„Įstatymo pakeitimu mes atliekame teisinius namų darbus ir Seimo pritarimas šio įstatymo projektui būtų taip pat ženklas Latvijai ir Estijai, kurios šiuo metu nerodo ypatingo ryžto sinchronizacijos paankstinimui“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė A. Zananavičius.

Komisija trečiadienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė pakeitimams, kurie leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarais maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje, bei nustatytų teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.

„Manau, kad Seimui priėmus įstatymu mūsų pareigą ruoštis ankstesnei sinchronizacijai, tai būtų pats geriausias signalas įkalbant latvius ir estus judėti, nes priešingu atveju, bent jau politiškai, jie atrodys labai negražiai“, – pridūrė viceministras.

Pasak A. Zananavičiaus, Lietuvos politikai ir energetikai įsitikinę, jog Baltijos šalys jau šiuo metu gali sinchronizuotis su Vakarais ir sėkmingai veikti.

Anot viceministro, Seimo nariai taip pat turėtų prisidėti įtikinant latvius ir estus būtinybe spartinti sinchronizavimą. 

„Yra politinis faktorius, kur labai svarbu paraginti, paskatinti mūsų Latvijos ir Estijos kolegas judėti į priekį. Tiek ministro, tiek Vyriausybės lygiu spaudimas yra vykdomas. Labai svarbų darbą atlieka ir Seimo nariai. Žinome, kad yra bendros komisijos su latviais ir estais, ten taip pat reikia aiškinti mūsų poziciją“, – teigė A. Zananavičius.

Energetikos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos elektros sistema sinchronizavimui būtų parengta ne 2025 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta iki šiol, o 2024 metų pirmoje pusėje – tam įstatyme numatytas įpareigojimas įgyvendinti sistemos saugumą didinančius projektus.  

Pasak ministerijos, norint Lietuvos sistemą 2024 metais parengti susijungimui su Europos tinklais, turi būti įgyvendinti jos saugumą didinantys projektai. Tuo metu vėliau būtų įgyvendinami sistemos stabilumą didinantys ir integraciją su Europos Sąjungos vidaus rinka užtikrinantys projektai – pavyzdžiui, „Harmony Link“ jungties statyba.

„Mums reikia koncentruotis į projektus ir veiklas, kurie yra būtini pasirengti susijungimui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais tinklais, vėliau užbaigiant likusius sistemos stabilumą didinančius projektus. Paskutinis, nors ir labai svarbus prioritetas, yra rinkų integraciją užtikrinantys projektai ir čia, aišku, turimas galvoje „Harmony Link“, – teigė A. Zananavičius.  

Jis pakartojo, kad bendro Baltijos šalių politinio sutarimo dėl greitesnio sinchronizavimo bus siekiama po to, kai bus paskelbti baigiamų atlikti techninių galimybių studijų rezultatai.

Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.

„Po poros savaičių mes tikrai turėsime pakankamai neblogą vaizdą, ir tikiuosi, kad po poros savaičių Europos Komisija išsigrynins, kokias pajėgas jie skiria reglamento įgyvendinimui ir pagalbai šalims narėms jį įgyvendinant“, – BNS antradienį sakė viceministras.

„Turėsime statistiką ir savo versiją, kas yra pagrindinis elektros eksportuotojas į Lietuvą, pagrįstą konkrečiais duomenimis. (...) Manau, kad po dviejų savaičių turėsime pakankamai korektiškus duomenis, kuriais galime remtis ir pradėti kalbėti“, – teigė jis.

Viceministras pirmadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos atstovais, kur, be kitų klausimų, aptarė, kaip įgyvendinti sprendimus dėl perteklinių pajamų surinkimo.

Pasak jo, šiuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) renka duomenis apie Lietuvos prekybą elektra ir jos tiekimo kelius.

„Kai susirinksime visus argumentus, kas yra mūsų pagrindinis prekybinis partneris, tada susėsime su Komisija ir kalbėsime, kaip organizuosime derybinį procesą“, – sakė A. Zananavičius.

Jis neatmetė, jog dėl kai kurių duomenų VERT turės kreiptis į užsienio reguliuotojus.

Viceministras perspėjo, jog prieš derybas su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis Lietuva neskelbs savo lūkesčių bei pageidaujamų sumų.

„Mes ruošiamės deryboms ir nenorime atskleisti savo lūkesčių. Pirmiausia, lūkesčiai pasakomi derybiniam partneriui, o ne iškomunikuojami viešai“, – teigė A. Zananavičius.

„Turiu iš karto pasakyti, kad skaičių neviešinsime jokių prieš derybas“, – sakė viceministras.

Jis taip pat neatmetė, kad iš dalies gamintojų gali nepavykti surinkti perteklinių pajamų – ypač iš tų, kurie su klientais turi sudarė tiesioginius kontraktus.

„Labai daug rinkos (dalyvių – BNS) turi tiesiogines elektros pirkimo sutartis, o kur jos yra, visur kainos yra ženkliai mažesnės nei kainų lubos“, – teigė A. Zananavičius.

„Gali būti, kad nebus pagrindo jų apmokestinti. Jeigu jie turi ilgalaikes sutartis, o kaina ten žemiau nei 180 (eurų už megavatvalandę) (...), tai to nėra“, – teigė viceministras.

Jis neatskleidė, kiek perteklinių pajamų būtų galima surinkti iš Lietuvoje veikiančių elektros gamyboje dujų nenaudojančioms įmonėms, tačiau sakė, kad renkant duomenis greta reguliuotojo gali būtų pasitelktos ir kitos institucijos – pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija.  

