Vietinis sąvartynas

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi Aleksoto gyventojai ir nurodė, kad sklype tarp Šlaito ir Skynimo gatvių pjaunami medžiai ir krūmai. Pasak kauniečių, jie visai nenorėtų, kad šį žemės lopinėlį okupuotų naujos statybos namai.

Nuvykę į vietą pamatėme, kad iš tiesų šalinami krūmokšniai, kurių minėtame sklype yra apstu. Darbus vykdančios bendrovės "Kauno gatvių apšvietimas" darbuotojai paaiškino, kad visus leidimus turi bei patikslino, kad medžių tikrai nepjauna, o šalina tik beverčius krūmus.

Sutikti vietos gyventojai taip pat pasisakė apie vykdomus tvarkymo darbus. Viena moteris svarstė, ar reikia sklypą tvarkyti. "Ten toks tvenkinėlis yra, ir jame paukščiukai perėdavo, tai gal ir nereikia tvarkyti. Be to, tikrai nesinorėtų, kad čia kokie kotedžai išdygtų, nes šiame kvartale yra vien privatūs namai", – savo nuomonę išsakė praeivė.

Pro šalį dviračiu važiavęs vyras laikėsi kitokios nuomonės ir džiaugėsi, kad vieta pagaliau bus sutvarkyta, nes iki šiol čia visi nešdavo šiukšles, tad sklypas buvo virtęs vietinių gyventojų sąvartynu. "Tai gerai, kad pjauna tuos krūmus. Į juos visko būdavo primėtyta, sklido smarvė. Gal dabar bus normali vieta" – sakė gretimoje gatvėje gyvenantis vyras.

Šiuo metu darbininkai šalina beverčius krūmus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Užpilta pelkė

Apie tai, kad tarp Šlaito ir Skynimo gatvių esantis sklypas buvo virtęs sąvartynu, pripažino ir Naugardiškių bendruomenės pirmininkė Neringa Šeštokienė. Pasak jos, bendruomenė ne vienus metus beldėsi į savivaldybę, kad tik erdvė būtų sutvarkyta. Tačiau prasidėjus darbams taip pat buvo nerimo, ar tik jų nebus apgavę ir sklype neprasidės statybos.

"Gyventojai neapsikentė, nes daug metų buvo padarytas baisus šiukšlynas ir niekas juo nesirūpino. Keletą metų rašėme į Aplinkos apsaugos skyrių, prašėme, kad išvalytų, bet niekaip neatsirasdavo pinigų. Šiemet gavau laišką, kad viskas gerai, bus sutvarkyta", – pasakojo N.Šeštokienė.

Anot jos, darbai prasidėjo ne visai laiku, nes tuo metu dar buvo paukščių perėjimo metas, ir sparnuočiai ties sklype esančia pelke buvo susisukę lizdus. Nutarta, kad darbai bus laikinai stabdomi ir atnaujinti visai neseniai. Tačiau, be krūmų kirtimo, į sklypą atvežta ir nemažai žvyro. Būtent jis ir išgąsdino gyventojus, nes jie pamanė, kad taip ruošiamas pagrindas naujoms statyboms.

"Pro langus mačiau, kad vyksta kitokie darbai, nei mes įsivaizdavome. Atvažiavo sunkvežimiai, traktoriai ir žvyru užpylė dalį ten buvusios pelkės, ją sulygino su žeme. Mums iškilo klausimas, kas bus daroma toliau. Kilo įtarimų, kad gal čia bus kokie sklypai suformuoti. Esame nežinomybėje, nes Aplinkos apsaugos skyrius negalėjo pasakyti, kas tiksliai čia bus daroma, o Miesto tvarkymo skyrius taip informacijos ir nepatikslino", – nurodė Naugardiškių bendruomenės pirmininkė.

Gyventojai neapsikentė, nes ten daug metų buvo padarytas baisus šiukšlynas ir niekas juo nesirūpino.

Bus žaliosios zonos

N.Šeštokienė "Kauno dienai" minėjo, kad prieš tai buvo tartasi, jog tarp Šlaito ir Skynimo gatvių esantis sklypas bus paverstas žaliąja zona. Bendruomenei žadėta, kad ši erdvė bus tarsi netoliese esančio Naugardiškių parko tąsa.

