Abu viceministrai dirbo tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje, jis šias pareigas ėjo 2016-2020 metais.

„Praėjo treji metai, aš detalių jau neatsimenu. Įvykiai, kurie vyko prieš trejus metus, įsirašė visam gyvenimui“, – per posėdį antradienį teismui sakė A. Šešelgis.

Jis teigė teismui, kad testų pirkime nedalyvavo, kuravo Visuomenės sveikatos centrą.

A. Šešelgis pasakojo, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, vien medikų ir visuomenės sveikatos apsaugos specialistų pajėgų neužteko, buvo pajungta kariuomenė, savanoriai.

Praėjo treji metai, aš detalių jau neatsimenu. Įvykiai, kurie vyko prieš trejus metus, įsirašė visam gyvenimui.

„Stengėmės apsisaugoti nuo viruso paplitimo. (..) Buvo didelė konkurencija, visas pasaulis pirko apsaugos priemones. Mūsų ambasadorė Kinijoje sakė: „greičiau darykite pavedimus, nes žmonės vaikšto su grynais portfeliuose“, – prisiminė A. Šešelgis, paaiškinęs, kad apsaugos priemones tuo metu valstybės dažniausiai pirkdavo iš Kinijos, dėl to tarp įvairių valstybių buvo didelė konkurencija jas įsigyjant.

Pasak jo, Lietuva vengė įsigyti nesertifikuotų produktų pandemijai suvaldyti, o tokių pasiūlymų buvo begalė.

„Visa veikla buvo ypatingai griežtai reglamentuota. Man teko užsiimti su apsaugos priemonėmis, kurios buvo iš Kinijos atvežtos. Buvo siūlyti ir nesertifikuoti produktai. „Garažinių“ pasiūlymų buvo“, – pripažino buvęs viceministras.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis teiravosi apie finansavimo klausimus įsigyjant COVID-19 apsaugos priemones ir kitas prekes.

„Taip suprantu, didžiuosius pinigus kontroliavo Finansų ministerija. Ekstremali situacija leido naudoti pinigus. Be Finansų ministerijos dideli pinigai nebuvo skiriami“, – sakė liudytojas A. Šešelgis.

„Buvo svarbiausia greitis, nes svarbi žmogaus gyvybė“, – teismui liudijo buvęs sveikatos apsaugos viceministras.

A. Šešelgis sakė, kad su L. Jaruševičiene buvo kolegos ir kontroliavo atitinkamas sritis. Tuo metu Vyriausybėje šalia pandemijos suvaldymui sukurtos struktūros susikūrė ir konsultacinė gydytojų grupė.

„Jie rinkdavosi nuolat, aptardavo sprendimus, 7 valandą susirenka ir aptaria situaciją. Jeigu reikia, ir naktį dirbome. 7 valandą ryte vėl susirenkame, kiekvienas informuoja, kas per parą padaryta. Ėjo kalba, kas valandų ar paros laikotarpyje turi būti padaryta. Mes žinojome, kas vyko Italijoje, žinojome, kad mes laukti negalime“, – pandemijos laikotarpį prisiminė A. Šešelgis.

Į posėdį taip pat pat buvo kviečiama liudyti ir taip pat buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Ji teismui pranešė, kad antradienį vyksiančiame posėdyje dalyvauti negalės, nes tuo pat metu turi dalyvauti iš anksto suplanuotose paskaitose.

Tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas A. Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus, o jei būtų nevykdžiusi, grėstų  darbinė atsakomybė.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.

Jis priminė, kad kilus pandemijai, medikai pradėjo bijoti eiti į darbą ir „numirti“, kad tuo metu itin trūkstant apsaugos priemonių, buvo ieškoma jų, taip pat ir testų.

A. Veryga 2016-2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičiėnė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras S. Skvernelis.

„Mes matome kiekvieną rytą statistiką pagal atliktų tyrimų skaičių, kurių diena iš dienos daugėjo, tai matome, kad nustatytų naujų atvejų, jų skaičius nekyla. Tai reiškia, kad mūsų koronaviruso kreivė nekyla, ji plokštėja. Noriu padėkoti visiems, kurie laikėsi rekomendacijų“, – LRT radijui sakė viceministras A. Šešelgis.