„Daug surinks šalys, kurios turi energijos gamybą iš didelių hidroelektrinių ar atominių elektrinių. (...) Girdėjau, kad toje pačioje Belgijoje, kur vyrauja branduolinė energetika, pajamos skaičiuojamos milijardais“, – teigė A. Zananavičius.

Rugsėjo pabaigoje ES ministrai Briuselyje sutarė perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Tai jis BNS teigė antradienį Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pasiekus susitarimą, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.

„Lietuva visą šitą sutaupymą pasiekė keliomis priemonėmis: pirmiausia, tai paklausos reakcija į kainą – dujų paklausa labai akivaizdžiai mažėja. (...) Be to, Vilnius šį šildymo sezoną (...) pereina prie mazuto, kas dar papildys gamtinių dujų sutaupymą. Mes kažkokių papildomų priemonių nenumatome, kurias reikėtų priimti“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė A. Zananavičius.

ES antradienį suderintame plane valstybių narių prašoma nuo kito mėnesio pradžios ir iki kitų metų kovo pabaigos savo noru sumažinti dujų vartojimą 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų to paties laikotarpio vidurkiu.

„Bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas 15 proc. vartojimo sumažinimas yra penkerių paskutinių metų vartojimo vidurkis. Lyginant su šia baze mažinimą mes pasieksime be papildomų administracinių įsipareigojimų“, – teigė viceministras.

Antradienį gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pranešė, jog per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 teravatvalandės (TWh) dujų – 35 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų poreikis buvo 14,7 TWh dujų.

Tuo metu Vyriausybė praėjusį trečiadienį leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną.

VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS pirmadienį teigė, jog norint Vilniuje deginti mazutą, atitinkamas metodikas dar turi parengti ir patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – tikimasi, kad jos bus patvirtintos rugsėjį.

Pasak A. Zananavičiaus, diskusijų su ministrais metu taip pat susitarta, kad staigaus atjungimo nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL) atveju, skaičiuojant dujų suvartojimą, Lietuvai būtų taikomos išimtys – dujų vartojimo mažinti nereikėtų. 

„Jeigu kartais Lietuvą atjungia nuo BRELL žiedo, tam atvejui Baltijos valstybėse, siekiant užtikrinti tinklo stabilumą ir kitus parametrus, reikėtų deginti daugiau dujų. Mes specifiškai gavome išimtį, kad, jeigu atsitinka tokia situacija, mums nebereikės derėtis dėl (dujų vartojimo – BNS) mažinimo – papildomas dujų poreikis nebebus skaičiuojamas“, – teigė A. Zananavičius.

„Kiek dujų reikės elektros tinklo stabilumui, tiek jų bus, jeigu mus atjungia“, – sakė viceministras.

A. Zananavičiaus teigimu, skaičiuojant dujų suvartojimą būtų atsižvelgta ir į tam tikras pramonės šakas, pavyzdžiui, chemijos.

„Su kitomis šalimis mes taip pat pasižiūrėjime į tam tikrus jautresnius pramonės sektorius, konkrečiai chemijos pramonę, ar kitas pramonės (šakas – BNS), kur neįmanoma sustabdyti gamybos be didelių nuostolių. Tai irgi būtų atsižvelgta į tuos interesus“, – teigė A. Zananavičius.

Pasak viceministro, rudenį Latvijoje esančioje Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje Lietuvos poreikiams saugomų gamtinių dujų kiekis sieks daugiau daugiau nei 4 TWh.

Jis taip pat kalbėjo, kad jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą Europai, Bendrijos šalys 2023–2024 metų žiemai gali nespėti sukaupti pakankamai dujų atsargų.

„Jeigu per ateinančią žiemą įvyksta prasčiausi scenarijai ir nutrūksta dujų tiekimas iš Rusijos, saugyklų užpildymo lygis kitą pavasarį gali būti tikrai labai žemas. Jeigu tiekimas iš Rusijos neatsistato, nėra pakankamai sukurta kitų alternatyvų, tai 2024-ųjų metų žiemą Europa gali pasitikti su pakankamai apytuštėmis saugyklomis ir gali nespėti jų užsipildyti“, – teigė A. Zananavičius.

„Paskui situacija keisis labai ženkliai, atsiras papildomi suskystintųjų gamtinių dujų importo į Europos Sąjungą taškai, padidės pasaulinė SGD gamyba ir situacija normalizuosis visiškai“, – kalbėjo jis.

Europos Parlamentas birželio pabaigoje naująjį Dujų kaupimo reglamentą, įpareigojantį ES valstybes nares turimas požemines gamtinių dujų saugyklas iki šių metų lapkričio užpildyti 80 proc., o vėlesniais metais – 90 procentų.

Taigi netiesiogiai, bet finansuojame ir Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Kaip tai nutraukti?

Ar Europa liks šalti, jei liktų be Rusijos dujų? Kodėl Lietuva ir po 32-ejų nepriklausomybės metų tebėra sovietiniame elektros tinkle? Ar energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos brangiai kainuos tiesiogine – kainų – prasme? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – „Kauno dienos“ interviu su Energetikos ministerijos viceministru Albinu Zananavičiumi.

Alternatyvos aiškios. Tai suskystintos gamtinės dujos iš kitų šalių – Norvegijos, Alžyro.

Gali atsisakyti

– Per kiek laiko ES realu visiškai atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos? Ar minimas terminas – 2027-ieji Rusijos karo Ukrainoje fone atrodo tinkamas?

