Žinomas trumpametražių filmų festivalis vyksta Jorke. Festivalyje parodoma daugiau nei 300 filmų ir surengiama 100 renginių, sukuriama platforma ir mezgami ryšiai, padedantys pristatyti filmus tarptautinei visuomenei. Svarbiausias festivalio apdovanojimas skirtas talentams ugdyti. Penkias dienas trunkančiame festivalyje pateikiamos įkvepiančios filmų peržiūros, mezgamos pažintys, rengiami susitikimai su žymiausiais Didžiosios Britanijos platintojais ir kt.

Festivalis prasideda lapkričio 7 ir tęsis iki lapkričio 11 dienos. Pasak festivalio direktorės Cherie Federico, kinas yra viena galingiausių meno formų: „Jis nukelia mus į naujas vietoves, supažindina su įvairiomis kultūromis ir kalbomis, mus jaudina ir keičia. Visi turime filmą, kuris pakeitė mūsų gyvenimą, todėl man labai malonu pristatyti šių metų oficialius pasirinkimus. Šiuos darbus mūsų programos sudarytojai atrinko dėl gilių istorijų ir inovatyvaus filmavimo stiliaus. Šių metų festivalis ypatingas, nes praplėtėme horizontus ir įtraukėme į konkursą vaidybinius filmus.“

Dokumentinis filmas „Europos parkas. Pradžia“ yra išskirtinis įvairiais aspektais. Nespalvotoje kino juostoje užfiksuoti unikalūs kadrai, atskleidžiantys Europos parko kūrimo pradžią, eigą, įvykius, garsių menininkų portretus. Paraleliai režisierius A. Tarvydas meistriškai parodo atgimstančios Lietuvos vaizdus, įvykius: Nepriklausomybės skelbimo, televizijos bokšto ir Spaudos rūmų šturmo, Sausio 13-osios aukų laidotuves ir kitas mūsų tautos apsisprendimo akimirkas.

A. Tarvydo filmas „Europos parkas. Pradžia“ apima daugiau kaip ketvirčio amžiaus istorijos tarpsnį, yra savotiškas istorinės atminties metraštis, vienos iš atgimusios Lietuvos tapatumo - Europos parko - raidos istorija. Pasak A. Tarvydo, „šis filmas, kuriame rodomos jauno menininko Gintaro Karoso pastangos iš apleisto miško sukurti Europos parką, yra daugiau nei dokumentinis, tai - Lietuvos kūrimo epas“.

Šis dokumentinis filmas yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui 2018-aisiais paminėti. A. Tarvydas yra sukūręs daugiau kaip dvidešimt autorinių dokumentinių kino filmų (buvo jų režisierius, operatorius ir scenaristas) apie Lietuvos kultūrai svarbius žmones, tokius kaip Marija Gimbutienė, Marcelijus Martinaitis, Skirmantas Valiulis, Laimonas Noreika, Zigmas Zinkevičius, Norbertas Vėlius ir daugybę kitų.

Norint sugniuždyti tautą, reikia užgniaužti laisvą žodį. Tai puikiai suprato sovietų ideologai, 1991-ųjų Sausio 13-ąją įsakę šturmuoti Lietuvos radiją ir televiziją. Jai tuo metu vadovavo Skirmantas Valiulis (1938-2011).

Prisiminti vieną ryškiausių Lietuvos žurnalistų, iškilią kultūros asmenybę, talentingą fotografą, kino ir televizijos kritiką kviečia naujas Algirdo Tarvydo dokumentinis filmas „Skirmantas Valiulis. Laiko labirintuose“. Filmo premjera  –  šiandien 17.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

„Tai buvo išskirtinė asmenybė, mano kolega. Norėjau jį amžinti jam gyvam esant, bet jis vis nuo manęs bėgdavo... O pats buvo nufilmavęs savo vaikus, šeimos šventes, savo kaimą. Bet laikas viską sudėliojo į savo vietas, atėjo metas Skirmantą pristatyti dokumentiniame filme“, – sako juostos autorius, operatorius ir fotografas A. Tarvydas.

Filmo anonsas:

LRT galerijoje (Konarskio 49, Vilnius), beje, atidaryta ir A. Tarvydo Sausio 13-osios fotografijų paroda. „Tuose įvykiuose ir man teko dalyvauti su kino kamera ir fotoaparatais. Tokia buvo dokumentalisto pareiga. Kino juostos turėjau nedaug, todėl su savimi nešiojausi ir fotoaparatus, ir fotografavau. Važinėjau su asmeniniu automobiliu „Žiguli“. Dažnai lydėdavo žmona Janina, nes jeigu nušaus ar sužeis mane, tai bus kam pagelbėti, pranešti ...“ – prisimena fotografas.

Jis pasakoja, kaip jiems su žmona vaikštant prie Parlarmento tarp žmonių, susitiko bendradarbę, gyvenančią daugiaaukščiame name priešais pačius Parlamento rūmus, ji pakvietė į savo butą 4 aukšte. Užėję mes jie rado TV operatorius iš Anglijos, Prancūzijos, iš Lietuvos televizijos operatorių Dovydaitį. Bešnekučiuojant kažkas jiem pasiūlė išsirinkti vietas balkone. Visi 5 suėjo į balkoną. A. Tarvydas išsirinko vietą balkone ant grindų su savo tarškia kino kamera „Konvas“. Gerokai po vidurnakčio visi operatoriai tikėjosi ramios nakties ir išsiskirstyti. "Prieš išvykdamas namo iš balkono nufilmavau Parlamento gynėjus prie rūmų, prie laužų", – pasakoja Algirdas.