Kauno miesto savivaldybės atstovai paneigė gandus, kad sklype bus leista vykdyti kotedžų statybas. Jie patikino, kad erdvė liks visuomenei.

"Toje vietoje darbai buvo pradėti dar pavasarį, tačiau buvo sustabdyti dėl paukščių perėjimo, o dabar atnaujinti. Primenu, kad iniciatyva buvo kilusi iš pačios bendruomenės. Ten buvę šabakštynai, erkynai. Visa tai pašalinus, bus formuojamos žaliosios poilsio zonos, skirtos būtent aplinkinių namų gyventojams", – dienraščiui komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Neapsikenčia smarvės

Į "Kauno dieną" kreipėsi Lakūnų plento gyventojai. Jie pasakojo, kad ne vienus metus šioje gatvėje į šlaitą išleidžiamos kanalizacijos nuotekos.

"Yra lietaus surinkimo vamzdynas, kažkas prie jo prisijungė ir išleidžia fekalijas. Nuolat būna nežmoniška smarvė. Visas šlaitas, atsiprašant, nuklotas moteriškais įklotais, pilna šiukšlių. Atvažiavus arčiau, jau nosį riečia nuo tų kanalizacinių kvapų. Nesvarbu, ar lyja, ar nelyja, bet tas vanduo nuolat bėga į šlaitą", – pasakojo vietos gyventojas Artūras.

Vyras aiškino, kad nuotekos leidžiamos netoli geležinkelio, kuris kerta Lakūnų plentą. Kvapai iš toli pasitinka, o paėjus kiek toliau palei geležinkelį, atsiveria visas apdergto šlaito vaizdas.

Pasak skaitytojo, visi aplink gyvenantys naudojasi miesto kanalizacijos tinklais, todėl iš gyvenamųjų namų niekas tualeto turinio į aplinką nepila. Anot jo, dėl to šešėlis krenta ant netoliese veikiančių įmonių.

"Intensyviau viskas išleidžiama savaitgaliais. Gal ten turi kokį rezervuarą ir kai nebūna žmonių, paleidžia viską lauk", – svarstė gyventojas.

Pasipiktino specialistais

Kauniečiai ne kartą kreipėsi į įvairias gamtos apsaugos institucijas, tačiau situacija nepasikeitė. Gyventojai negailėjo kritikos aplinkosaugininkams, nes buvo ne kartą imti mėginiai, bet jokios smarvės ir pažeidimų nebuvo nustatyta.

Artūras pasakojo, kad aplinkos apsaugos specialistai į minėtą Lakūnų plento vietą buvo ne kartą atvykę. Anot jo, aplinkosaugininkai matė ir lietaus nuotekų vamzdį, iš kurio teka kanalizacija, ėmė mėginius, bet nei gamtai, nei gyventojams niekuo padėti negalėjo.

Nesvarbu, ar lyja, ar nelyja, bet tas vanduo nuolat bėga į šlaitą.

"Jau praėjusiais metais gamtosaugininkus trukdžiau, paėmė mėginius, tačiau taip viskas ir nutilo. Šiais metais vėl juos išsikviečiau, vėl paėmė mėginius ir vėl tylu. Nežinau, ar jie čia taip užsimerkia, ar kas yra, nežinau. Man pastaruoju metu net telefono ragelio nebekelia, o "š" kaip bėgo, taip bėga", – dėstė kaunietis.

Jis teigė, kad oficialaus atsakymo iš aplinkosaugininkų nė karto negavo. Buvo ir miesto specialistai atvažiavę, bet užraukė nosis ir išvažiavo.

"Kovojame, kad pavedžiojus šunį š... būtų surinkta, kad mašinos mažiau terštų orą, o čia nesvarbu, kad viduryje miesto bėga kanalizacija. Juk šlaite ir gyvūnų yra visokių, tad ir jiems su smarve ir šiukšlėmis gyventi reikia", – nusivylimo institucijų abejingumu neslėpė Artūras.

Pažeidimų neužfiksavo?

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip į šlaitą bėgančios kanalizacijos problemą vertina Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atsakingas už aplinkos priežiūrą. Specialistai aiškino, kad užfiksuoti kanalizacijos taršą yra sudėtinga.

