Sėkmės kūdikis

G. Sorosas, savo milijardus susikrovęs investuodamas į rizikos draudimo fondus, dosnus nevyriausybinių organizacijų rėmėjas, garsus ne tik dėl savos verslo nuojautos ir dėmesio pasaulyje vystant pilietinę visuomenę. Jis – kone pagrindinis pastarųjų dešimtmečių sąmokslo teorijų herojus.

1930 m. Budapešte gimęs G. Sorosas (tikrasis vardas György Schwartzas) per plauką išgyveno Holokaustą. 1947 m. jis persikraustė į Londoną, kur dirbo padavėju ir dažytoju, 1952 m. baigė Londono ekonomikos mokyklą, 1956 m. naujais namais pasirinko JAV.

1969 m. G. Sorosas kartu su amerikiečiu Jimu Rogersu įkūrė rizikos draudimo fondą „Quantum Funds“, o ilgainiui užsitarnavo niekada nuostolių nepatiriančio investicijų valdytojo reputaciją.

1992 m., kai Didžiosios Britanijos vyriausybė atsisakė svaro sąsajos su Europos valiutų krepšeliu, G. Sorosas ir jo pagrindinis patarėjas finansų klausimais Stanley Druckenmilleris iš svaro kurso kritimo uždirbo apie 1 mlrd. JAV dolerių.

G. Sorosas taip pat išpranašavo Vokietijos markės augimą žlugus Berlyno sienai ir Japonijos vertybinių popierių rinkos krizę 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Vėlesniais metais G. Soroso investicijos buvo dar sėkmingesnės. Iš prekybos vertybiniais popieriais ir valiuta jam pavyko sukaupti dešimtis milijardų dolerių vertės turto.

Visuomeninė veikla

Savo socialinę veiklą G. Sorosas pradėjo 1979 m. remdamas PAR juodaodžius studentus. Visuotinės lietuvių enciklopedijos teigimu, nuo to laiko investuotojas labdarai skyrė daugiau kaip 32 mlrd. dolerių.

G. Sorosas dar 2014-aisiais įspėjo, kad Rusija kelia grėsmę Europos išlikimui.

 

1984 m. gimtojoje Vengrijoje G. Sorosas įkūrė pirmąjį fondą Rytų Europoje, 1990 m. įsteigė Vidurio Europos universitetą ir įvairiais būdais rėmė demokratinius judėjimus buvusiose socialistinio bloko šalyse ir buvusiose SSRS respublikose, padėjo į JAV atvykstantiems imigrantams.

1993 m. įsteigtas Atviros visuomenės institutas (vėliau pervardytas į Atviros visuomenės fondus, AVF) su 18 mlrd. dolerių iždu, šiandien išaugęs iki 40 organizacijų tinklo, yra antra pagal dydį JAV filantropinė organizacija, nusileidžianti tik Billo ir Melindos Gatesų fondui.

Paties verslininko duomenimis, AVF parėmė daugiau kaip 50 tūkst. projektų ir organizacijų visame pasaulyje. Vien 2021 m. šiems tikslams jis skyrė apie 1,5 mlrd. dolerių. Visus AVF priklausančius nacionalinius fondus jungia atviros visuomenės kūrimo idėja, realizuojama per paramą visuomenės infrastruktūros ir bendruomenės institucijų kūrimui, švietimo ir mokslo, kultūros, ekonomikos pertvarkai, informacinės visuomenės plėtrai.

G. Sorrosas laikosi teorijos, kad žmogaus supratimas apie pasaulį yra iš prigimties netobulas, žmonių veiksmų padariniai visada skiriasi nuo jų lūkesčių, todėl netgi tobulos idėjos vėliau tampa netinkamos. Todėl visuomenėje turi būti plėtojamos kritinio mąstymo struktūros (pvz., mokslo, žiniasklaidos, valstybinių įstaigų audito ir kontrolės) su klaidingų sprendimų taisymo mechanizmais.

Įžvelgė Maskvos klastą

Įžvalgumu ne tik verslo klausimais pagarsėjęs G. Sorosas dar 2014-aisiais įspėjo, kad Rusija kelia grėsmę Europos išlikimui, griežtai kritikavo ES atsaką į tuometę Maskvos agresiją Ukrainos atžvilgiu ir ragino skubiai didinti paramą Kyjivui.

„Pats laikas ES narėms atsibusti ir elgtis kaip netiesiogiai kariaujančioms šalims. Visi prieinami ištekliai turėtų būti mesti karo pastangoms, net jeigu tai reikštų biudžeto deficitų padidėjimą. Pavojus iškilęs ne vien naujosios Ukrainos, bet ir NATO, ir pačios ES ateičiai“, – 2014-ųjų spalį rašė jis Prancūzijos dienraštyje „Le Monde“ ir leidinyje „New York Review of Books“ paskelbtame tekste.

Po pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą G. Sorosas prognozavo, kad be vieningo Vakarų pasipriešinimo „nerealu tikėtis, kad Putinas liausis brovęsis ne vien į Ukrainą, kai yra iškilusi Europos padalijimo ir Rusijos dominavimo joje perspektyva“. Jis kvietė Europą skubiai remti Ukrainą ir pats tąkart žadėjo investuoti į agresiją patyrusią šalį 1 mlrd. dolerių.