– 2027 m. – tai mažiausios ambicijos data, vadinamasis europinis konsensusas, kuriam pritarė visos šalys. Bet visiškai realu didesnę dalį esamo Rusijos energijos išteklių importo pakeisti gana greitai. Neseniai Europos Komisija paskelbė komunikatą ir vertinimą, kad įgyvendinus tam tikras priemones – investuojant į gamtinių dujų diversifikavimą, kad jos būtų gaunamos iš kitų šaltinių, atsinaujinančią energiją, elektrifikaciją, ES pajėgi dar iki šių metų pabaigos sumažinti rusiškų dujų importą dviem trečdaliais, maždaug 65 proc. Šiuo metu ES importuoja 155 mlrd. kub. m rusiškų dujų per metus. Jei visos minėtos priemonės būtų įgyvendintos, metų pabaigoje šis skaičius galėtų būti apie 53 mlrd. kub. m.

Esmė: A.Zananavičius pabrėžia: „Turime suvokti, kad mažiau finansuodami Rusiją per jos energijos išteklių pirkimą prisidedame prie taikos ir žemesnių kainų.“ (Energetikos ministerijos nuotr.)

– Pernai Rusija tenkino apie 43 proc. visos Europos dujų paklausos. Ar technologiškai įmanoma iki metų pabaigos atsisakyti dviejų trečdalių šios dalies?

– Pagal EK pateiktus skaičius du trečdalius rusiškų dujų be skausmo galime pakeisti kitais šaltiniais. Europoje tvirtėja nuomonė, kad, net jei įvyktų visiškas dujų eksporto sustabdymas iš Rusijos, nei sušalsime, nei pražūsime. Kartais reikia truputį laiko, kad pasikeistų ir mąstymas.

– ES dar 2014 m., po Krymo aneksijos, įvykių Donbase, žadėjo diversifikuoti energijos išteklių tiekimą, deja, šia kryptimi pasistūmėjo nedaug. Ar ir šįsyk Europa nesudvejos?

– Negaliu atsakyti už visas ES valstybes, bet požiūris tikrai visiškai pasikeitęs, matau, kad šalys imasi konkrečių veiksmų, visur perkamos suskystintosios dujos, dedamos į saugyklas.

Nepriklausomybė: jau pernai du trečdaliai Lietuvoje sunaudotų dujų buvo nerusiškos. Technologiškai prisijungti prie europinių elektros tinklų galime ir šiandien. „Orlen“ modernizuojasi ir netrukus atsisakys rusiškos naftos. (K. Vanago/BNS nuotr.)

– Kokio masto Rusijos energijos išteklių atsisakymas suveiktų kaip Kremliui tikrai skaudus netekimas? Ar ji turėtų kokių alternatyvų iš jos uždirbti kitur – juk dujotiekių į Kiniją per savaitę nenutiesi?

– Visiškai perorientuoti savo dujų eksporto Rusija negali net dabar, kai realių sankcijų energetikos srityje nėra, nes yra reputaciniai klausimai, nelabai kas nori su ja turėti reikalų. 155 mlrd. kub. m gamtinių dujų, dabar Rusijos eksportuojamų į Europą, perorientuoti kažkur kitur neįmanoma. Dujotiekių nepastatysi per dieną, o jei norima jas skystinti, reikia statyti nepaprastai brangius įrenginius, tai taip pat užtrunka, o daugumos energetikos technologijų eksportas iš Vakarų į Rusiją dabar yra sustabdytas dėl sankcijų.

Kainą kelia karas

– Kokios realios rusiškų dujų alternatyvos?

– Alternatyvos aiškios. Tai suskystintosios gamtinės dujos iš kitų šalių – Norvegijos, Alžyro. Nepaprastai svarbu toliau skatinti atsinaujinančiąją energiją. Ji pradeda vaidinti labai realų vaidmenį, prisideda prie mūsų energetinio saugumo. Trečia kryptis – nešvaistyti energijos. Labai daug jos iššvaistoma dėl energijos netausojančių pastatų ir gamybos procesų.

Reikia daugiau naudoti ir kitas kuro rūšis. Lietuvoje labai sėkmingai pereinama prie biokuro centrinio šildymo sistemoje, tai tam tikras potencialas ir kitose šalyse. Potencialas ir atliekų deginimas, atsinaujinančiųjų švarių dujų – biometano, vandenilio gamyba.

Lietuva beveik visas šias numatytas priemones įgyvendina. Mes – už visišką ir kuo greitesnį energijos išteklių importo iš Rusijos atsisakymą visos ES mastu, ir Lietuva tam yra pasirengusi, čia lyderiaujame. Turime savo infrastruktūrą – suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, dujotiekių, elektros jungčių, Būtingės naftos terminalą, kuris gali importuoti naftą iš viso pasaulio, esame tam parengę ir savo elektros sistemą. Skelbta, kad valstybės valdoma įmonė „Ignitis“ neplanuoja sudaryti naujų sutarčių dėl rusiškų dujų įsigijimo, tikimės, kad taip pat atsakingai elgsis ir kiti Lietuvos rinkos dalyviai. Realiai mūsų turima infrastruktūra leidžia apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš kitų šaltinių.

– Ar šiandien egzistuoja tokia dujų pasiūla, kad Europa galėtų visiškai atsisakyti jų iš Rusijos?