Jis pabrėžė, kad apribojimų sušvelninimas daliai verslo nereiškia karantino sąlygų atšaukimo, todėl tiek gyventojai, tiek ir pats verslas turi jų paisyti.

„Vyriausybės sprendimo, kuris buvo priimtas trečiadienį, tikrai nevadinčiau karantino švelninimu, tai yra tiesiog leidžiama daugiau veiklų pradėti po truputį vėl grįžti ir tas veiklas organizuoti ir paslaugas teikti žmonėms. Nė viena karantino sąlyga, reikalavimas yra nesušvelnintas ir neatkeistas. (...) Prašymas: laikykitės tų pačių reikalavimų, laikykitės atstumo, dėvėkite kaukes, nedalyvaukite grupiniuose susibūrimuose (...)“, – rekomendavo viceministras.

Sekmadienio rytą pateiktais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje nustatyta 12 naujų koronaviruso atvejų, bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1438. Ankstesniąją parą nustatyta 16 naujų atvejų.

Pasveikusiais šiuo metu laikomi 467 asmenys, mirė 41 sergantis žmogus. 

„Dabar priemonių tikrai pakanka, yra užpildytos visos (gydymo įstaigų – ELTA) patalpos, kuriose būdavo saugomos apsaugos priemonės. Jie tikrai jų turi, ir atsargos bus dar papildytos (...). Todėl tokio pavojaus, kad neužteks priemonių, kaip buvo pandemijos pradžioje, tikrai nebėra“, – LRT radijui sakė A. Šešelgis.

„Šiuo metu atvažiuoja beveik visos priemonės, kurios buvo užsakytos, ir ligoninės bei savivaldybės tų priemonių gauna centralizuotai“, – pridūrė viceministras, pažymėdamas, kad šiuo metu laukiama didelio krovinio iš Kinijos pristatymo.

Visgi, A. Šešelgio teigimu, medikams trūksta antbačių. Pasak jo, ši problema atsirado dėl to, kad užsakytos apsaugos priemonės atkeliauja netolygiai, o atskiromis partijomis.

„Viena priemonė atvežama, o kitų priemonių trūksta. Bet padėtis stabilizuojasi“, – teigė A. Šešelgis.

„Reikia prisipažinti, kad nebuvo galimybės jų (antbačių – ELTA) įsigyti, nes jų negamina ten, kur buvo užsakoma. Tačiau manau, kad išspręsime ir šiuos klausimus, juolab kad vietoje antbačių galima panaudoti ir kitas priemones“, – apibendrino viceministras.

„Kol kas, kad būtų ribojamas prekių judėjimas, tikrai to dalyko nėra. Sustoti negali ir jis vyks visu tempu kiek reikės, nebent pakitusios sąlygos padiktuotų kitus spendimus ir tie sprendimai būtų priimti valstybiniu lygiu“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Šešelgis.

„Kol kas keltai, kurie atvyksta su didelėmis krovininėmis automašinomis, turi vykti todėl, kad prekių judėjimas yra kol kas prioritetinis dalykas tarp šalių. Ir kitur, ne tik keltuose, bet ir pasienio ruožuose, vilkikai, ypač su greitai gendančia produkcija, yra praleidžiami prioriteto tvarka, nesvarbu, ar jie atvyksta į Lietuvą, ar per Lietuvą keliauja tranzitu“, – sakė jis.

Paklaustas, ar bus ribojamas Lietuvos piliečių grįžimas keltais, jis sakė, kad „visi norintys namo sugrįžti piliečiai bus priimti.“

Tačiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis feisbuke pranešė, kad jau greitu laiku bus sustabdyti keleivių skrydžiai ir keltai į Lietuvą. Jo teigimu, kas norėjo grįžti, tą jau galėjo padaryti.

„Manau, kad buvo duota pakankamai laiko, kas norėjo, tie tikrai turėjo galimybę grįžti. Iki trečiadienio Vyriausybės posėdžio bus parengti sprendimai, pagal kuriuos skrydžiai ir keltai (bet ne krovinių ir prekių tiekimas) bus stabdomi. Išskyrus galbūt tik individualius ir pateisinamus atvejus. Daugiau rizikuoti neturime teisės. Ypač kalbant apie žmonių grįžimą iš šalių, kurios šiandien yra tikrų tikriausi viruso židiniai“, – teigė S. Skvernelis.

