamintojai.

Lieka neaišku, kaip tai siejasi su deklaruojamu tikslu kovoti su alkoholizmu. Ar alkoholikai labiau linkę gerti alų ir vyną, o ne degtinę?

Įspūdingas šuolis

Pagal P.Urbšio projektą, alkoholio akcizas kasmet būtų keliamas ir 2020 m. visoms alkoholinių gėrimų rūšims būtų suvienodintas bei siektų 18,18 euro už 1 laipsnį alkoholio šimte litrų grynojo alkoholio.

Tad iki 2020 m. alaus akcizai augtų 5,4 karto (441 proc.), vyno – 3,3 karto, o spirituotų gėrimų akcizas augtų vos 35 proc.

Įsigaliojus pataisoms, alaus kaina parduotuvėje padidėtų apie 75 proc., vidutinės kokybės vyno apie 40 proc., vidutinės degtinės – vos 25 proc. Po reformos alaus butelis (be užstato už tarą) kainuotų maždaug 1,7 euro, o puslitris degtinės – apie 7 eurus.

Įstatymo pataisų autoriai teigia, kad padidinus alkoholio akcizą ir jį suvienodinus visoms alkoholio rūšims, papildomai į šalies biudžetą kasmet būtų gaunama maždaug 20–40 ml. eurų. Ekonomistai tai vadina utopija.

Specialistai nustebę

"Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pažymi, kad visose šalyse įvairių alkoholinių gėrimų akcizai skiriasi. To priežastis – skiriasi gaminamų gėrimų savikaina.

"Pagaminti litrą grynojo alkoholio alaus pavidalu kainuoja 2–3 kartus brangiau nei tą patį alkoholio kiekį degtinėje. Būtent todėl net ir pagal dabar egzistuojančius akcizus 1 laipsnis alkoholio degtinėje galutiniam vartotojui kainuoja pigiau nei alaus ar vyno", – teigia ekonomistas ir pabrėžia, kad pagal naujai siūlomus akcizų dydžius 2020 m. įsigyti vieną laipsnį alkoholio degtinėje kainuotų maždaug dvigubai pigiau nei perkant alų ar vyną.

"Susidaro įspūdis, kad dabartinė akcizų reforma pirmiausia yra nutaikyta į lengvųjų alkoholinių gėrimų vartojimą. Tik lieka neaišku, kaip tai siejasi su deklaruojamu tikslu kovoti su alkoholizmu. Ar alkoholikai labiau linkę gerti alų ir vyną, o ne degtinę?" – Valstiečių-žaliųjų sąjungos pasiryžimą kovoti su alkoholizmu sarkastiškai vertina R.Grajauskas ir teigia, kad stipriųjų gėrimų patrauklumas smarkiai išaugs.

"Kyla retorinis klausimas: ar tai nebūtų naudinga vienai stambiai verslo grupei, kuri užsiima būtent stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba?" – svarstė konservatorius, buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Daugiausia naudos išpeštų koncernas "MG Baltic", kuriam priklauso "Stumbras", "Alita", "Anykščių vynas".

Ekonomikoje neeksperimentuojama

Nuo 2008 m. alkoholinių gėrimų akcizai kasmet didėja. 2016 m. kovo 1 d. buvo padidinti dar 8 proc. silpnųjų alkoholinių gėrimų akcizai ir 2,5 proc. stipriųjų. Finansų ministerijos duomenimis, dėl padidintų akcizų tarifų valstybės biudžetas praėjusiais metais gavo apie 29 mln. eurų papildomų pajamų. Taigi dabar valdantieji apskaičiavo, kad drastiškai padidinus akcizus, bus galima į šalies biudžetą surinkti papildomai apie 40 mln. eurų (bus galima didinti pensijas), kartu sumažės ir alkoholio vartojimas.