– Šią akimirką visiškai pakeisti rusiškas dujas būtų sudėtinga – nėra tokios didelės naujos pasiūlos. Bet kainos pakilusios, ir tai signalas gamintojams gaminti jų daugiau. Tad tik laiko klausimas, kada šią išaugusią paklausą patenkins išaugusi pasiūla.

Vytauto Petriko nuotr.

– Kada to realu tikėtis?

– Prognozės – dujų gamyba labai žymiai padidės po metų dvejų. Tada jokio jų trūkumo nebeliks. Iš gamintojų girdėti, kad didins gamybą Norvegijoje, Danijoje, kitose Europos valstybėse, taip pat JAV, Kanadoje, Australijoje, Katare, kitose šalyse, o naftos – Saudo Arabijoje, Venesueloje, JAV.

– Kiek perėjimas prie energijos išteklių iš tolesnių šalių galėtų padidinti jų kainą?

– Tikrai nepasakysiu, kad pristatyti energijos išteklius iš kito pasaulio krašto nieko nekainuoja, nors to kaštai yra optimizuojami, daromi pasikeitimai. Bet transportavimo kaštai kainos daug nelems.

Dėl pačių žaliavų kainos – pernai Lietuvoje dominavo ne Rusijos dujos – per du trečdalius jų be jokio valstybės reguliavimo buvo nerusiškos, tai parodo, kad kitų šalių dujų kaina buvo geresnė. Tad jokio rusiškų dujų kainos stebuklo nėra.

Dabar esmė – nefinansuoti Rusijos karo Ukrainoje, kad jis kuo greičiau pasibaigtų, o taikos metu ir kainos normalizuosis. Visas dabartinis kainų padidėjimas yra karo rezultatas. Kainas rinkoje kelia baimė, panika ir panašūs dalykai. Turime suvokti, kad mažiau finansuodami Rusiją per jos energijos išteklių pirkimą prisidedame prie taikos ir žemesnių kainų.

– Ar atsisakyti Rusijos energijos išteklių netrukdys kokios ilgalaikės sutartys?

– Dėl daugelio priežasčių rinkoje mažėjo ilgalaikių sutarčių, daugėjo rinkos dalyvių, kurie pirko energijos išteklius biržose pagal tą kainą, kuri galioja konkrečią dieną.

Sudarant ilgalaikes sutartis labai svarbu vertinti partnerį, nes viena tai daryti su demokratine valstybe, kita – su Rusija. Lietuva turi vienintelę ilgalaikę sutartį su Norvegija.

– Su kokiomis technologinėmis problemomis trumpuoju laikotarpiu susidurs Europa, siekdama atsisakyti didžiosios dalies Rusijos energijos išteklių? Skelbta, kad siūloma prikelti ir anglimis kūrenamas elektrines.

– Trumpuoju laikotarpiu reikia imtis priemonių, kad būtų užtikrintas energetinės sistemos stabilumas. Yra konsensusas: kur yra anglimis kūrenamos elektrinės, kai yra energijos trūkumas, jos turi veikti. Šalys, kurios suplanavusios uždaryti savo atomines elektrines dėl politinių priežasčių, nors technologiškai jos dar galėtų veikti, gal galėtų pergalvoti savo sprendimą ir leisti joms veikti ilgiau.

Kad būtų galima visiškai diversifikuoti importą, reikia investuoti į suskystintųjų gamtinių dujų infrastruktūrą, nes Europoje trūksta jų terminalų.

Žinoma, visai ES reikia elgtis solidariai: dujotiekių infrastruktūroje dujas paskirstyti reikia taip, kad jos optimaliai tekėtų ten, kur jų reikia, pasiektų visus vartotojus ir dėl dirbtinio deficito nepakiltų jų kaina.

Žinome, ką reikia padaryti, tik tai dabar reikia padaryti anksčiau, nei planuota. Ilgesniu laikotarpiu ES esame sutarę atsisakyti iškastinio kuro iki 2050 m., bet visus numatytus atsinaujinančiosios energijos grafikus turime ankstinti, didinti jai paramą, gaminti daugiau energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių.

Iššūkis – reikia naujų technologijų, kurios leistų subalansuoti mūsų energetinę sistemą, kai ji bus paremta atsinaujinančiaisiais ištekliais. Pavyzdžiui, kur padėti energijos perteklių, kai turime labai daug vėjo. Yra idėjų iš perteklinės elektros gaminti vandenilį ar kitas dujas, kurias, atsiradus deficitui, būtų galima sudeginti, žinoma, neišmetant anglies dvideginio, ir tiekti vartotojams elektrą. Tokių technologijų dar trūksta, ir reikia investuoti į jų kūrimą.

Lietuva rodo pavyzdį

– Sakėte, kad Lietuva tarp lyderių pagal pasirengimą atsisakyti rusiškų energijos išteklių – turime suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, jungčių, kitos infrastruktūros. Tačiau, ekonomistų skaičiavimu, pernai Lietuva iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, Lietuva dažnai minima kaip šalis, kurios energetinė priklausomybė nuo Rusijos viena didžiausių ES.

– Iš tiesų Lietuva kartais net ir autoritetinguose tarptautiniuose leidiniuose pateikiama kaip šalis, kuri yra labai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių. Teko matyti „The Economist“ infografiką, kuriame buvo nurodoma, kad Lietuva 100 proc. priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, lyg neturėtume suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, jungčių. Dirbame, kad esama situacija būtų teisingai atspindėta.