„Pirmieji kroviniai turėtų atvykti dar kitą savaitę. Tikimės, trečiadienį, ketvirtadienį jau turėsime“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Pasak jo, priemonės į Lietuvą atkeliaus iš Kinijos.

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad pagal pasirašytą sutartį, Lietuva iš Kinijos už neįvardijamą sumą perka beveik 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. vienkartinių kaukių, 810 tūkst. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, tiek pat vienkartinių chalatų (nesterilių), 1,05 mln. vienkartinių kombinezonų su gobtuvais (sterilių),15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. vienkartinių antbačių.

Šios priemonės, anot ministerijos, bus skirtos visoms šalyje veikiančioms gydymo įstaigoms.

Kaip teigia viceministras, šiuo metu rezerve turimų priemonių pakas dviem ar trims savaitėms, tačiau jos bus skiriamos ne visoms šalies ligoninėms.

„Aišku, visoms ligoninėms, kurios yra Lietuvoje, nematom galimybės duoti, nes jos tiesioginio kontakto praktiškai neturi, mes turim penkias strategines įstaigas, kurios, jei kažko pritrūksta, joms parūpinama“, – kalbėjo A. Šešelgis.

Kovo viduryje koronavirusu užsikrėtus kretingiškiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad visų užsikrėtusiojo kontaktų nustatyti beveik neįmanoma.

Reaguodamas į tai, jog koronaviruso infekcija pradėjo plisti visuomenėje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius BNS sakė, kad visi medikai, kurie kontaktuos su sergančiais žmonėmis, „bus pažeidžiami“.

„Mes visi dabar tiesiogiai kontaktuosim, nes nežinom, ar yra tas pacientas, kurį priimame, užsikrėtęs koronavirusu, ar ne. (...) Visi turim turėti tinkamas apsaugos priemones ir su jomis dirbti: respiratorius, pirštines, kombinezonus, veido apsaugą ir taip toliau“, – kovo viduryje kalbėjo V. Kasiulevičius.

Lietuvoje iki šiol nustatyti 129 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, viena moteris mirė.

„Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas būtent žmonėms, grįžusiems iš paveiktų teritorijų. Jei gydytojas tuo metu nebuvo rizikoje, tai jis nebuvo tiriamas tol, kol nepasireiškė kažkokie simptomai. Nemanau, kad tai buvo klaida, bet, deja, šiandien teks pripažinti, kad vis dėlto turėjo būti plačiau reaguojama į tokius atvejus. Kol kas palaukime, neskubėkime ir išvadas mes padarysime vėliau“, – šeštadienį spaudos konferencijos metu sakė A. Šešelgis.

„Prevencinių priemonių buvo imtasi tikrai labai daug“, – tęsė viceministras.

Jo teigimu, tyrimo apimtys buvo pakankamos nuo pradžių.

„Testavimo plėtrai buvo daroma viskas, visi mėginiai buvo tiriami operatyviai“, – tikino A. Šešelgis.

ELTA primena, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius penktadienį informavo, jog yra priverstas saviizoliuotis, nes koronavirusas nustatytas jo kolegai medikui.

Už valstybės komunikaciją apie šią epidemiją atsakingas S. Malinauskas teigia, kad tokį reikalavimą vertina kaip neteisėtą, pažeidžiantį žodžio laisvės principus.  

Pasak jo, prašymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) susilaukė ULAC vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Jis, kaip feisbuke rašė S. Malinauskas, dar ketvirtadienį Vyriausybėje rodė SAM jam atsiųstą reikalavimą parašyti pasiaiškinimą dėl kažkada anksčiau duoto interviu.

„Pažadėjau, kad tai išsiaiškinsiu, ir paprašiau, kad jis nebijotų kalbėti. Šiuo metu paskelbta ekstremali situacija, aš esu Visuomenės informavimo grupės vadovas ir jam ne tik nebus jokių priekaištų, bet būsiu už tai dėkingas“, – teigė S. Malinauskas.

Tačiau, tęsė premjero patarėjas, S. Čaplinskas gavo dar vieną raštą po to, kai ta pačia tema profesorius dalyvavo Delfi laidoje.