"Padidinus alaus akcizą 8 proc., jo vartojimas krito 6 proc., o akcizo pajamos pakilo vos 2,7 proc. Tuo pat metu degtinės akcizui augus 2,5 proc., vartojimas krito 1,7 proc., o pajamos iš akcizo pakilo vos 0,6 proc. arba mažiau, kai 2015 m. akcizas vidutiniškai augo 2,2 proc. ir pajamos augo 0,9 proc. Tolesnis akcizų didinimas duoda vis mažesnių pajamų ir vis didesnį vartojimo kritimą – klasikinis vadovėlinis atvejis pagal Lafero kreivę – Seimo narys Andrius Palionis teigia, kad tyrimai rodo, jog kardinaliai didinant akcizus norimo ekonominio efekto nepasiekiama. Priešingai, įplaukos į biudžetą santykinai sumažėja. Jo manymu, nebėra galimybės didinti akcizą ir tuo pat metu tikėtis didesnių pajamų. Be to, spartus kainos augimas gali paskatinti gyventojus ne tik domėtis nelegaliu alkoholiu, bet ir jį pirkti kaimyninėse valstybėse.

Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas dienraščiui prisipažino abejojantis, ar padidinus alkoholinių gėrimų akcizus, į biudžetą bus papildomai surenkama tiek, kiek planuojama.

"Kainų padidinimas nereiškia, kad biudžetas gaus papildomų pajamų. Gali keistis vartojimo struktūra, žmonės pradės naminę degtinę gaminti, alkoholį pirkti Lenkijoje, Latvijoje. Taigi pajamų gauti daugiau planuojama tik hipotetiškai. Valdančioji dauguma sako žiūrėsianti, kaip akcizai renkami – po metų gal paleis atgal. Mokesčių srityje tokie eksperimentai nėra daromi. Žymiai protingiau būtų viską palaipsniui daryti orientuojantis į rinkas. Gyvename ne atskiroje saloje, bet Europos Sąjungoje", – kalbėjo ekonomistas.

Politikai nesutaria

Praėjusią savaitę Akcizų įstatymo pakeitimo projektas buvo svarstytas Seimo Ekonomikos komitete. Išvadose teigiama, kad, atsižvelgus į jau veikiantį įstatymą, teikiami siūlymai vėl drastiškai keisti (didinant) akcizų dydį pažeidžia teisėkūros principus, visuomenės teisinio apibrėžtumo teisėtus lūkesčius bei ūkio subjektų poreikį prognozuoti valstybės politiką mokesčių srityje. Be to, neatlikti poveikio ekonomikai skaičiavimai. Todėl pasiūlyta pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą atmesti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektą taip pat svarstė preliminariai, tačiau jam pritarė tik su išlyga: alkoholinių gėrimų akcizus didinti, kaip ir siūloma, tačiau ne ketverius metus iš eilės, o tik ateinančiais metais. Tiesa, dar iki gruodžio 21 d. komitetas laukia pastabų bei pasiūlymų. "Komiteto dauguma yra už tai, kad alkoholio akcizai būtų didinami. Tačiau prieita prie nuomonės, kad akcizai turi būti didinami ne taip kardinaliai, ketverius metus paeiliui, kaip numatyta projekte, o tik kitais metais. Padidinus akcizus, Vyriausybė turėtų analizuoti, ar kainų pokyčiai ekonomiškai pasiteisino ir siūlyti, ką toliau daryti. Taigi jeigu Seimo dauguma pritars komiteto siūlymams, alaus akcizas didės dvigubai", – dienraščiui sakė šio komiteto narys Viktoras Rinkevičius. Jis teigė esantis šalininkas tų politikų, kurie siūlo didinti alkoholinių gėrimų akcizus, tačiau su tam tikromis išlygomis: "Jei drastiškai padidinsime alaus akcizą, kaip numatoma įstatymo projekte, mes sunaikinsime paveldą, atversime duris alaus turizmui į kaimynines šalis, kur šis gėrimas bus žymiai pigesnis".

Smūgis aludariams

Priėmus Akcizų įstatymo pataisas, permainas bene labiausiai pajus aludariai.

