22-ejus metus su Kauno „Žalgiriui“ praleidęs A. Kosauskas buvo su komanda, kai ji triumfavo Eurolygoje, matė pakilimus ir nuosmukius, tačiau bene įsimintiniausią karjeros momentą išgyveno, kai padėjo Arvydui Saboniui reabilituotis po Achilo sausgyslės traumų.

Tuomet nesėkmė būtų reiškusi jo, kaip fizinio rengimo trenerio, karjeros pabaigą. O patirties, kaip pastatyti milžiną ant kojų, neturėjo ne tik Aleksandras, bet ir niekas kitas Lietuvoje. Tačiau, kaip žinome, treneris su šia užduotimi susitvarkė puikiai ir Arvydas triumfavo Seulo olimpiadoje, vėliau atstovavo Lietuvos rinktinei ir džiugino viso pasaulio krepšinio gerbėjus.

Tačiau mažai kas žino, kad net ir po nelemto pralaimėjimo Tel Avive vietos „Maccabi“ komandai, A. Sabonis ketino dar metus žaisti „Žalgiryje“ ir revanšuotis už nesėkmę.

Kas sutrukdė jam tai įgyvendinti, kodėl Sergejus Jovaiša siūlė A. Kosauskui perrašyti savo kolektyvinį sodą ir dar daug kitų įdomybių pokalbyje su legendiniu treneriu, neseniai išleidusiu savo autobiografiją, „Kauno dienos“ studijoje.

TV6 eteryje kiekvieną sekmadienio rytą nuo 10.30 val. rodomoje laidoje į pašnekovo kėdę atsisėdęs A. Kosauskas atvirai dalijosi dar nepasakotomis istorijomis.

Europos taurių laimėtojų taurės ir Eurolygos finaluose vos per dvejus metus su „Žalgiriu“ triumfavęs specialistas iki šiol su nostalgija prisimena vyravusią nuostabią atmosferą kauniečių komandoje.

„Pamenu per Europos taurės finalą Belgrade beveik visa arena buvo užpildyta serbų. Rungtynių pabaigoje jau turime įtikinamą persvarą, o po pataikyto baudos metimo ranką Sauliui Štombergui vaizdingai pabučiavo kroatas Franjo Arapovičius. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą iš vietinės publikos, kurie labai nemėgo kroatų“, – prisiminimais į 1998-uosius sugrįžo A. Kosauskas.

Buvęs „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris pasidalino ir dar pikantiškesnėmis istorijomis, kurių epicentre atsidūrė į lietuvišką bažnyčią užsukęs Anthony Bowie bei grybauti į mišką pasileidęs Jiri Zidekas.

„Viena įdomesnių istorijų, kuomet su Antanu (Anthony Bowie – red. past.) susitarėme kartu eiti į bažnyčią. Suderinome susitikimo laiką, ateinu pusvalandžiu anksčiau prie bažnyčios, o krepšininko niekur nematyti. Galvojau pramiegojo, todėl nuėjau iki jo namų. Ten taip pat Antano neradęs vienas nuėjau į bažnyčią. Užeinu, o jis stovi šalia vyresnio amžiaus moters. Klebonas liepė susiimti už rankų, moteris visa šoke, sustingus“, – dar viena istorija pasidalino A. Kosauskas.

Glaudžiai su Pauliumi Jankūnu iki šiol bendraujantis pašnekovas interviu metu negailėjo komplimentų pasiaukojimą rodančiam „Žalgirio“ kapitonui, taip pat grožėjosi Šarūno Jasikevičiaus darbo etika.

Dvidešimt pirmojoje laidoje „Žalgiris TV“ komanda nusprendė sudėti visas linksmiausias #TimeOutŽalgiris akimirkas su laidos vedėja Martyna bei, žinoma, momentus iš lemiamų Lietuvos krepšinio lygos finalo serijos rungtynių Kaune.