AAD Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė dienraštį informavo, kad vienas pranešimas apie tai, jog iš užkasto vamzdžio galbūt leidžiamos nešvarios nuotekos į Nemuną, buvo gautas šių metų vasario 25 d. adresu Lakūnų pl. 34.

Atvažiavus arčiau, jau nosį riečia nuo kanalizacijos kvapų.

"Į nurodytą vietą nuvykę aplinkos apsaugos pareigūnai paėmė vandens mėginius. Tačiau atlikti nuotekų tyrimai parodė, kad taršos į aplinką ribinės vertės neviršytos", – teigė ji.

AAD atstovė nurodė, kad šiemet Lakūnų plente pareigūnai tikrino pranešimą apie galbūt tekančias nuotekas per lietaus išleistuvą, bet vizualiai tarša nefiksuota, nebuvo buitinėms nuotekoms būdingo kvapo, spalvos.

"Pranešėjas perspėtas, pastebėjus spalvotas nuotekas nedelsiant kreiptis telefonu 112, net jei tai būtų ir AAD specialistų nedarbo metu", – apie tai, kur žmonės turėtų kreiptis, jei pastebi galimų gamtos teršimo atvejų, komentavo I.Krikštopaitytė.

"Pareigūnai pastebi, kad dažnai labai sunku nustatyti taršą (nuotekomis) ir už ją atsakingą asmenį, jei tarša yra momentinė. Todėl labai svarbu kreiptis iškart, kai tik yra matomos bėgančios nuotekos. Primename, kad pranešimai dėl taršos į vandens telkinius ir žemę, urbanizuotas teritorijas yra priskiriami skubaus reagavimo pranešimams", – pridūrė AAD atstovė spaudai.

„Netrukus bus baigti Aleksoto apžvalgos aikštelės rekonstrukcijos darbai. Todėl tuo pačiu metu, kol vyksta aikštelės tvarkymo darbai, atliksime būtinus funikulieriaus techninio remonto darbus“, – sako bendrovės „Kauno autobusai“ technikos direktorius Remigijus Locaitis.

Tvarkant funikulierių bus pakeistas vagonėlių kėlimo lynas, suremontuoti lyno varomieji ir kreipiantieji ratai. Tuo pačiu bus atlikta stabdžių kaladėlių, įvorių ir guolių apžiūra. Jei reikės, detalės bus pakeistos naujomis. Aleksoto funikulieriaus atnaujinimo darbus planuojama užbaigti iki gegužės mėnesio pabaigos.

Aleksoto funikulierius – vienas iš seniausių veikiančių virvinių bėginių keltuvų Europoje, o Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, kur galima naudotis šia unikalia transporto priemone. Funikulierius pastatytas 1935 metais.

Tuo tarpu pernai prasidėjusi Aleksoto apžvalgos aikštelės rekonstrukcija artėja į pabaigą. Pasak rangovų, šiai dienai atlikta maždaug 90 procentų suplanuotų darbų. Po žiemos pertraukos darbininkai suskubo užbaigti apžvalgos aikštelių betonavimo darbus.

„Betonavimo darbai baigti. Šiuo metu užsakinėjame turėklus, kitą savaitę atvyksta suolai, netrukus bus montuojamos vaizdo stebėjimo kameros. Aikštelės rekonstrukciją planuojame užbaigti balandžio mėnesio pradžioje“, –teigė bendrovės „HSC Baltic“ darbų vykdytojas Jonas Valiulis.

Šiuo metu be Aleksoto apžvalgos aikštelės didžiausi kauniečių laisvalaikiui skirtų erdvių atnaujinimo darbai vyksta Draugystės, Santarvės, Santakos parkuose bei Žaliakalnyje, kur rekonstruojami legendiniai Kauko laiptai.

Elta skelbia, kad Žaliakalnio funikulieriaus atnaujinimo darbai jau beveik baigti.

„Žaliakalnio funikulieriaus remonto darbai jau priartėjo prie pabaigos ir pasistengsime juos visiškai užbaigti iki šventų Velykų. Kad ir tarp turistų, ir tarp kauniečių labai populiarus funikulierius vėl patikimai žmonėms tarnautų“, –ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA sakė Kauno miesto tarybos narys, „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.