Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vakar sulaukė informacijos apie Švedijoje esančiame Fagersta regione aptiktą afrikinio kiaulių maru (AKM) užkrėstą šerno gaišeną. Nuo rugpjūčio 25 d. Švedijoje jau buvo surastos 7 šernų gaišenos, mėginiai šiuo metu tiriami. Švedija, pirmoji Skandinavijos šalis, kurioje pirmą kartą istorijoje aptiktas AKM. AKM grėsmingai plinta į šiaurę: pirmasis protrūkis Skandinavijoje 

Švedijos atsakingi pareigūnai praneša, kad šiuo metu yra tiriami ir papildomi mėginiai,  aktyvuotas nenumatytų atvejų planas, sudarinėjamas užkrėstos teritorijos žemėlapis. Užkrėstoje zonoje bus draudžiama stovyklauti, uogauti grybauti, medžioti, vykdyti bet kokią veiklą. Rengiamasi naudoti ir kitų jau užkrėstų šalių patirtimi, stabdant tolesnį AKM plitimą

Šiuo metu dar nėra žinoma, kaip užkratas pateko, nes artimiausias AKM virusas yra patvirtintinas centrinės Europos šalyse. Todėl, kaip jis galėjo patekti į šalį, kurią nuo kitų Europos šalių riboja Baltijos jūra, šiuo metu yra aiškinamasi. 

Detalesnė informacija bus pateikta vėliau. 

Vokietijoje AKM patvirtintas 5 rastoms šernų gaišenoms ir sumedžiotam šernui. Nuo pirmojo AKM atvejo naujieji nutolę 7,5 km atstumu, visi registruoti Noicelės savivaldybės teritorijoje, kuri apie 4 km nutolusi nuo pasienio su Lenkija.

Lenkijos kiaulių laikymo vietose per devynis šių metų mėnesius iš viso jau patvirtinti 89 protrūkiai (2019 m. – 48). VMVT duomenimis, paskutiniai židiniai užfiksuoti dviejose kiaulių laikymo vietose, įsikūrusiose Novotomisko ir Kaliskos regionuose. Jose atitinkamai buvo laikoma beveik 2 tūkst. ir 110 kiaulių.

Anot specialistų, Lenkijos Novotomisko regione esanti kiaulių laikymo vieta (beveik 2 tūkst. kiaulių) pagal Europos Komisijos regionalizavimo dokumentą patenka į I-ąją AKM zoną – rizikos teritoriją dėl arti esančios užsikrėtusių šernų populiacijos. Šioje zonoje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai. Ūkiai turi atitikti nacionalinius biologinio saugumo reikalavimus, atliekama nuolatinė kiaulių laikymo vietų valstybinė kontrolė ir stebėsena, tyrimams atrenkami mėginiai. Kitas, mažesnis AKM protrūkis naminėms kiaulėms nustatytas laisvoje nuo AKM Lenkijos teritorijoje.

Be to, AKM toliau cirkuliuoja ir Lenkijos laukinėje gamtoje, šiais metais jau nustatyta beveik 3,2 tūkst. šio viruso atvejų tarp šernų.

Dėl AKM protrūkių kiaulių ūkiuose labai sudėtinga situacija susiklosčiusi Rumunijoje, kur užfiksuota daugiau kaip 670 AKM židinių, taip pat aptikta per 660 AKM užsikrėtusių šernų.

Lietuvoje šiais metais užregistruoti 3 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose, laukinėje faunoje fiksuoti 168 atvejai.

VMVT duomenimis, kai kurios ne Europos Sąjungos valstybės, atsižvelgdamos į tai, kad pirmieji AKM židiniai buvo nustatyti Vokietijos laukinėje faunoje (šernams), jau sustabdė kiaulienos ir jos produktų importą į savo šalis.