Pernai jau du trečdaliai dujų buvo nerusiškos, vadinasi, ne priešui buvo sumokėta. Statistiškai didelę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių lemia naftos sektorius: „Orlen Lietuva“ – didžiulė Mažeikių naftos gamykla pritaikyta perdirbti rusišką naftą, tad kaip šalis importuojame jos labai daug ir statistikoje atrodome kaip labai priklausomi nuo Rusijos energijos išteklių.

Bet niekas neskaičiuoja, kiek naftos produktų buvo eksportuota. Mažeikiuose naftos perdirbama daug daugiau, nei jos reikia Lietuvai, daugiau kaip pusė produktų yra eksportuojama į kitas šalis, vadinasi, realiai jos sumoka Rusijai ir už jos naftą.

„Orlen“ planai labai aiškūs – atsisakyti rusiškos naftos, kompanija modernizuojasi ir netrukus turėtų paskelbti, nuo kada tai bus padaryta, ir Lietuvos priklausomybė nuo rusiškos naftos bus lygi nuliui.

Labai svarbu, kad naftą importuojame per jūrinį terminalą Būtingėje, vadinasi, galime ją importuoti iš viso pasaulio, nesame priklausomi nuo kokio vamzdžio.

– Tačiau elektros tinklas – posovietinis. Ar įmanoma ir šią bambagyslę nutraukti anksčiau nei 2025-aisiais, kai planuota sinchronizuotis su Vakarų tinklais?

– Nenoriu spekuliuoti konkrečia data, bet tai tikrai bus anksčiau nei 2025 m. pabaiga. Turime susitarti su Latvija ir Estija, nes mūsų visų trijų elektros tinklai tebėra Rusijos elektros tinklo dalis, ir tai ketinama padaryti jau artimiausiu metu.

Technologiškai prisijungti prie europinių elektros tinklų galime ir šiandien. Pernai gruodį išbandėme prisijungimo jungtį su Lenkija, viskas puikiai veikia. Toliau dirbame įgyvendindami tam tikrus tinklo sustiprinimus, kad perėjimas būtų dar sklandesnis, būtume dar saugesni. Bet tikrai nėra tokia situacija, kad mus Rusija atjungtų nuo elektros tinklo ir viskas užgestų.

„Orlen“ planai labai aiškūs – atsisakyti rusiškos naftos, kompanija modernizuojasi ir netrukus turėtų paskelbti, nuo kada tai bus padaryta.

– Ar pradės anksčiau funkcionuoti ir šių metų viduryje turėjęs startuoti dujotiekis į Lenkiją? Kokia jo svarba Europai siekiant atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energijos?

– Data jau paankstinta – jis pradės veikti gegužės 1 d., ir pirmos dujos, kurios juo pratekės, bus nerusiškos.

Ši jungtis svarbi eksportui į Lenkiją, nes Šiaurės ir Vakarų Lenkijoje nėra dujų pertekliaus. Bet Lenkija šiais metais paleis didžiulį dujotiekį su Norvegija, iš kurios gaus didelį kiekį dujų. Tad jei kartais Baltijos regionui trūktų dujų iš Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, galėtume gauti iš Lenkijos. Nereikia pamiršti, kad, atsisakius rusiškų dujų, mes būsime vienintelis jų šaltinis Latvijai, Estijai ir Suomijai, tad ši jungtis labai padidins energetinį saugumą ir pagerins mūsų terminalo ekonominius rodiklius, nes jungtį panaudosime ir eksportui į Lenkiją.

– Kokios Lietuvai dar reikėtų naujos infrastruktūros?

– „Orlen Lietuva“ yra paskelbusi, kad ji investuoja į didžiulį projektą, kuris leis atsisakyti rusiškos naftos.

Dar turime padaryti gana greitai ir bus padaryta – instaliuosime 200 megavatų baterijų lietuviškame elektros tinkle, taip padidindami jo stabilumą. Pabaigsime Lietuvos ir Latvijos dujų jungties projektą padidindami pralaidumą, tai palengvins Latvijos požeminės dujų saugyklos užkrovimą, o tai labai svarbu.

Kiti projektai – vėjo parkai jūroje ir sausumoje, dar didesnis saulės energijos panaudojimas. Seimui pateiktas vadinamasis proveržio projektas leis efektyviau įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos projektus.

Atsižvelgiant į dideles šildymo kainas, labai žymiai padidinome ir paramą gyventojams patiems įsirengti savo saulės elektrines. Paraiškų buvo labai daug, tad padidinome finansavimą iki 48 mln. eurų, iš kurių 39 mln. bus skirti individualioms saulės elektrinėms ant gyventojų stogų. Jau šiandien 14 tūkst. fizinių vartotojų naudojasi saulės elektrinėmis, suderinta dar 19,5 tūkst. Tad per 30 tūkst. žmonių patys generuosis savo elektros energiją.

Taip žingsnis po žingsnio padidinsime tiek savo energetikos saugumą, tiek ir ekonomine prasme ji bus patrauklesnė, tad ilgainiui susireguliuos ir kainos.

– Ar atominės elektrinės Lietuvoje idėja palaidota amžiams?

– Faktas, kad tradicinė atominė elektrinė su didžiuliais reaktoriais Lietuvai netinkama, nes mūsų jungtys su Lenkija, Vakarų Europa tam per silpnos. Dabar tikslas – iki 2030 m. išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių – tiek saulės, tiek vėjo – potencialą, pastatyti bent du po 700 megavatų vėjo parkus jūroje, ir tuomet gaminsime tiek elektros energijos, kiek dabar vartojame.

