A. Bialiackis, šiuo metu atliekantis 10 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, kurie plačiai laikomi suklastotais, yra vienas iš paskutinių asmenų, įtrauktų į šį sąrašą, kuriame dabar yra 3 595 pavardės, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP ir Lenkijos visuomeninis radijas.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija, atsakinga už „ekstremistinėje veikloje dalyvaujančių asmenų sąrašo“ sudarymą ir atnaujinimą, „ekstremistais“ laiko asmenis, kuriuos laiko režimo priešininkais.

Nepriklausomų teisės ekspertų teigimu, šis įvardijimas taikomas savavališkai ir dažnai nukreiptas prieš asmenis, persekiojamus dėl politinių priežasčių šalyje, kuri oficialiai neigia politinių kalinių egzistavimą.

Į sąrašą įtrauktiems asmenims taikoma daug apribojimų, įskaitant apribojimus verstis tam tikromis profesijomis ir griežtą jų finansinių sandorių valstybinę kontrolę. Sąraše esantiems nuteistiesiems taip pat netaikomos jokios valstybinės amnestijos.

Be A. Bialiackio, į šį sąrašą įtraukti ir kiti žymūs „Viasna“ aktyvistai, pavyzdžiui, Valiancinas Stefanovičius ir Uladzimiras Labkovičius, kuriems skirtos atitinkamai 9 ir 7 metų laisvės atėmimo bausmės.

Baltarusijos vyriausybė taip pat yra sudariusi ir vis papildo kitus sąrašus, kuriuose asmenys ir organizacijos priskiriami teroristams arba ekstremistams ir į kuriuos dažnai įtraukiami autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos politiniai oponentai.

„Derinamas kitas susitikimo laikas“, – BNS sakė parlamento vadovės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Seimo pirmininkės sekretoriato vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas penktadienį BNS sakė, kad susitikimas turėjo vykti N. Pinčuk iniciatyva, ji nori atkreipti dėmesį į politinių kalinių padėtį Baltarusijoje.

Kovo pradžioje Minsko teismas Nobelio taikos premijos laureatui A. Bialiackiui skyrė dešimties metų įkalinimo bausmę.

Baltarusijos pagrindinės teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, jos įkūrėjas 60-metis A. Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

A. Bialiackis kaltintas kontrabanda gabenęs į Baltarusiją grynuosius pinigus, kuriais esą finansuota opozicinė veikla.

Byloje taip pat figūruojantiems A. Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Nė vienas jų nepripažino kaltės.

Šį nuosprendį pasmerkė Vakarų valstybių vyriausybės. Jų teigimu, ši byla aiškiai politiškai motyvuota.

A. Bialiackis įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kilusių autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai vėl pasiskelbus prezidento rinkimų laimėtoju. Tarptautinė bendruomenė šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

A. Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1454 politiniai kaliniai.

Baltarusijos pagrindinė teisių gynimo grupė „Viasna“ penktadienį pranešė, kad jos įkūrėjas, 60-metis A. Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

A. Bialiackis buvo kaltinamas kontrabanda gabenęs į Baltarusiją grynuosius pinigus, kuriais esą buvo finansuojama opozicinė veikla.

Byloje taip pat figūruojantiems A. Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Nė vienas jų nepripažino kaltės.

„Šis nuosprendis yra dar vienas pavyzdys, kokią beprecedentę represijų politiką Baltarusijos valdžia vykdo prieš taikų protestų judėjimą, kuris iškilo po 2020 metų rugpjūčio 9-ąją įvykusių suklastotų prezidento rinkimų, ir prieš visus Baltarusijos vyriausybę kritikuojančius balsus“, – rašoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

A. Bialiackiui iškelta byla buvo „aiškiai politiškai motyvuota“, pabrėžė ministerija.

Prancūzija ragina Baltarusijos valdžią nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti ir išteisinti A. Bialiackį bei „visus kitus politinius kalinius“, pridūrė ministerija.

A. Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

A. Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

„Teismo byla ir jam pareikšti kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Nuosprendis rodo, kad dabartinis režimas naudojasi visais būdais, kad susidorotų su savo kritikais“, – pareiškė komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen.

Baltarusijos pagrindinė teisių gynimo grupė „Viasna“ penktadienį pranešė, kad jos įkūrėjas, 60-metis A. Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

A. Bialiackis buvo kaltinamas kontrabanda gabenęs į Baltarusiją grynuosius pinigus, kuriais esą buvo finansuojama opozicinė veikla.

