Pastebėjo nepagrįstą ribojimą
Uosto reikalus puikiai suprantantis klaipėdietis Seimo narys Eugenijus Gentvilas Seime kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su paklausimu, kodėl yra apsunkintos sąlygos uosto įmonėms pasikviesti dirbti žmones iš užsienio.
„Jūs, gerbiamas ministre, pernai, gruodžio 28 dieną pasirašėte įsakymą dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, jis įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos. Įsakyme jūs rašote: „Fizinis asmuo per metus gali pateikti ne daugiau kaip 20 prašymų patvirtinti kvietimą, juridinis asmuo – ne daugiau kaip 50 prašymų patvirtinti kvietimą ir tie asmenys, kurie kviečiami juridinio asmens, turi būti užsienio šalies partneris tam juridiniam asmeniui“, – teigė E.Gentvilas.
Jis mano, kad taip yra užkertamas kelias stambioms Lietuvos įmonėms, tarkim, Klaipėdos Vakarų laivų gamyklai, nes jai kartais prireikia tūkstančių suvirintojų gavus stambius užsakymus. Kaip jiems gauti darbuotojus iš užsienio, kaip turėti būtinus santykius su juridiniu asmeniu užsienyje?
„Jūs apribojate Lietuvos verslo galimybes gauti reikalingus specialistus ir pigią darbo jėgą. Kaip jūs paaiškintumėte šitą situaciją – savo įsakymą? Ar nenorėtumėte jo peržiūrėti?“, – klausė E.Gentvilas.
Kovoja su šešėliniais tarpininkais
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas aiškino, kad galima vienu kartu kreiptis ir prašyti nors ir tūkstančio darbuotojų.
„Vakarų laivų gamykla turėtų būti įtraukta į mūsų įmonių sąrašą ir jos iš principo tikrinti jau nereikia papildomai, ji pagal supaprastintą procedūrą gali tuos darbuotojus atsivežti. Jūsų minėtai įmonei niekaip nekyla grėsmė“, – tikino ministras E.Misiūnas.
Anot jo, kreipimosi normos pagal kartus buvusios nustatytos vien tiktai dėl kovos su šešėliniais tarpininkais, kurie, nežinodami nei kam kartais, nei kiek kartų, kreipiasi ir prašo vizas išduoti, ar tarpininkauja gauti leidimą gyventi Lietuvoje
Sąžiningiems darbdaviams, anot ministro, nekyla jokių problemų.
Reikiamų specialistų neatsiveš
Ar iš tiesų taip yra? Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės personalo direktorė Ala Minkevičienė aiškino, kad jie neturi siekio įdarbinti kuo daugiau specialistų iš užsienio. Tačiau darbo rinkoje susiformavo nepalanki situacija, kuri verčia atsivežti vis daugiau darbuotojų iš užsienio
„Lietuviai išmoksta dirbti Vakarų laivų gamyklos įmonėse ir važiuoja dirbti į užsienį, nes ten jie gauna daugiau per mokamus ir neapmokestinamus komandiruotpinigius. Taip susidaro nelygios konkurencinės sąlygos“, – tikino A.Minkevičienė.
Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės komunikacijos vadovė Jolanta Toliušytė pateikė duomenis, kad šiuo metu Vakarų laivų gamykloje dirba virš šimto darbuotojų iš trečių šalių. Daugiausia jų iš Ukrainos. Didžioji dalis yra suvirintojai, laivų korpusų surinkėjai, mažesnė dalis – pastolių montuotojai, dažytojai, konstruktoriai.
A.Minkevičienė teigė, kad Užsienio ir Vidaus reikalų ministerijų specialistai, įskaitant ir Migracijos departamentą, geranoriškai žiūri į užsieniečių specialistų įdarbinimą, padeda juos įdarbinti ir lengviau, ir greičiau.
Tačiau Vakarų laivų gamykla, o tuo pačiu matyt ir daugelis Lietuvos verslo kompanijų, susiduria su problemomis, kai reikia greitai įdarbinti užsieniečius atskiriems, dažnai ir dideliems projektams vykdyti trumpam 2-4 savaičių laikotarpiui. Tokiais atvejais tariamasi su Ukrainos kompanijomis ir jie siunčia savo žmones dirbti pagal komandiruotes.
Anot A.Minkevičienės, vizų D išdavimas tokiems asmenims užtrunka amžinybę. Vien elektroninėje registravimosi į konsulatą sistemoje eilė susidarė jau du mėnesiai į priekį. Anot A.Minkevičienės, tai parodo, kad mes niekaip tų specialistų neatsivešime.
