„Tai yra ekstremalios situacijos padarinys ir tai bus finansuojama iš valstybės rezervo ir, aišku, nekris savivaldybei ant pečių, nes tai yra nemažos išlaidos. Jų dydis dar nežinomas, nes turi būti apskaičiuojama, kiek to kiekio bus ir kokie bus priimti sprendimai dėl betono luitų, kiek jie yra pavojingi, ar bus rūšiuojama, ar nebus“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Mažeika.
Pasak jo, gaisro padaryta žala gali būti didesnė nei 5 mln. eurų.
„Čia yra 5 mln. eurų žala orui. Yra skaičiuojama žala aplinkos orui, vandeniui, dirvožemiui ir visiems kitiems. Ta žala gali būti didesnė“, – teigė K. Mažeika.
Aplinkos ministras įvardijo, kad pirmadienį visos laboratorijas turinčios institucijos rinksis aptarti reikiamus atlikti augalų, žiemkenčių, pievų, dirvožemio, vandens ir kitus tyrimus.
„(...) Bus sudaromas darbų planas ir mėginių paėmimas iš požeminių, gruntinių vandenų, Nemuno vandens, kas yra aktualu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paims mėginius iš gyvenamųjų aplinkų, vaikų darželių, mokyklų ir t.t.“, – teigė K. Mažeika.
Pasak jo, šie darbai turėtų būti atlikti iki lapkričio 15 dienos.
Tuo metu degiosios atliekos, pasak ministro, turėtų būti transportuojamos į pavojingų atliekų tvarkymo bendrovę „Toksika“, dėl kitų dar sprendžiama.
„Gumos ir kitas mišinys, kuris yra degusis, greičiausiai bus transportuojamas ir sudegintas „Toksikos“ deginimo įrenginyje. Tam jis yra pritaikytas. Kalbant apie kitas betono ir gumos atliekas, šiandien imami mėginiai ir sprendžiama, ar išrūšiuoti, ar visą tą masę talpinti „Toksikos“ pavojingų atliekų sąvartyne“, – kalbėjo K. Mažeika.
Alytaus rajono meras: nukentėję verslininkai turi teisę sulaukti kompensacijų
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas teigia, kad po Alytaus gaisro nukentėję verslininkai turi teisę kreiptis kompensacijų, kurios bus išmokėtos, pateikus reikalingus dokumentus ir radus objektyvų susitarimą su Vyriausybe dėl išmokų sumos.
A. Vrubliauskas patvirtino, kad pirmadienį Alytaus miesto savivaldybėje renkasi verslininkai, dėl gaisro patyrę nuostolius.
Alytaus rajono mero teigimu, pateikus reikiamus dokumentus, verslininkai galės siekti objektyvaus susitarimo su Vyriausybe dėl kompensacijų už patirtą žalą dydžio.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Jeigu viskas bus pateikta, reikiami dokumentai, pagal reikalavimus, tai Vyriausybės vadovas aiškiai pasakė, kad (...) tas bus viskas kompensuota. Aišku, visada verslininkai nori daugiau, o Vyriausybė siūlo mažiau, todėl tam tikras susitarimas turės būti rastas ir objektyviai turės būti pasižiūrėta“, – patikino A. Vrubliauskas.
Politikas taip pat patvirtino, kad, nepaisant to, jog po Alytaus gaisro užteršta teritorija dar nėra tiksliai nustatyta, ūkininkai turi aiškias instrukcijas, kaip turi elgtis šios neeilinės situacijos metu.
„Baigiame nustatyti teritoriją, aprėpties zoną, kuri dar ne visai yra aiški, o reikalavimai, kurie (ūkininkams. – ELTA) yra išsakyti aiškūs, kad turi išpilti pieną“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, A. Vrubliauskas teigia, kad į klausimus, kur bus pilamas pienas, kur jis pateks, vis dar aiškių atsakymų nėra.
„To tikro žinojimo dar, žinoma, trūksta“, – apibendrino A. Vrubliauskas.
Jeigu pažadėtą skirti finansavimą visapusiškai vykdys, tai taip, tos sąlygos mus tenkins.
Alytaus miesto savivaldybės direktorius R. Juonys: planuojama finansinė pagalba mus tenkina
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Juonys po pirmadienį Vyriausybėje vykusio Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio sakė, kad savivaldybę tenkina planuojama skirti finansinė pagalba gaisro Alytuje padarinių likvidavimo darbams užtikrinti, tačiau pripažįsta – informacijos apie gaisro sukeltą taršą pritrūko.
„Jeigu pažadėtą skirti finansavimą visapusiškai vykdys, tai taip, tos sąlygos mus tenkins“, – žurnalistams po posėdžio sakė R. Juonys.
Vis dėlto, nors savivaldybės administracijos direktorius ir neskuba kaltinti Vidaus reikalų ministerijos ir kitų institucijų neveiklumu, tačiau pripažįsta, jog informacijos apie gaisro paskleistą taršą pritrūko.
„Mes pasigedome tos informacijos apie tas medžiagas, jų kenksmingumą, koks tai gali būti poveikis. Šito trūko iš institucijų, bet aš nemanau, kad buvo nepakankamas dėmesys pačiam gesinimo procesui – juk tą gaisrą gesino specialistai, jie turi ir rekomendacijas, ir taktikas, kaip reikia elgtis ir, manau, kad ugniagesiai darė ir padarė viską, ką galėjo“, – tvirtino R. Juonys.
Jo teigimu, Alytaus miesto savivaldybė savo vardu kreipsis į ministerijas, prašydama pakonsultuoti, kaip reikėtų pasielgti su įvairiomis po gaisro likusiomis taršiomis atliekomis.
„Vyksta konsultacijos ir mes patys, kaip savivaldybė, šiandien parašysime keletą raštų į ministerijas su paklausimais, kaip elgtis su atliekomis, su tuo vandeniu, kuris yra susikaupęs apačioje rezervuaruose, kuris buvo naudojamas gesinimui. Daug tokių klausimų, kur mums reikėtų pagalbos ir patarimų, kaip tai išspręsti. (...)
„Negali ministerijos darbininkas ar specialistas žinoti, ko mums reikia. Paklausimai turi būti iš mūsų pusės“, – pridūrė R. Juonys.
ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės. Jis užgesintas penktadienį.
Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.