Byloje taip pat figūruojantiems A. Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Nė vienas jų nepripažino kaltės.

A. Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

A. Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Jo šalininkų nuomone, šis teismas yra bandymas susidoroti su teisių gynimo organizacija.

„Viasna“ pranešė, kad 60-metis A. Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

Byloje taip pat figūruojantiems A. Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Už akių teistam Dzmitrui Salaujovui, kuriam pasisekė išvykti į užsienį, teismas skyrė aštuonerius metus kalėjimo.

Sausį vykusiame teismo posėdyje A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius kaltės nepripažino.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ šį teismo procesą pavadino „akivaizdžiu neteisingumo aktu“ ir „kerštu už jų aktyvizmą“.

Į Lietuvą pasitraukusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį pasmerkė šį teismo sprendimą.

Socialiniuose tinkluose ji pareiškė, kad A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius buvo nuteisti per suklastotą teismo procesą, ir pridūrė, kad „turime padaryti viską, kad kovotume su šia gėdinga neteisybe ir juos išlaisvintume“.

Susidorojimas su demonstracijomis

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

Iš pradžių jie buvo apkaltinti mokesčių vengimu.

Lapkritį „Viasna“ sakė, kad teisių gynėjai apkaltinti kontrabandos būdu į Baltarusiją įvežę „didelę grynųjų pinigų sumą“, kuria esą buvo finansuojama opozicijos veikla.

A. Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Jis įkūrė „Viasna“, kurios pavadinimas išvertus iš baltarusių kalbos reiškia „pavasaris“, netrukus po to, kai 1994-aisiais Aliaksandras Lukašenka tapo pirmuoju nepriklausomos Baltarusijos prezidentu.

2011-aisiais A. Bialiackis buvo įkalintas trejiems metams už mokesčių vengimą, o šis žingsnis buvo laikomas politiškai motyvuotu po ankstesnių prezidento rinkimų, kuriuose pergalę paskelbė A. Lukašenka.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

S. Cichanouskajos persekiojimas

Baltarusijos prokurorai taip pat siekia, kad šiuo metu Lietuvoje gyvenančiai S. Cichanouskajai būtų skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

2020 metais prezidento rinkimuose A. Lukašenkai iššūkį metusiai ir opozicijos bei Vakarų šio balsavimo nugalėtoja laikomai S. Cichanouskajai pateikti kaltinimai, įskaitant kaltinimus valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“, ekstremistinės organizacijos kūrimu ir vadovavimu jai.

Metų pradžioje interviu naujienų agentūrai AFP S. Cichanouskaja pavadino jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą farsu ir sakė, kad jai bus skirta „daug, daug metų kalėjimo“.

Po to, kai jos sutuoktiniui Siarhejui Cichanouskiui nebuvo leista kandidatuoti, S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, užsiregistravo kandidate vietoje savo vyro.

Charizmatiškas aktyvistas S. Cichanouskis sugalvojo naują įžeidimą A. Lukašenkai – „tarakonas“, o jo kampanijos šūkis buvo „Stabdyk tarakoną!“. Jo šalininkai per protestus mojuodavo šlepetėmis, kurios dažnai panaudojamos šiems vabzdžiams galabyti.

Netrukus po to, kai paskelbė ketinantis varžytis prezidento rinkimuose, S. Cichanouskis buvo sulaikytas.

2021 metų gruodį jis buvo nuteistas 18 metų laisvės atėmimo bausme už riaušių organizavimą ir socialinių neramumų kurstymą.

Prieš prasidedant S. Cichanouskajos teismo procesui, tyrėjai paskelbė naujus kaltinimus ir jos vyrui dėl nepaklusnumo kalėjimo pareigūnams, nes jis esą provokavo konfliktus su kameros draugais ir nepaisė kalėjimo vadovybės nurodymų.

„Viasna“ socialiniuose tinkluose teigė, kad teismo posėdžio pradžioje Minsko teismo salėje kaltinamųjų būryje buvo matyti A. Bialiackis ir jo bendražygiai Valiancinas Stefanovičius bei Uladzis Labkovičius.

A. Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

Kaip pažymi nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius su teisėja Maryna Zapasnik kalba baltarusiškai.

Žmogaus teisių aktyvistai pateikė prašymus, kad teismo procesas vyktų baltarusių kalba arba suteikti vertėją, bet teisėja jų nepatenkino.