„Vienareikšmiškai tai vertinu kaip žodžio laisvės varžymą. Jokios institucijos vadovas negali būti persekiojamas už tai, kad viešai išsakė savo nuomonę. Dar daugiau, aš abejoju tokio rašto teisėtumu, nes tos pačios SAM iniciatyva paskelbus ekstremalią situaciją ir mane paskyrus Visuomenės informavimo grupės vadovu, joks viceministras neturi teisės iš viso klausti, kodėl vienas ar kitas žmogus kalbėjo koronaviruso tema.

Matau tai kaip pavojingą precedentą, kuriam pavykus, žurnalistai iš viso nebegalės pasikviesti pašnekovų iš viešojo sektoriaus, nes jie bijos sulaukti tokių pasekmių.

Apie tai informavau premjerą, o S. Čaplinską dar kartą patikinau, kad jis turėjo mano leidimą ir raginimą bendrauti su žurnalistu“, – feisbuke trečiadienį paskelbė S. Malinauskas, pasidalindamas SAM prašymu pasiaiškinti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą.

Šiame rašte pažymima, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui nėra numatytos funkcijos teikti informaciją žiniasklaidai.

„Suprantame, kad Lietuvoje krepšinis ne veltui vadinamas antrąja religija ir sirgaliams tai tikrai būtų nemenkas praradimas, tačiau šiuo metu būtina imtis visų įmanomų prevencijos priemonių, kurios gali padėti apsaugoti Lietuvos žmones – jų sveikatą ir gyvybę nuo pavojingo COIVD-19 protrūkio Lietuvoje“, – rašoma sveikatos viceministro Algirdo Šešelgio pasirašytame rašte.

Ekstremalių situacijų operacijų centras nurodo teikiantis rekomendacijas išvengti masiško žmonių susibūrimo vienoje vietoje, atsižvelgdamas į tai, kad Europoje, ypač Italijoje, sparčiai didėja naujojo koronaviruso sukeliarnos užkrečiamosios ligos atvejų.

„Vienareikšmiškai – jei virusas būtų įvežtas Lietuvą ir išplistų arenoje, talpinančioje daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų, COVID-19 protrūkį suvaldyti būtų itin sunku“, – pažymima SAM rašte.

Teigiama, jog „Europa šiuo metu yra ant kritinės COVID-19 plitimo ribos“.

Jei virusas būtų įvežtas Lietuvą ir išplistų arenoje, talpinančioje daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų, COVID-19 protrūkį suvaldyti būtų itin sunku.

„Situacijos rimtumu neabejoja ir mūsų šalies medikų bendruomenė, kuriai greičiausiai jau netrukus teks sutelkti visas savo žinias ir pasaulinę patirtį, gydant šiuo virusu užsikrėtusius mūsų tautiečius. Tad bet kokios priemonės, kurios kuo ilgiau leistų išvengti viruso Lietuvoje, turi būti taikomos“, – pabrėžia ministerija.

Tvyrant nerimui dėl Italijoje plintančio koronaviruso, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas trečiadienį paragino Milano „AX Armani“ komandos gerbėjus nevykti į penktadienį vyksiančias Eurolygos rungtynes, tačiau apie galimą jų atidėjimą neskelbė.

„Atsižvelgiant į tai, kad šiandien buvo paskelbta ekstremali situacija valstybės lygmeniu ir siekiant užkirsti kelią galimam viruso plitimui užsienio aistruolių iš Italijos prašoma nevykti į „Žalgirio“ arenoje vyksiančias minėtas rungtynes“, – trečiadienį pranešė klubas.

Pasak „Žalgirio“, prašymas pirmiausiai buvo nusiųstas per „AX Armani“ klubą bilietus norėjusiems įsigyti gerbėjams.

Nevykti į rungtynes taip pat paraginti žmonės, kurie pastaruoju metu lankėsi Kinijoje ar Šiaurės Italijos regionuose.

Kauno „Žalgirio“ klubas perspėjo, kad pasilieka teisę neįleisti asmenų į areną esant abejonių dėl lankytojų sveikatos ar saugumo.

Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Lietuvos vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygmeniu. Anot Vyriausybės atstovų, tai leis lanksčiau naudoti valstybės rezervo lėšas ir teikti privalomus nurodymus.

Lietuvoje kol kas nėra nustatytas nė vienas koronaviruso atvejis.