2030-aisiais turėsime naują klausimą – pramonės ir transporto dekarbonizacijos. Geriausia kandidatė pakeisti iškastinį kurą yra elektra. Didės elektros poreikis, ir, jei nebus naujų atsinaujinančiosios energijos technologijų, reikės galvoti ir apie atominę elektrinę.

Paketas – balandį

– Lietuvoje sparčiai brangsta šildymas, degalai automobiliams, o kartu kyla ir visų produktų kainos. Prezidentas kritikuoja Vyriausybę, kad ši nesiima amortizuoti infliacijos, kai kitos valstybės jau ėmėsi ir antro kompensacijų paketo. Premjerė žada kompleksinį planą. Kas tai galėtų būti?

– Tai nėra vien Energetikos ministerijos klausimas, dirbame kartu su Finansų ministerija, Lietuvos banku. Premjerė pasakė, kad konkretus pasiūlymas bus balandį, ir jis bus. Dabar galiu pasakyti, kad šiuo metu daroma daugybė skaičiavimų, atnaujinamos prognozės.

Bet reikia neužmiršti, kad energijos kainos yra pakilusios visur, tai nauja realybė, ir tikrai reikės rinktis, kam paramą teikti.

– Kovojančiai su Rusijos agresija Ukrainai paramą pasaulis reiškia ir daugybe simbolinių gestų. Kokie jie galėtų būti ir energetikoje, net jei tai ir turėtų ne kiek ekonominę, kiek simbolinę prasmę? Bent laipsniu sumažinti šildymą gyvenamuosiuose namuose ir biuruose? Gal Lietuvos valstybinės energetikos įmonės monopolininkės galėtų savo pelnus skirti vartotojų sąskaitoms sumažinti ar Ukrainai paremti?

– Valstybinių energetikos įmonių pelnas reguliuojamas. Dabar reikia žiūrėti, kiek už jį galima nusipirkti energijos išteklių. Neabejoju, kad ir pačios įmonės nori solidarizuotis su visuomene, bet jų pelnas nėra tai, kas labai darytų įtaką kainoms.

Kiekvienas žmogus gali prisidėti ir tuo, kad kur įmanoma vyktų viešuoju transportu, nueitų iki parduotuvės pėsčiomis, išjungtų laiku šviesą, nes apie dešimtadalį energijos iššvaistome ten, kur be to galėtume apsieiti.

Solidarumą su Ukraina rodome, o greitu laiku išgirsite apie naujus sprendimus, mažinančius mūsų energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Vykdomi skaičiavimai, kada galutinai atsisakysime rusiškų dujų, netrukus „Orlen Lietuva“ turėtų paskelbti, kad pereis prie arabiškos naftos. Be jokios abejonės, atsisakysime priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių anksčiau, nei tai padarys visa ES.

„Lietuvos tikslas yra susitarti derybose iki Joninių. Suprasdami, kokios apimties ir sudėtingumo dokumentai yra, kiek ekonominių ir kitokių interesų yra po jais palindę, manome, kad terminas yra ambicingas, bet dėsime visas pastangas, kad būtų susitarta“, – žurnalistams trečiadienį po Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP) posėdžio sakė A. Zananavičius.

Jis pripažino, kad pirmas susitikimas „didelio optimizmo neįkvėpė.“

„Pirmas susitikimas kažkokio didelio optimizmo man neįkvėpė. Aš tikiuosi, kad rasime bendrą kalbą su latviais ir estais. Kol kas viskas vyksta pagal planą, natūraliai pernelyg didelio entuziazmo iš Latvijos ir Estijos pusės mes neregistruojame, bet derybos tam ir yra derybos, kad tas interesas būtų sužadintas“, – teigė energetikos viceministras.

Energetikos viceministras nurodė, kad turi įsipareigojimą neatskleisti diskusijų turinio, nes klausimas „pakankamai politizuotas“.

„Yra problemų pripažinti visiškai be jokių komentarų tą informaciją, kurią mes pateikėme. Be abejo, kai susitiks operatoriai, jiems bus prieinamas daug didesnis ratas informacijos. Lietuva pateikė tik tą informaciją, kuri viešai prieinama. Aš negaliu 100 proc. pasakyti, kad tai galėjo niekam nesukelti abejonių ir klausimų, todėl ir buvo pavesta operatoriams kalbėtis“, – sakė A. Zananavičius.

„Mūsų tikslas neįsivelti į diskusijas apie statistiką, mes turime ir kitų klausimų, kuriuos reikia išspręsti šitose derybose. Kol kas negirdėjome pasakymo, kad nesiderėsime, kad nesame suinteresuoti derėtis“, – pridūrė viceministras.

Pasak A. Zananavičiaus, susitikimo metu taip pat buvo pasikeista informacija apie elektros tinklų sinchronizacijos su trečiosiomis šalimis projektą.

„Kažkokių grėsmių, kad terminas, kurį esame nusimatę – 2025 metų pabaiga, būtų praleistas, nėra.  Keletas sunkumų, kurie buvo ištikę projektą, sėkmingai pašalinti. Vienas iš sunkumų, kad Švedija gana ilgą laiką nesuteikė leidimo laivui, kuris tiria jūros dugną, norint nutiesti elektros liniją „Harmony Link“ tarp Lenkijos ir Lietuvos. Švedijos Vyriausybė ilgokai neišdavė leidimo vykdyti dugno tyrimus, bet po įvairių politinių kontaktų, įskaitant prezidento lygiu, leidimas suteiktas“, – nurodė viceministras.