Specialiu režimu teisiamas ir Zmitras Salaujovas, kuriam pasisekė išvykti į užsienį. Pastarojo interesams teisme atstovauja tyrimo paskirtas advokatas.

Prasidėjus didelio atgarsio sulaukusiam „Viasna“ teismo procesui, Minskas taip pat planuoja pradėti procesus nepriklausomų žurnalistų bei tremtyje gyvenančios opozicijos veikėjos Sviatlanos Cichanouskajos atžvilgiu.

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

Iš pradžių jie buvo apkaltinti mokesčių vengimu.

Lapkritį „Viasna“ sakė, kad teisių gynėjai dabar kaltinami kontrabandos būdu į Baltarusiją įvežę „didelę grynųjų pinigų sumą“, kuria esą buvo finansuojama opozicijos veikla.

Jiems gresia 7–12 metų kalėjimo bausmės.

Kiti teismai

Pirmadienį prieš teismą stos keli didžiausio Baltarusijoje nepriklausomo naujienų portalo „Tut.by“ darbuotojai, įskaitant vyriausiąją redaktorę Maryną Zolotavą.

Jiems pateikti keli kaltinimai, įskaitant mokesčių vengimą ir „nesantaikos kurstymą“.

2021-aisiais ši žiniasklaidos priemonė buvo pripažinta „ekstremistine“.

Vakariniame Gardino mieste į teisiamųjų suolą sausio 16-ąją sės 49-erių žurnalistas ir Baltarusijos lenkų bendruomenės aktyvistas Andrzejus Poczobutas (Andžejus Počobutas).

Pasak „Viasna“, jis buvo sulaikytas 2021-ųjų kovą ir apkaltintas neapykantos kurstymu bei „raginimais imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Baltarusijos nacionaliniam saugumui“.

Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 12 metų kalėjimo.

Tuo metu S. Cichanouskaja už akių bus teisiama sausio 17 dieną.

40-metei gresia daugybė kaltinimų, įskaitant kaltinimus valstybės išdavyste, sąmokslu užgrobti valdžią antikonstituciniu būdu ir ekstremistinės organizacijos kūrimu bei vadovavimu jai.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, rinkimuose susigrūmė su A. Lukašenka, užsiregistravusi kandidate vietoje savo vyro.

Dabar ji Baltarusijos opozicijai vadovauja iš Lietuvos, o jos vyras Siarhejus Cichanouskis atlieka 18 metų įkalinimo bausmę. Kaltinimus jam jo šalininkai vadina politiškai motyvuotais.

„Viasna“ duomenimis, gruodžio 31 dieną Baltarusijoje buvo 1 448 politiniai kaliniai.

Natalia Pinčuk, kuri A. Bialiackio vardu sakys kalbą per šeštadienį Osle įvyksiančią premijos įteikimo ceremoniją, sakė, kad kalboje išreikš savo vyro mintis ir atkartos jo pareiškimus.

„Jam nepavyko jos [kalbos] perduoti, su laiškais yra sudėtinga, viskas atidžiai stebima“, – telefonu duotame interviu pareiškė ji agentūrai „The Associated Press“. – Tačiau mes turime jo pareiškimus ir žinome jo mintis, ir kalboje bus visa tai išreikšta.“

60-metis A. Bialiackis prestižinį apdovanojimą gavo spalio mėnesį kartu su Rusijos teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“, dokumentuojančia Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones.

Vienas teisių gynimo grupės „Viasna“ įkūrėjų A. Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais. Jam gresia iki 12 metų laisvės atėmimas dėl kaltinimų kontrabanda.

A. Bialiackis yra ketvirtas asmuo Nobelio premijų 121 metų istorijoje, pelnęs apdovanojimą būdamas įkalintas ar sulaikytas.

N. Pinčuk sakė, jog nuo tada, kai A. Bialiackis 2021 metų liepą buvo suimtas, jai buvo leista su juo pasimatyti tik kartą – lapkričio pabaigoje Baltarusijos sostinėje Minske esančiame kalėjime dalyvaujant kalėjimo prižiūrėtojams.

„Jis nesiskundė, parodęs savo gyvybingumą ir stiprybę“, – pareiškė ji.

Pasak N. Pinčuk, Nobelio premija Baltarusijos valdžiai nesutrukdė pareikšti kaltinimų A. Bialiackiui ir padidinti spaudimo jo advokatams. Jos teigimu, vienas iš jos vyro advokatų jau įkalintas, o iš dar vieno atimta licencija.