"Nesutinku su Seimo biudžeto ir finansų komiteto nario V.Rinkevičiaus pasisakymu dėl išlygos tik vieniems metams – pati didžiausia neteisybė ir sukuriama pirmaisiais metais – alaus, vyno ir kitų lengvųjų gėrimų akcizai išaugtų nuo 111 iki 113 proc., o stipriųjų gėrimų – tik 5 proc. – 22 kartus mažesnis akcizo didinimo žingsnis keliskart stipresniam alkoholiui. Pagal šį projektą lietuviško alaus akcizas jau pirmaisiais kėlimo metais prilygtų daniškam. Toks, kad ir vienkartinis, didinimas iš tikrųjų pažeistų gėrimų kainų proporcijas – alus nepagrįstai brangtų, o  stiprieji alkoholiniai gėrimai liktų santykinai pigūs", – pastebi Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Pašnekovo teigimu, noras papildyti šalies biudžetą atsigręš kitu lazdos galu. "Šiuo metu Lietuvos alaus pramonėje dirba apie 3 tūkst. žmonių. Akcizą alui padidinus, tektų atleisti apie ketvirtadalį dirbančiųjų – valstybė netektų dalies gyventojų pajamų mokesčio. Kita vertus, skaičiuojama, kad alaus pramonės aptarnavimo sektoriuje (salyklinių miežių auginimas, gamyba, tiekimas, pakavimas, pardavimas ir pan.) dirba apie 13 tūkst. žmonių – kas penktas jų netektų darbo ir didžioji jų dalis, kur tradiciškai gaminamas alus bei auginami miežiai yra regionuose – Utenos, Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Panevėžio, Šiaulių regionuose", – prognozuoja S.Galadauskas.

Seimo narys K.Glaveckas siūlė prisiminti sovietinius laikus, kai buvo ribojamas alkoholio pardavimas – tuo metu smarkiai išaugo naminės degtinės gamyba. "Amerikoje įvedus sausą įstatymą, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl prasidėjo didžioji ekonominė depresija", – teigia K.Glaveckas.

Politikas pastebi, kad įsigaliojus naujiesiems akcizams, didesnį smūgį pajus aludariai, o alkoholio pramonei permainos faktiškai nepasijaus: "Smulkius aludarius iš Joniškio, Biržų, Pasvalio rajono, kur tradiciškai gaminamas alus ir auginami miežiai, naujoji politika faktiškai iššluos iš rinkos".

Komentaras

Marius Dubnikovas

Ekonomistas

Praėjusio trečiadienio Vyriausybės pritarimas Seimo nario P.Urbšio projektui dėl alkoholio akcizų vienodinimo politikos labai nustebino, nes dar antradienio laidoje viešėjęs sveikatos apsaugos ministras akivaizdžiai suprato, kad toks alkoholio laipsnio apmokestinimas neduos norimo efekto.

Patvirtinus P.Urbšio projektą, 2020 m. Lietuvoje alkoholio laipsnis degtinėje bus bent ketvirtadaliu pigesnis, nei, tarkime, aluje ar kitame gėrime. Vadinasi, valstybė per akcizus formuoja politiką, skatinčią didesnį stipriųjų gėrimų vartotojų skaičių.

Tai labai keista, nes iš esmės Vyriausybės deklaruotas tikslas yra mažinti alkoholio vartojimą, tačiau praktiškai nė viena pasaulio valstybė nenaudoja tokios akcizų politikos, kai vienas alkoholio laipsnis apmokestinamas tokiu pačiu mokesčiu. Lietuva, regis, tampa vienintelė pasaulyje, kuri nori taikyti tokią akcizų politiką.

Svarbu pastebėti, kad alaus akcizas kitais metais nuo kovo 1 d. vos ne dvigubai viršys alaus akcizą, kurį taiko lenkai ir latviai savo šalyse. Tai reiškia, kad silpnųjų alkoholinių gėrimų vartotojai masiškai plūs pirkti į minėtas šalis, o kartu – mūsų valstybės biudžetas nepasieks savo užsibrėžtų tikslų papoldomai surinkti 45 mln. eurų.

Apibendrinkime: toks sprendimas visiškai neatitinka tų tikslų, kuriuose kėlė Sveikatos apsaugos ministerija, antra – savo regione būsime brangiausiai silpnąjį alkoholį apmokestinanti valstybė, o toks žingsnis reiškia, kad prasidės alkoholio turizmas.