„Sutarta, kad dėl sinchronizacijos projektų eigos bus nuolat keičiamasi nuomonėmis, derinamasi, ką būtų galima padaryti anksčiau“, – teigė A. Zananavičius.

Jo teigimu, kitas derybininkų susitikimas įvyks kovo 30 dieną.

Pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius sakė, kad Baltijos šalims reikėtų kuo skubiau susitarti dėl trišalės metodikos, kuri užkardytų prekybą nesaugia baltarusiška elektra.

Jo teigimu, taip pat reikėtų spartinti sinchronizaciją ir 2023 metais įgyvendinti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą.

Pasak jo, dar vienas ketvirtas sprendimas susijęs su valstybės veiksmais įgyvendinant savarankiškos elektros gamybos projektus ir užtikrinimu, kad Lietuvoje būtų gaminama pakankamai elektros savarankiškai.

Energetikos ministerija pranešė, kad jis kuruos energetikos europinės darbotvarkės bei skirtingų energetikos sričių politikos klausimus.

„Lietuvos energetika žengia kokybinės transformacijos keliu, todėl mano tikslas užtikrinti, kad visas energetikos sektorius būtų saugus, draugiškas vartotojui, inovatyvus ir žalias“, – pranešime sakė A. Zananavičius.

49-ejų metų A. Zananavičius turi ekonomisto išsilavinimą, nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą. Užsienio reikalų ministerijoje jis kuravo ES reikalus ir ekonominę diplomatiją, buvo vyriausiasis Lietuvos stojimo į EBPO koordinatorius, taip pat vadovavo Vyriausybės Europos Sąjungos komisijai.

Keli nesusiję šaltiniai BNS patvirtino, kad A. Zananavičius kviečiamas dirbti viceministru, o V. Poderys – ministro patarėju.  

Pats A. Zananavičius BNS nei patvirtino, nei paneigė šios informacijos ir pabrėžė, kad šiuo metu atostogauja. V. Poderys BNS sakė nenorintis komentuoti.

BNS žiniomis, viceministro postą pasiūlyta užimti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkei Ingai Žilienei, kurios penkerių metų kadencija baigiasi kitų metų sausį.

„Šiuo metu aš dar dirbu tarybos pirmininke, einu pareigas, kadencija baigsis tik kitų metų sausio 20 dieną ir nedalyvauju ministro kabineto formavime. Tik tiek galiu pakomentuoti. Kai bus konkretūs galutiniai sprendimai, tada ir svarstysiu“, – BNS sakė I. Žilienė.     

Matematikos bei vadybos ir verslo administravimo išsilavinimą turinti I. Žilienė iki 2016-ųjų dirbo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vadovo pavaduotoja, yra atstovavusi Lietuvai Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijoje.

Užsienio reikalų viceministru A. Zananavičius dirbo nuo 2017 metų sausio vidurio. Nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangą turintis diplomatas yra dirbęs Lietuvos atstovybėse Europos Sąjungoje, prie Jungtinių Tautų biuro, Pasaulio prekybos organizacijoje, kitose tarptautinėse organizacijose.

BNS žiniomis, V. Poderys dalyvauja elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus konkurse. Jis anksčiau BNS sakė nekomentuosiantis, ar dalyvauja atrankoje. 

V. Poderys buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu buvo paskirtas į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą kaip valstybės atstovas, tačiau pirmadienį naujas ministras Marius Skuodis ją atšaukė.

Nepartinis, tačiau „valstiečių“ sąraše Seimo rinkimuose 2016 metais dalyvavęs V. Poderys ketverius metus vadovavo Energetikos ir darnios plėtros komisijai. 2016 metų rudenį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jį buvo įvardijusi kaip kandidatą į energetikos ministrus.  

V. Poderys yra buvęs Kainų komisijos bei elektros ir dujų perdavimo įmones „Litgrid“ ir „Amber Grid“ valdančių įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas.

„Buvo suderėta nauja metodika, kuri, mūsų (URM – ELTA) nuomone, turėjo dvi problemas. Pirma didžiulė problema buvo, kad ji neužtikrino anti-Astravo įstatymo įgyvendinimo, bet antra problema buvo, kad iš principo ta metodika vedė link didėjančios prekybos su trečiosiomis šalimis. Tai ilgalaikėje perspektyvoje, mūsų galva, galėjo sutrukdyti visam sinchronizacijos procesui“, – teigė A. Zananavičius.

Anot jo, šiai dienai Lietuvoje galioja senoji, 2018 metais patvirtina metodika.

„Turime pripažinti faktą, kad jokios naujos metodikos oficialiai galiojančios nėra ir šiandien galioja 2018 metų metodika. Užsienio reikalų ministerijos nuomonė visą laiką ir buvo, kad ta metodika galioja tol, kol ji nebus pakeista arba kol nepasitrauks iš jos Latvija arba Estija“, – „Lietuvos politikos forume“ DELFI TV sakė A. Zananavičius.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, galimybė, kad Latvija ir Estija pasitrauktų iš metodikos, buvo visą laiką.