N. Pinčuk pažymėjo, kad A. Bialiackis buvo „labai sujaudintas“ sužinojęs, kad jam buvo skirta premija, tačiau „iki galo to dar nesuvokė“.

„Informacija, kurią jis gali man siųsti, yra griežtai ribojama, jis nieko negali rašyti apie vidaus ar užsienio politiką“, – pasakojo ji AP ir pridūrė, kad A. Bialiackiui taip pat uždrausta ką nors rašyti apie kalinimo sąlygas, kurias ji pavadino kankinančiomis.

„Sąlygos yra labai žiaurios, ir vyrams, ir moterims, jas galima palyginti su kankinimu“, – sakė ji.

„Tikiuosi, kad Nobelio premija padės atkreipti dėmesį į Baltarusiją ir į tuos, kas yra kalėjime“, – pridūrė N. Pinčuk.

Kaltina kontrabanda

60 metų A. Bialiackis, jo pavaduotojas Valiancinas Stefanovičius ir aktyvistas Uladzimiras Labkovičius kalinami nuo 2021-ųjų liepos. Iš pradžių jiems buvo prikišamas mokesčių vengimas, tačiau, kai ėmė atrodyti, kad byla byra, jie apkaltinti neva kontrabanda įvežę į Baltarusiją didelę grynųjų pinigų sumą, tariamai skirtą opozicijos grupėms finansuoti.

Žmogaus teisių aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją mažiausiai 201 tūkst. eurų ir 54 tūkst. JAV dolerių.

Kaip praneša „Viasna“, baudžiamoji byla jau perduota teismui, tačiau teismo proceso pradžios data dar nenustatyta. Prokuratūros teigimu, žmogaus teisių aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją mažiausiai 201 tūkst. eurų ir 54 tūkst. JAV dolerių (apie 52 tūkst. eurų).

Be to, jie kaltinami veikų, kuriomis šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, finansavimu – t. y. tuo, kad mokėjo advokatams, gynusiems represuotus protestuotojus, sumokėjo pastariesiems skirtas baudas ir su jų buvimu kalėjime susijusias išlaidas.

Nuosekli veikla

1996 m. A. Bialiackio įkurta organizacija „Viasna“ – plačiausiai žinoma Baltarusijos žmogaus teisių gynimo grupė.

Prieš represijas diplomuotas rusų ir baltarusių kalbų ir literatūros mokytojas, Baltarusijos mokslo akademijos literatūros instituto aspirantas, buvęs M. Bogdanovičiaus  literatūros muziejaus Minske direktorius, publicistas kovoja jau ketvirtį amžiaus.

Mintis įkurti organizaciją „Vesna“ jam kilo, kai 1996 m. šalyje buvo žiauriai numalšinti taikūs protestai. Ši organizacija buvo logiška A. Bialiackio veikos išdava. Dar 1988 m. jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą mitinge protėvių atminimo dieną „Dzyady“. 1988 m. A. Bialiackis buvo vienas iš Baltarusijos liaudies fronto įkūrėjų.

1991–1996 m. A. Bialiackis buvo Minsko miesto tarybos deputatas. Anot portalo „Zerkalo“, būtent A. Bialiackis nebijojo viešai pasipriešinti GKČP perversmui – jis į posėdžių salę atnešė nacionalinę baltą–raudoną–baltą vėliavą, kuri virš Minsko miesto tarybos pastato buvo iškelta dar prieš parlamentui pripažįstant ją valstybine vėliava.

Kurį laiką A. Bialiackis buvo Baltarusijos liaudies fronto pirmininko pavaduotoju, tačiau vėliau susitelkė į žmogaus teisių veiklą. „Viasna“ aktyviai stebėjo 2001 m. Baltarusijos prezidento rinkimus, juose užfiksavo daug klaidų. Jau po dvejų metų A. Lukašenkos režimui nepatogumų kelianti „Viasna“ buvo išregistruota.

Pirmą kartą Baltarusijos teisėtvarkos rankose A. Bialiackis atsidūrė ne be Lietuvos ir Lenkijos pagalbos.

2011 m. rugpjūtį Lietuvos ir Lenkijos valdžios institucijos, vykdydamos dvišalius susitarimus dėl teisinės pagalbos, pateikė oficialiam Minskui informaciją apie žmogaus teisių gynėjo sąskaitas užsienio bankuose. Šiuo pagrindu jis buvo apkaltintas vengimu mokėti mokesčius ir nuteistas 4,5 metų laisvės atėmimo bausme sustiprinto režimo kolonijoje su turto konfiskavimu. Atsakovas taip pat turėjo sumokėti valstybei apie 90 tūkst. dolerių kaip žalos atlyginimą. Šią sumą padėjo surinkti žmogaus teisių judėjimui neabejingi Baltarusijos piliečiai.

A. Bialiackis kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad sąskaitose esančios lėšos buvo naudojamos padėti dėl pilietinės veiklos teisėtvarkos akiratyje atsidūrusiems baltarusiams. Sąskaitas užsienyje atidaryti reikėjo todėl, kad „Viasna“ nebuvo registruota Baltarusijoje.

Nominuotas penkis kartus

Žmogaus teisių gynėjas Nobelio taikos premijai buvo nominuotas 2006, 2007, 2012, 2013 ir 2014 m. 2012 m. žinomi politikai ir visuomenės veikėjai iki paskutinės akimirkos vylėsi, kad premija teks A. Bialiackiui ir tai padės jam išvysti laisvę. Deja, iš kolonijos jis buvo paleistas tik 2014 m. birželį pritaikius amnestiją.

A.Bialiackis buvo apdovanotas ne viena solidžia premija, tarp kurių – Lecho Wałęsos, Václavo Havelo ir JAV valstybės departamento apdovanojimai. Nors ir galėjo emigruoti, A. Bialiackis liko Baltarusijoje.

2020-aisiais per masinius protestus A. Bialiackis tapo Koordinacinės tarybos nariu, o 2021 m. liepos 14 d. jis ir keliolika kitų žmogaus teisių gynėjų buvo sulaikyti.

Savo 60-ąjį gimtadienį rugsėjo 25-ąją A. Bialiackis šventė kalėjime – beje, kaip ir savo 50-ąjį gimtadienį.

Prestižinę Nobelio taikos premiją A. Bialiackis dalijasi su Rusijos žmogaus teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija Pilietinių laisvių centru, kuris dokumentuoja Rusijos karo nusikaltimus  Ukrainos žmonėms. Apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 10 d. Osle vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje. Norvegijoje laureatui atstovaus jo žmona Natalia Pinčuk.

60-metis A. Bialiackis prestižinį apdovanojimą gavo spalio mėnesį kartu su Rusijos teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, dokumentuojančiai Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones.

Apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 10 dieną Osle vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje.

A. Bialiackis buvo įkalintas po didelio masto demonstracijų prieš režimą 2020 metais, kai Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė pergalę rinkimuose, kuriuos tarptautinė bendruomenė laikė nesąžiningais.

Norvegijoje laureatui atstovaus žmona Natalia Pinčuk.

„Labai džiaugiamės, kad ji ištrūko iš Baltarusijos ir viskas sutvarkyta taip, kad ji galėtų dalyvauti gruodžio 10 dieną Oslo rotušėje vyksiančioje [Nobelio] premijos įteikimo ceremonijoje“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu nurodė Nobelio instituto vadovas Olavas Njolstadas (Olavas Niolstadas).

Institutas pranešė, kad „Memorial“ atstovaus jo pirmininkas Janas Račinskis, o „Pilietinių laisvių centrui“ – jos direktorė Oleksandra Matvijčuk.

Itin simboliškas šių metų laureatų pasirinkimas – jie atstovauja trims tautoms, atsidūrusioms karo Ukrainoje, kuris Europą įstūmė į didžiausią saugumo krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, centre.

Komitetas pareiškė, kad pagerbė laureatus dėl jų kovos už „žmogaus teises, demokratiją ir taikų sambūvį kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“.

Rugsėjo 25-ąją jis paminėjo 60-ąjį savo gimtadienį būdamas kalėjime, už grotų aktyvistas buvo ir per savo 50-metį, bet penktadienį jam buvo paskirta Nobelio taikos premija po istorinių demonstracijų ir griežto susidorojimo su kitaminčiais savo šalyje.

60-metis vyras į nelaisvę vėl pateko praėjusių metų liepą, apkaltinus jį mokesčių vengimu. Baltarusijos neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos kritikai šį žingsnį vertino kaip menkai užmaskuotą ėjimą atsikratyti režimo priešininko.

Jo žmona Natalia Pinčuk naujienų agentūrai AFP sakė, kad po to, kai buvo paskelbtas Nobelio komiteto sprendimas, ją „užplūdo emocijos“.