Pirmoje laidos dalyje išvysite tai, ką pamėgo krepšinio sirgaliai viso sezono metu – linksmus vaizdus iš „Žalgirio“ Eurolygos rungtynių „Žalgirio“ arenoje, interviu su įžymybėmis bei Martynos krečiamus pokštus.

Antroje laidos dalyje Jūsų dėmesiui paskutiniųjų LKL finalo serijos rungtynių akimirkos. Laidoje buvęs „Žalgirio“ komandos fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas, žymus žurnalistas Vidas Mačiulis ir sirgaliai spėliojo kelintą LKL čempionų žiedą laimėjo Paulius Jankūnas. Beje, A. Kosauskas turėjo ir savo atsakymą, sužinojęs P. Jankūno iškovotų titulų skaičių.

Jūsų laukia ir interviu su Pirėjo „Olympiacos“ aukštaūgiu Patricku Youngu, kuris Martyno Pociaus kvietimu Kaune svečiavosi penktųjų LKL rungtynių metu ir teigė esąs dar šiek tiek „apdujęs“ nuo skrydžio iš Graikijos. Verta paminėti, kad prieš kelionę į Lietuvą amerikietis Graikijoje atšventė lygos čempionų titulą su „Olympiacos“.

Apie tai, kokias žinutes prieš rungtynes gauna Jerome‘as Randle‘as, pasakojo jo žmona ir atskleidė, ką vyras prižadėjo prieš penktąjį LKL finalo serijos susitikimą.

Visa tai ir dar daugiau – finalinėje 2015-2016 metų sezono #TimeOutŽalgiris laidoje. Laidos kūrybinė grupė su vedėja Martyna priešakyje dėkoja už krepšinio sirgalių dėmesį #TimeOutŽalgiriui.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) Senatas Aleksandrui Kosauskui suteikė Garbės daktaro vardą. LSU Senato pirmininko prof. dr. Alekso Stanislovaičio teigimu, A.Kosauskas yra vienas žymiausių universiteto absolventų, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje.

„Sunku suskaičiuoti visus jo nuopelnus. Jis yra ne tik atletinio rengimo sistemos pradininkas Lietuvoje. Jo darbų pavyzdžiu sukurta ir Treniravimo sistemų studijų programos atletinio rengimo specializacija. Dauguma fizinio rengimo trenerių paruošti pagal A.Kosausko sukurtą sistemą“, - teigė LSU Senato pirmininkas prof. dr. A.Stanislovaitis.

Daugiau apie LSU Garbės daktarą Aleksandrą Kosauską

Aleksandras Kosauskas gimė 1941 m. gegužės 5 d. Kaune. Nuo pat jaunystės mėgo bėgioti ir buvo atletiškas lengvaatletis. Ne kartą tapo Lietuvos 400 m bėgimo čempionu. 1964 m. baigė LVKKI ir pradėjo dirbti  Kauno 6 – osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju (1964–1966). Nuo 1966 m. iki 1988 – ųjų – Kauno vaikų sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris, 1975–1985 m. – Lietuvos lengvosios atletikos rinktinių (sprinto ir barjerinio bėgimo) vyriausiasis treneris. Parengė daugelį Lietuvos lengvosios atletikos rekordininkų (jo auklėtinio Jono Jakščio 110 m barjerinio bėgimo rekordas daugiau nei 25 metai kaip nėra pagerintas).

Paskutiniais metais, prieš pereidamas dirbti į „Žalgirį“, treniravo net 25 lengvaatlečius, kurie buvo rekordininkai, Lietuvos čempionai, rinktinių nariai. 1987 m. pradėjo dirbti Kauno „Žalgirio“ komandos fizinio rengimo treneriu. 1992–2006 m. – Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas, 2006–2009 m. Sopoto (Lenkijos) "Prokom-Trefl" komandos specialiojo fizinio rengimo treneris. 2003 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. 1999 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu. 2003 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, 2011 m. LTOK Olimpine žvaigžde.