Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įregistravo tai numatančią Darbo kodekso pataisą, siūlančią šios nuostatos įsigaliojimą nukelti iki 2024 m. sausio 1 d.

Parlamentarą parengti tokį projektą paskatino nepaprastosios padėties paskelbimas Lietuvoje, kvietimas piliečiams būti pasirengusiems išsilaikyti savarankiškai 72 val. be drabužių, vaistų, maisto ir vandens, raginimai turėti grynųjų pinigų.

Pasak R. Žemaitaičio, Darbo kodekso pakeitimo projektu siekiama, kad esant karo stoviui Europoje, paskelbtai nepaprastajai padėčiai Lietuvoje ir pasaulyje, dėl galimų kibernetinių atakų bankams ir atsiskaitymų kortelėmis sutrikimų, piliečiai galėtų laisvai disponuoti grynaisiais pinigais.

Dėl galimų kibernetinių atakų bankams, gali sutrikti atsiskaitymai kortelėmis, todėl piliečiai turi turėti grynųjų pinigų.

„Pradėjus masiškai grynintis pinigus, sutriko jų išdavimas, prie pinigų išsigryninimo vietų nusidriekė didelės eilės, daugelyje bankomatų nėra grynųjų, įvesti išsigryninimo limitai. Dėl galimų kibernetinių atakų bankams, gali sutrikti atsiskaitymai kortelėmis, todėl piliečiai turi turėti grynųjų pinigų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo narys R. Žemaitaitis.

2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, numatanti, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos bankas, reaguodamas į žiniasklaidos ir visuomenės užklausas, informavo, kad visos bankinės sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos.

Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu. Lietuvos bankas, kaip ir pinigų pervežimo bendrovės, dirbs ir savaitgalį ir užtikrins sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus.

Lietuvos bankas taip pat pažymi, kad iš bankomatų išimamos sumos neviršija įprastų. Gyventojai raginami likti ramūs ir supratingi, pasikliauti tik patikimais informacijos šaltiniais.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių.

Kaip trečiadienį pranešė policija, į teisiamųjų suolą sėsiantys keturi, bendrininkų grupėje veikę asmenys, kaltinami tuo, kad vertėsi šešėline prekyba mėsos gaminiais, mokėjo darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį ir taip siekė išvengti mokesčių.

Pasak policijos, per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys rodo, kad į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus nesumokėta 283 tūkst. 613 eurų mokesčių. 

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužę įtarus, kad Plungės rajono ūkininkas, galbūt apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą bei, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą galbūt įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Tų pačių metų gruodį, bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, Plungės rajono policijos komisariato, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais net keliolikoje vietų – automobiliuose, parduotuvėse, ūkiuose, ofise, skerdykloje, darbuotojų namuose – buvo atlikta daugiau kaip pusšimtis kratų.

Tyrimui vadovavo, jį organizavo ir bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Pareigūnai teigia, kad per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys pakankami dviem bendrininkų grupėje veikusiems asmenims pareikšti kaltinimus ir dėl poveikio darymo liudytojams.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už poveikį liudytojui – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už tokias Darbo kodekso pataisas antradienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė 24.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad 90 proc. transporto sektoriuje dirbančių vairuotojų nori, kad atlyginimai būtų pervedami į sąskaitas.

Pasak jo, 2020 metais Valstybinė darbo inspekcija darbuotojų naudai išieškojo per 9 mln. eurų dėl neskaidrių ir nesąžiningų atsiskaitymų.

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad toks sprendimas būtų naudingas bankams.

„Valdantieji pasistengė, kad bankams būtų atvesta kuo daugiau klientų“, – teigė jis.

Seimo Audito komitete dirbanti „valstietė“ Laima Nagienė apgailestavo, kad pirma priimami įstatymai, o paskui galvojama, kaip juos įgyvendinti.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad pataisos leis mažinti šešėlį ir užtikrins darbuotojų socialines garantijas. Jo teigimu, algų mokėjimas grynaisiais sudaro sąlygas išnaudoti darbuotojus, vengti mokesčių.

Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis pataisas pavadino „nekokybiškas teisėkūros“ pavyzdžiu.

„Nėra atlikta jokios analizės, jokių skaičių, jokių vertinimų, kiek yra dabar mokama grynais. Niekas negalėjo pasakyti – nei Lietuvos bankas. (...) Per du mėnesius gimęs projektas iš skirtingų variantų buvo sukristalizuotas į visaapimantį draudimą“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis mano, kad grynųjų draudimas nepadės kovoti su šešėliu: „Jeigu kažkas turi šešėlinių grynų pajamų, tai jis ir toliau tuos šešėlinius atlyginimus mokės. Dar blogiau. Tai gali net padidinti tam tikrais atvejais šešėlį. Žmonės, kurie norės gauti grynais pajamas, jie tiesiog pasitrauks iš legalių grynųjų pinigų į nelegalius atlyginimus vokeliu“, – svarstė K. Adomaitis.

Be kita ko jis pabrėžė, kad Trišalėje taryboje šiuo klausimu nėra sutarimo.

„Buvo bandymai, siūlymai ieškoti kompromisų. Prie tų kompromisų buvo neprieita, jie buvo praleisti ir buvo nukeliauta visa apimančiu draudimo keliu“, – tvirtino K. Adomaitis.