Užkrečiamoji liga patvirtinta nedideliame kaimyninės šalies ūkyje, kuriame buvo laikoma 31 kiaulė. Latvijos atsakingi veterinarijos specialistai ėmėsi neatidėliotinų darbų, kad užkirstų kelią ligai toliau plisti, šiuo metu atliekami židinio likvidavimo darbai, taip pat pradėtas epizootinis tyrimas, kad būtų išsiaiškinta, kaip virusas pateko į ūkį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM neaplenkė ir Lenkijos kiaulių ūkių. Liepos 3 d. jau šeštas šios ligos protrūkis nustatytas Olecki regione esančioje kiaulių laikymo vietoje, kurioje buvo augintos 122 kiaulės. Patvirtinus AKM diagnozę, nedelsiant pradėti kiaulių gaišinimo ir utilizavimo darbai, aplink židinį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.

VMVT specialistai perspėja kiaulių laikytojus, kad vasara yra ypač didelio pavojaus AKM virusui plisti laikotarpis. Todėl kiaulių laikytojai turi būti itin budrūs ir ypač griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių reikalavimų, saugoti savo auginamas kiaules nuo bet kokio kontakto su pašaliniais asmenimis ar kitais gyvūnais, šerti kiaules tik termiškai apdorotais pašarais.

Lietuvoje šiais metais pirmas ir kol kas vienintelis AKM protrūkis naminėms kiaulėms patvirtintas Molėtų rajono komerciniame kiaulių ūkyje. Be to, ši liga vis dar cirkuliuoja laukinėje faunoje – nuo 2020 m. pradžios patvirtinti 122 AKM atvejai: 58 nugaišusiems, 85 sumedžiotiems šernams.

VMVT duomenimis, šiais metais Lenkijoje jau užregistruoti penki AKM židiniai. Prieš kelis mėnesius kaimyninėje šalyje nuo AKM nukentėjo du stambūs komerciniai ūkiai, kuriuose dėl ligos buvo sunaikinta nuo 10 iki 24 tūkst. kiaulių.

Aplink visus ligos paveiktus ūkius nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, juose laikytos kiaulės nugaišintos ir saugiai sunaikintos, atlikti dezinfekavimo darbai. Taip pat yra vykdomas epizootinis tyrimas aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkius, atliekamas kiaulių judėjimo atsekamumas. Anot specialistų, šie židiniai nėra susiję su anksčiau komerciniuose kiaulių ūkiuose Lenkijoje patvirtintais AKM židiniais.

VMVT atkreipia Lietuvos ūkininkų dėmesį, kad vasaros metu tikimybė AKM virusui patekti į ūkius yra pati didžiausia. Vienas didžiausių rizikos veiksnių išlieka žmogiškasis veiksnys, o liga į kiaulininkystės ūkius greičiau patenka iš užkrėstos laukinės faunos.

Šiuo metu kiaulių laikytojai turi būti itin budrūs ir ypač griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, padedanti apsaugoti ūkius, kad į juos nepatektų AKM virusas. Ypač atidūs privalo būti smulkieji kiaulių augintojai, siekiant apsisaugoti nuo galimų nuostolių.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus bet kokiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403.

VMVT primena, kad Lietuvoje AKM protrūkis balandžio 14 d. fiksuotas Molėtų rajono ūkyje, kuriame dėl ligos sunaikinta per 8,5 tūkst. kiaulių. Laukinėje faunoje šiais metais AKM nustatytas 144 šernams, iš jų –  89 sumedžiotiems ir 55 nugaišusiems.

„Nuo pat pirmųjų AKM protrūkių, fiksuotų šiame rajone pernai pavasarį, sustiprintas privalomų biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas, ūkininkams teiktos konsultacijos ir pagalba, pritaikant šias priemones kasdienėje veikloje. Sušvelninti apribojimai leis visiems lengviau atsikvėpti, kadangi II zonoje taikomi mažesni apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų, o prekyba kiaulėmis ar kiauliena galima tiek Lietuvos rinkoje, tiek ir visoje Europos Sąjungos teritorijoje“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Direktoriaus teigimu, vertinant AKM epidemiologinę padėtį ir siekiant zonų pakeitimo, buvo patikrintos visos šioje teritorijoje esančios kiaulių laikymo vietos dėl jų biologinio saugumo priemonių reikalavimų atitikties teisės aktų reikalavimams.

VMVT duomenimis, šiuo metu į II zoną patenkančioje Kazlų Rūdos teritorijoje veikia 61 nekomercinis ūkis, kuriame yra laikoma daugiau nei 200 kiaulių, o komercinių kiaulių laikymo vietų šioje teritorijoje nėra. EK sprendimu pakeistoje Kazlų Rūdos teritorijoje nėra nesaugių ūkių.