"O jau Sausio 12-ąją po vidurnakčio iš savo buto balkono (gyvenu prie buvusio Šiaurės miestelio) filmavau iš Šiaurės miestelio barškančių okupantų tankų vilkstinę. Vėliau išaiškėjo, kad jie važiavo prie televizijos bokšto. Atėjo žiaurioji Sausio 13-osios naktis. Už valandos pasigirdo tankų šūviai ... Lietuvos TV transliavo TV užgrobimą ... 7 val. ryto pradėjau ruoštis filmavimui prie TV bokšto, Lietuvos TV, nes mano turėta kino juosta buvo mažo jautrumo, negalėjau filmuoti naktį, – apie įvykius pasakoja fotografas. – Nuvykęs filmuoju: Sausio 13-os rytas prie televizijos bokšto. Bokštas skendi rūke – metalinėje tvoroje sušalusios, sustingusios gėlės, vainikai, tulpės ir gvazdikai. Pro apšarvojusią tvorą matosi okupantų tankai, kareiviai. Tą naktį žuvo čia 14 laisvės gynėjų ir 700 buvo sužeisti... Prie užgrobtos Lietuvos TV  – okupanto tanketės. Žmonės su vėliavomi , gėlėmis, čia ir lenkų „Solidarnošč“. Išdaužyti pastato langai..."

Sausio 12 d. 16.30 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Algirdo Tarvydo fotografijų paroda „Už Laisvę“.

Parodoje eksponuojamas fotografijas galima suskirstyti į keletą pasakojimų: Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynybos; sovietų kariuomenės užgrobtų Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatų ir prie jų protestuojančių Lietuvos piliečių istorijos; simbolinis Parlamento kraštovaizdis – gynybinės barikados, kasami grioviai,  užtvaros ir kiti apsaugai nuo sovietų karinės technikos šturmo skirti statiniai; Parlamento prieigose kabinamais plakatais ir piešiniais skelbiamas ryžtas už Laisvę eiti iki galo...

Fotografijų autorius Algirdas Tarvydas taip mena 1991 m. pradžios akimirkas: „Tuose įvykiuose ir man teko dalyvauti su kino kamera ir fotoaparatais. Kino juostos turėjau nedaug, todėl su savimi nešiojausi fotoaparatus ir fotografavau. Važinėjau su asmeniniu automobiliu „Žiguli“. Dažnai lydėdavo žmona Janina, nes jeigu nušaus ar sužeis mane, tai bus kam pagelbėti, pranešti. <...> metai bėgo, kiekvienas atmintyje saugome savo sukurtą tų atmintinų įvykių paveikslą, mintis, jausmus, suprastas tiesas. Mano kino kamera, fotoaparatas užfiksavo išorinius vaizdus. Tai dokumentinis liudijimas, primenantis tų dienų ir naktų akimirkų nuotaikas bei emocijas, dar kartą praskleidžiantis užmaršties šydą, kai Lietuva buvo pakrikštyta krauju ir pasmerkta mirčiai iš Maskvos.“

1991 metų sausį įvykdyta karinė agresija prieš Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Beginkliai žmonės drąsiai stojo prieš okupantų tankus, šarvuočius, automatais ginkluotus kariškius ir specialiųjų kovinių būrių smogikus. Šiems įvykiams atminti per 25 metus publikuota nemažai knygų, albumų,  dokumentų, liudijimų, sukurta filmų. Pasaulis ligi šiol nebuvo regėjęs tokio išsivadavimo. Ten, kur vadavosi tautos, visuomet liejosi kraujas, o Lietuvos revoliucija dainavo. Pasaulis stebėjosi, netikėjo ir žavėjosi.

Fotografijų autorius Algirdas Tarvydas gimė 1940 m. gruodžio 13 d. Kaune. Mokėsi Žagarės, Naujosios Akmenės mokykloje. 1959–1962  m. studijavo Vilniaus kultūros švietimo technikume teatro režisūrą, 1968–1973 m. mokslus tęsė Kinematografijos instituto Operatorių fakultete Maskvoje.  Nuo 1966 iki 1992 m. dirbo Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentu, operatoriumi, režisieriumi. Nuo 1977 m. yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. 1968–1988 m. nufilmavo 41 dokumentinį filmą, 1968–2001 m. nufilmavo per 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenarijaus autorius).  Nuo 1988 m. kuria autorinius dokumentinius filmus.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2003–2006 m. rengė ir vedė dokumentinio kino vakarus „Lietuvos istorija ir kinas“, 2005–2006 m. sukūrė Nacionalinio  muziejaus veiklos metraštį skaitmeninėje laikmenoje. 2008 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje surengė dokumentinio kino vakarų ciklą „Pasaulio ir Lietuvos dokumentika“. Gausus Algirdo Tarvydo filmų ir fotografijų archyvas saugomas asmeniniame, Lietuvos centriniame valstybės, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos radijo ir televizijos archyvuose.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Paroda eksponuojama sausio 5 – vasario 8 dienomis. Įėjimas laisvas.