„Ką ir sakėme prieš metus, iš trišalės metodikos Latvija ir Estija gali pasitraukti ir tiesiog negali vienu metu egzistuoti dvi metodikos. Ką padarė būtent Latvija ir Estija, patvirtino jų reguliatorius naują metodiką ir jiems patvirtinus naują metodiką, automatiškai jiems šita metodika (2018 metų – ELTA) nebegalioja. Taip, galime konstatuoti faktą, kad Lietuvoje 2018 metų metodika galioja, bet ji neturi didesnio efekto tol, kol nebus patvirtinta nauja“, – „Lietuvos politikos forume“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkė Inga Žilienė kiek anksčiau sakė, kad politinis trijų Baltijos šalių susitarimas dėl baltarusiškos elektros energijos nepirkimo kelia klausimų dėl jo įgyvendinimo. Anot jos, metodikos projektas yra tobulintinas.

„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

BRT posėdyje parengtas šią savaitę įvyksiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuriame bus aptarti bendrosios rinkos, pramonės politikos, skaitmenizacijos bei ES išorės santykių klausimai, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Europa privalo pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos visuomene, pasmerkti represijas, reikalauti išlaisvinti per protestus sulaikytus kalinius“, – sakė A. Zananavičius.

Pasak viceministro, taip pat turi būti identifikuoti už A. Navalno nuodijimą atsakingi asmenys ir priimtos atitinkamos priemonės.

A. Zananavičius akcentavo, jog EVT turi pabrėžti branduolinio saugumo užtikrinimo aktualumą, o Baltarusijos valdžia, prieš paleisdama Astravo AE, privalo įgyvendinti saugumo ir aplinkosaugines rekomendacijas.

Taryboje buvo aptarta esama COVID-19 situacija ir galima tolesnė ES veiksmų koordinacija, aptartas derybų dėl ES-Jungtinės Karalystės ateities santykių klausimas.

„Dabartinė padėtis derybose yra itin sunki. Artėjant pereinamojo laikotarpio pabaigai, derybų pusės turėtų išlikti konstruktyvios ir nepamiršti, kad bendras susitarimas išlieka pagrindinis mūsų tikslas. Mes tvirtai remiame vyriausiąjį derybininką Michelį Barnier (Mišelį Barnjė) ir derybų įgaliojimus, dėl kurių susitarėme dar vasario mėnesį“, – teigė A. Zananavičius.

ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija pristatė esamą trišalių Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento derybų dėl 2021-2027 metų ES daugiametės finansinės programos ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonės padėtį. Taip pat buvo supažindinta su teisinės valstybės padėtimi Lenkijoje ir Vengrijoje.

Tuo tarpu Sąjūdžio prieš Astravo AE, siūlančio Lietuvai išstoti iš Vienos konvencijos, atstovai įsitikinę, kad konvencijos denonsavimas Lietuvai leistų dar kartą pasauliui pasakyti, kad Astravo AE statoma neaugiai.

„Institucijos (Energetikos, Teisingumo, Aplinkos bei Užsienio reikalų ministerijos bei VATESI – BNS) nepateikė argumentų, pagrindžiančių pasitraukimo iš Vienos konvencijos ir nacionalinio režimo sukūrimo pranašumą“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

Pasak jo, nacionalinis režimas kol kas išlieka tik teorinė galimybė, kelianti daug neatsakytų klausimų.

Viceministro teigimu, išstojimas iš Vienos konvencijos keltų riziką Ignalinos AE uždarymo finansavimui bei projektų rangovų pasirinkimui. 

Be to, išstojimas iš konvencijos, pasak A. Zananavičiaus, susilpnintų tarptautines garantijas Lietuvai dėl žalos kompensavimo, o Lietuvos teismų sprendimų, tikėtina, nepripažintų ir nevykdytų ne tik Baltarusija, bet ir kitos valstybės.

Artimiausia galimybė Lietuvai pasitraukti iš konvencijos yra 2022 metų lapkritis.

Sąjūdžio prieš Astravo AE, siūlančio Lietuvai išstoti iš Vienos konvencijos, valdybos pirmininkas Herkus Gabartas sako, kad atsisakyti šios konvencijos, leidžiančios branduolinėms valstybėms išvengti atsakomybės po branduolinių nelaimių, Lietuvai būtų naudinga.   

Pasak jo, konvencijos denonsavimas Lietuvai leistų garsiai dar kartą pasauliui pasakyti, kad taip Lietuva bando apsiginti nuo Astravo ES.

„Siūlome atsisakyti tokios konvencijos, padidinti maksimaliai savo atsakomybę ir tuo pačius reikalauti didesnės, maksimalios atsakomybės iš savo kaimyninių valstybių. Mes atsiveriame pilnai, prisiimame atsakomybę atmesdami konvencinius susitarimus ir to paties reikalaujame iš kitų“, – posėdyje teigė H. Gabartas.   

„Mes besąlygiškai prisiimame visą atsakomybę už Ignaliną, jeigu ten bet kas atsitiks neprisidengsime konvencijomis ir neribosime savo atsakomybės, bet pilnai viską atlyginsime. Kas čia blogo, tokio netinkamo ar net nemoralaus pasakyti, kad už viską atsakome?“ – kalbėjo H. Gabartas.

Jis mano, kad tikimybė, jog Lietuvai teks prisiimti atsakomybę dėl branduolinės nelaimės, yra menka. 

„Realios atsakomybės tikimybė Lietuvoje vis  yra mažėjanti, kai iškrausime kurą liks atliekynai ir saugyklos, todėl nėra konteksto, kad negalėtume atsakomybės  prisiimti“, – teigė H. Gabartas.

Seime kelis kartus grupė parlamentarų nesėkmingai bandė įpareigoti Vyriausybę aktyviau rūpinantis, kad Astravo AE elektra nepatektų į Lietuvą, parengti įstatymo projektą dėl 1963 metų Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą denonsavimo.