VMVT inspektoriams vykdant tikslines patikras ir vertinant kiaulių ūkiuose taikomas biosaugos priemones, tie ūkiai, kuriems buvo nustatyti neatitikimai, laikomas kiaules nedelsiant pasiskerdė ir suvartojo savo reikmėms, kita dalis jų papildomai investavo į biosaugas priemones, kurios dar labiau sumažintų kiaulių užkrėtimo tikimybę.

Po visiško AKM užkrėstų Kazlų Rūdos ūkių išvalymo ir dezinfekcijos praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, naujų protrūkių kiaulių laikymo vietose nenustatyta, tad pagal Pasaulio gyvūnų sveikatos kodeksą bei EK sprendimo nuostatas buvo galima pakeisti zonas.

Įvertinant situaciją šiame Lietuvos regione, VMVT specialistai ragina kiaulių laikytojus ir toliau didelį dėmesį skirti kasdieniniam biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui ūkiuose, kadangi nustačius naujų AKM protrūkių, EK sprendimu, teritorija vėl yra priskiriama III zonai, dėl kurios didelių nuostolių patiria tiek ūkio subjektai, tiek kiaulininkystės ūkis ir pati valstybė. VMVT inspektoriai nuolat perspėja ir konsultuoja kiaulių laikytojus apie AKM viruso pavojų, net ir karantino laikotarpiu rengia neplanines patikras ūkiuose dėl privalomų biosaugos reikalavimų taikymo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM užkrėsta gaišena buvo rasta Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos apylinkėse, o sumedžioti 3 šernai – Labanoro (Švenčionių r.), dar po vieną – Poškonių (Šalčininkų r.) ir Bubių (Šiaulių r.) miškuose. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos.

Nuo šių metų pradžios mūsų šalies laukinėje faunoje, VMVT duomenimis, afrikinis kiaulių maras buvo patvirtintas 569 šernams (365 nugaišusiems ir 204 sumedžiotiems).

Nepaisant daugelyje valstybių taikomų apsaugos ir prevencijos priemonių, AKM toliau plinta tiek Europoje, tiek Azijos šalyse. Europoje daugiausiai atvejų laukinėje faunoje šiemet užregistruota Lenkijoje (1 742), Vengrijoje (1 075), Rumunijoje (493), Belgijoje (479), Latvijoje (249), Bulgarijoje (65), Estijoje (64), Ukrainoje (10), Kaliningrado srityje (7) ir t.t.

Azijoje liga plinta Kinijoje, Mongolijoje, Vietname, Kambodžoje, Mianmare, Laose, Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje, Filipinuose. Apie pirmuosius AKM židinius, užfiksuotus daugiau nei 100 smulkių kiaulininkystės ūkių, pranešė Rytų Timoras.

„Šiuo metu AKM protrūkiai nustatomi pietinėje Lietuvos dalyje, tačiau grėsmė išlieka visai mūsų šalies teritorijai, iki pat šiaurinių ir vakarinių rajonų. Šios ligos plitimo tendencijos rodo, kad jei AKM atvejai nustatomi laukinėje faunoje, šiltuoju metų laiku tuose rajonuose dažniau registruojami ligos protrūkiai ir kiaulių laikymo vietose“, – pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika. 

Nuo šių metų pradžios AKM virusas užregistruotas aštuoniuose Lietuvos ūkiuose, kur dėl ligos sunaikintos 74 kiaulės, informuoja VMVT.

Lietuvos laukinėje faunoje šiais metais AKM yra nustatytas 479 šernams (338 nugaišusiems ir 141 sumedžiotam).

VMVT ir Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centro ekspertų duomenimis, AKM į ūkius, kuriuose šiemet patvirtinti ligos židiniai, pateko dėl biologinio saugumo reikalavimų pažeidimų.