„Jis visada rašo, kad viskas gerai. Jis nesiskundžia sveikata – stengiasi manęs neliūdinti“, – sakė ji apie A. Bialiackio laiškus iš kalėjimo.

„Man nesiseka su jubiliejais, – apie vyro laišką, gautą prieš jo 60-metį, pasakojo N. Pinčuk. – Jis irgi buvo kalėjime, kai jam sukako 50.“

A. Bialiackio įkurta organizacija, kurios pavadinimas išvertus reiškia „pavasarį“, buvo įkurta 1996 metais. Tai žymiausia Baltarusijos teisių grupė, kurios veikla išryškino į vis radikalesnį autoritarizmą krypstančias A. Lukašenkos ir jo saugumo pajėgų tendencijas.

Įsteigta vykstant masiniams protestams už demokratinį pertvarkymą praėjus keleriems metams po Sovietų Sąjungos griūties, organizacija siekė padėti sulaikytiems protestuotojams ir jų šeimoms.

Bėgant metams A. Lukašenka griebėsi vis žiauresnių metodų tvirtai valdžiai išlaikyti, o kartu augo A. Bialiackio bei jo grupės įtaką.

Kai 2020 metų rugpjūtį visoje šalyje prasidėjo didžiuliai mitingai, kilę paskelbus, kad prezidento rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka, „Viasna“ kruopščiai sekė žmonių, kurie buvo sulaikyti per protestus ir kelis mėnesius po jų visoje šalyje rengtus policijos reidus, skaičių.

Po rinkimų, kurių Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys nepripažįsta laisvais bei teisingais, A. Bialiackis pažymėjo, jog valdžiai stengiantis susidoroti su nepasitenkinimą atvirai demonstruojančiais žmonėmis, sostinę Minską ir kitus miestus užvaldė „tikrasis teroras“.

„Tikslas labai paprastas – bet kokia kaina išlaikyti valdžią ir visuomenėje įskiepyti baimę, kad nebūtų protestų prieš šių rinkimų falsifikavimą“, – tuomet teigė jis.

A. Bialiackis taip pat priklausė opozicijos veikėjų tarybai – jos nare buvo ir ankstesnė Baltarusijos Nobelio premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič – jai buvo pavesta surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Tačiau 2021 metų liepą grupės veiklai iškilo pavojus – A. Lukašenka pamėgino su juo tiesiogiai susidoroti, kai pradėjus rengti netikėtas kratas, nukreiptas į įvairias pilietinės visuomenės grupes, buvo apsilankyta ir „Viasnos“ biuruose bei A. Bialiackio namuose. Opozicija tai pavadino „nauja represijų banga“.

„Viasna“ pernai pranešė, kad be A. Bialiackio dar šeši po rinkimų suimti jos nariai pateko į kalėjimą.

Kiti apdovanojimai

„Žiaurus susidorojimas su „Viasna“ yra dalis platesnio pilietinės visuomenės „valymo“, kurį paskelbė prezidentas Aliaksandras Lukašenka“, – pernai komentavo organizacija „Human Rights Watch“.

Tai buvo ne pirmas A. Bialiackio susidūrimas su Baltarusijos, dažnai vadinamos „paskutine Europos diktatūra“, saugumo pajėgomis.

2011 metų rugpjūtį jam buvo skirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė už mokesčių slėpimą po – tai buvo plačiai vertinama kaip politiškai motyvuotas ėjimas po ankstesnių rinkimų, kuriuose pergalę paskelbė A. Lukašenka.

Tuomet teismas nusprendė, kad „Viasnos“ nariai turi išsikeldinti iš biurų, kuriuos naudojo pastaruosius 12 metų.

A. Bialiackis buvo paleistas į laisvę 2014 metais, likus 18 mėnesių iki bausmės pabaigos.

„Visus 25 savo aktyvizmo metus A. Bialiackis kovojo su nuosekliai vykdomų represijų aparatu“, – pernai po to, kai buvo pratęstas jo kardomasis kalinimas, sakė „Human Rights Watch“.

Šis aktyvistas taip pat yra parašęs keletą knygų.

Jo veikla buvo įvertinta keliais apdovanojimais, daugiausia iš Vakarų institucijų, įskaitant Sacharovo premiją už minties laisvę. Nobelio taikos premijai jis buvo nominuotas ir anksčiau – net penkis kartus.

A. Bialiackis gimė 1962 metais Rusijos Karelijos regione netoli Suomijos ir prieš pradėdamas filologijos studijas tarnavo kariuomenėje.