Tąkart G.Sorosas sakė įtariantis, kad V. Putinas gali pasiūlyti JAV pagalbą kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, kurią prezidentas Barackas Obama priimtų. „Tai būtų tragiška klaida, kuri sukeltų toli siekiančių geopolitinių padarinių“, – numatė investuotojas.

Norėčiau, kad pinigai nevaidintų tokio svarbaus vaidmens politikoje, bet kol kita pusė tai daro, mes taip pat turime tai daryti.

 

 

Labiausiai kliūva radikalams

G. Soroso veikla jau dešimtmečius kontroversiškai vertinama, jis ne kartą buvo kaltinamas finansiniu savanaudiškumu, deklaruojamų vertybių ir veiklos disonansu. Tačiau garsiausi jo kritikai – populistai ir nacionalistai, smerkiantys milijardieriaus paramą liberaliosioms vertybėms, LGBT, moterų, pabėgėlių teisėms ir tikinantys, kad po pasaulinės finansų krizės daugelis pajuto skaudų G. Soroso finansinių spekuliacijų poveikį.

Rusijoje G. Soroso fondų veikla yra uždrausta, garsiojo tautiečio nemėgsta ir jo griežtai kritikuojamas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Neseniai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino G. Sorosą, esą šis remiąs jo teisinį persekiojimą, o „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas sakė, kad milijardierius nori „išardyti civilizacijos struktūrą“ ir „nekenčia žmonijos“.

G. Soroso šalininkai giria jį dėl daugelio jo remiamų iniciatyvų ir teigia, kad autokratiški politikai mėgina jį paversti atpirkimo ožiu. Jie atkreipia dėmesį į nerimą keliančias antisemitines gaideles prieš filantropą nukreiptose politikų kalbose.

Netikėtas pasirinkimas

2004 m. G. Sorosas didžiąją dalį savo turto valdymo bendrovės kontrolės perdavė sūnums Johnathanui ir Robertui.

Kas lėmė G. Soroso sprendimą perleisti Atviros visuomenės fondų vairą jauniausiajam iš penkių vaikų, neskelbiama. Gegužės viduryje jis paneigė gandus apie ištikusį širdies smūgį.

Aleksas – G. Soroso ir gerokai už jį jaunesnės istorikės Susanos Weber, su kuria jis nugyveno 22 metus, vyresnysis sūnus, apskritai nebuvo laikomas favoritu. Potencialiu G. Soroso įpėdiniu vadintas kitas sūnus, Jonathanas, kuris dažnai žaisdavo tenisą su tėvu ir dirbo rizikos draudimo fonde. Tačiau vėliau, anot JAV žiniasklaidos, tarp sūnaus ir tėvo ėmė kilti kivirčų ir nesutarimų.

Pernai gruodį 37-erių A. Sorosas jau ėmėsi vadovaujančio vaidmens septynių narių fondų valdyboje. Anot „Wall Street Journal“, jis yra vienintelis šeimos narys, prižiūrintis „Soros Fund Management“, bendrovę, atsakingą už fondo lėšas, kaip investicijų komiteto narys. Didžioji dalis iš 25 mlrd. dolerių įmonės lėšų ateinančiais metais atiteks Atviros visuomenės fondams.

Sprendžiant iš socialiniuose tinkluose skelbiamų nuotraukų, A. Sorosas jau senokai sukiojasi politiniame ir verslo elite. Pvz., visai neseniai jis susitiko su JAV viceprezidente Kamala Harris, JAV Senato demokratų daugumos lyderiu Chucku Schumeriu, Kanados ministru pirmininku, Brazilijos prezidentu.

Skirtingai nei tėvas, A. Sorosas iki šiol orientavosi ne į verslą, bet kultūrą. Diplomuotas istorikas yra kelių filmų prodiuseris, knygos „Dievas, tikėjimas ir tapatybė iš pelenų: Holokaustą išgyvenusių vaikų ir anūkų atspindžiai“ ir publikacijų „The Guardian“, „Politico“ ir kt. lediniuose autorius.

Stos į dvikovą su D. Trumpu

Įpėdiniu tapęs A. Sorosas pirmajame duotame interviu „The Wall Street Journal“ sakė besilaikantis tų pačių liberalių pažiūrų kaip ir tėvas, nors galįs įsivaizduoti, kad dar labiau įsitrauks į tokių klausimų, kaip abortai, balsavimo teisės ir lyčių lygybė, sprendimą.

Jis būsiąs labiau politiškas nei tėvas ir vienu savo rūpesčių laiko D. Trumpo norą būti perrinktam JAV prezidentu.

„Norėčiau, kad pinigai nevaidintų tokio svarbaus vaidmens politikoje, bet kol kita pusė tai daro, mes taip pat turime tai daryti“, – laikraščiui sakė A. Sorosas. Jam vadovaujant fondas ir toliau rems demokratines valstybes ir JAV kairiosios politinės pakraipos veikėjus.

„Mūsų stovykla turi būti patriotiškesnė ir geriau komunikuoti. Tai, kad kas nors balsuoja už D. Trumpą, nereiškia, kad jis yra pralaimėjęs ar rasistas“, – mažinti JAV visuomenės susiskaldymą žada A. Sorosas.