„Situacija Marijampolės ir Šakių rajonuose labai įtempta. Juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų. Šiandien patvirtintas dar vienas AKM atvejis komerciniame ūkyje Marijampolėje. Be to, Šakių rajono ūkyje patikrinimo metu aptiktos nesilaikant biosaugos reikalavimų nelegaliai laikomos kiaulės. Svarbu pabrėžti, kad ir du pirmieji smulkūs ūkiai, kuriuose pasireiškė AKM, buvo patikrinti dar šių metų gegužės mėnesį ir įspėti dėl nepakankamų biologinio saugumo priemonių. Deja, kiaulių laikytojai tinkamų išvadų nepasidarė ir nesureagavo į perspėjimus, todėl dabar turime tokias pasekmes“, – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

AKM protrūkių tyrimo metu specialistai išsiaiškino, kad abiejuose ūkiuose kiaulės pašarui gavo šviežiai nupjautos žolės ir maisto atliekų. Vieno iš ūkių savininkai dažnai lankėsi aplinkiniuose miškuose, kuriuose rinko sraiges. Taip pat abiejų ūkių šeimininkai įeidami į tvartą nereguliariai ir netinkamai naudojosi dezinfekciniais kilimėliais, neužpildydavo jų dezinfekcinėmis medžiagomis, ne visuomet pasikeisdavo drabužius ir avalynę, kiaules laikė drauge su kitais, iš ganyklų parvestais ūkiniais gyvuliais. Visa tai sudaro didelę riziką AKM virusui patekti į kiaulių laikymo vietas.

„Kiekvienas AKM atvejis kiaulių ūkyje sukelia neigiamas pasekmes ne tik patiems ūkiams, kuriuose liga nustatyta, bet ir visam šalies ūkiui. Kiekvienas maro židinys – tai ribojimai eksportui, ribojimai prekybai gyvuliais ir mėsos produktais. Vadinasi – nuostolius patiria aplink židinį kiaules auginantys ūkiai, skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės. Visi turi suvokti, kad aplaidžiai į biosaugą ūkyje žiūrintys ir elementarias atsargumo taisykles ignoruojantys kiaulių laikytojai savo veiksmais sukelia didelį pavojų savo kaimynams, aplinkiniams ūkiams ir įmonėms“, – sako D. Remeika.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių ūkyje gali kilti AKM protrūkis:

- kiaulių šėrimas šviežia žole,

- lankymasis miškuose renkant sraiges, uogas, grybus, medžiojant ir kt.,

- kitų gyvūnų laikymas kartu su kiaulėmis toje pačioje patalpoje,

- kiaulių šėrimas termiškai neapdorotomis maistinėmis atliekomis.

Norintys apsaugoti savo ūkį kiaulių laikytojai turi įsidėmėti šiuos rizikos veiksnius ir griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: keisti avalynę ir darbinius drabužius bei švariai nusiplauti rankas prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas.

Antrasis šiais metais AKM židinys nustatytas nedideliame ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo laikomos 6 kiaulės. Dviem kiaulėms nugaišus, o dar vienai – susirgus, savininkas apie tai informavo privatų veterinarijos gydytoją, kuris atrinko mėginius ligai diagnozuoti. Ištyrus nugaišusių kiaulių organų ir gyvų kiaulių kraujo mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, patvirtintas AKM virusas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nedelsdami ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių, kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, ūkyje atliekami valymo ir dezinfekavimo darbai. Specialistų grupė pradėjo epizootinį tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kaip virusas pateko į ūkį.

VMVT specialistai dar kartą perspėja kiaulių laikytojus, kad prasidėjusi vasara yra ypač didelio pavojaus AKM virusui plisti laikotarpis. Kiaulių laikytojai raginami realiai įvertinti savo galimybes užtikrinti biologinio saugumo reikalavimų laikymąsi ūkiuose. Jei žmonės neturi galimybių jų tinkamai laikytis, patariama nedelsti ir pasiskersti kiaules. Sveikų kiaulių mėsą laikytojai gali suvartoti savo reikmėms. Tuo tarpu nustačius AKM, kiaulės nugaišinamos, o jų mėsa – sunaikinama, taigi nuostoliai daug didesni.

Privalu nuolat griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų ir saugoti savo auginamus gyvulius nuo galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių šviežiai nušienauta žole. Taip pat ir patiems einant į tvartą laikytis pagrindinių reikalavimų – pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos.