„Vakar agentūrai buvo įteiktas laiškas dėl tam tikros veiklos pradžios“, – sakė A. A. Salehi, kuris taip pat yra šiitiškos respublikos viceprezidentas.

„Jei bus tinkamos sąlygos, galbūt rytoj vakare Natanze galėsime paskelbti apie naujų (urano sodrinimo) centrifugų gamybos centro atidarymą“, – sakė A. A. Salehi, kurio žodžius citavo konservatyvi naujienų agentūra „Fars“.

„Tai, ką darome, nepažeidžia (2015 metų) susitarimo“, – sakė jis ir nurodė, kad tai tik gamybos proceso pradžia, kuri „nereiškia, kad pradėsime surinkinėti centrifugas“.

Pagal 2015 metų susitarimą su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis Iranas gali gaminti centrifugų dalis, tačiau su sąlyga, kad pirmąjį dešimtmetį pačių centrifugų nepaleis.

A. A. Salehi taip pat pabrėžė, jog šie žingsniai „nereiškia, kad derybos (su Europa) žlugo“.

JAV praėjusį mėnesį paskelbė, kad traukiasi iš šio susitarimo, o Europos vyriausybės nuo to laiko bando jį gelbėti.

JAV taip pat nurodė, kad iki lapkričio sugrąžins sankcijas užsienio kompanijoms, dirbančioms Irane.

Kitos sutartį pasirašiusios šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija – pažadėjo nesitraukti iš sutarties, bet daugelis jų kompanijų jau pradėjo mažinti darbo Irane apimtį.

Pirmadienį Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei perspėjo Europą, kad „Iranas niekada netoleruos sankcijų sukeliamų kančių drauge su branduolinės programos suvaržymais“, ir paragino pasirengti spartinti urano sodrinimą.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinės programos tikslai yra tik civiliniai, bet oponentai JAV, Izraelyje ir Saudo Arabijoje kaltina Teheraną siekiu pasigaminti atominę bombą.

„Kad ir kas taps JAV prezidentu, turės prisitaikyti prie tikrovės“, – kalbėdamas Vienoje sakė Ali Akbaras Salehi (Alis Akbaras Salehis), kurį citavo Austrijos spaudos agentūra (APA).

„Reikalai gali truputį kilti ir leistis, kai kurie dalykai galėtų vėluoti, bet rimto pavojaus nebus niekam“, – sakė A.A.Salehi.

Jis sakė „instinktyviai jaučiantis“, kad niekas iš tikrųjų nenori trauktis atgal dėl 2015 metų liepą sudaryto pakto, kuriuo buvo užbaigta daug metų trukusi priešprieša, nuodijusi Irano santykius su kitomis valstybėmis.

Pagal susitarimą Iranas smarkiai sumažino savo branduolinės veiklos mastą. To buvo siekiama norint užtikrinti, kad Teheranas neturėtų galimybių pasigaminti branduolinį ginklą, nors pats Teheranas visuomet neigė turintis tokį tikslą.

Mainais JT ir Vakarų šalys panaikino skausmingas sankcijas, kurios dusino Iranui nepaprastai svarbų naftos eksportą.

Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus D.Trumpas, kuris lapkričio 8 dieną varžysis su demokrate Hillary Clinton (Hilari Klinton), kovo 21 dieną sakė, kad jo „prioritetas numeris vienas“ užsienio politikos srityje bus išardyti tą „katastrofišką“ sutartį.

Irano prezidentas Hassanas Rowhani (Hasanas Rouhanis) penktadienį paskyrė kadenciją baigiantį užsienio reikalų ministrą Ali Akbarą Salehi (Alį Akbarą Salehį) vadovauti Atominės energetikos organizacijai, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Tokiu būdu Teherano branduolinės programos vairą, priklausantį vienam griežtosios linijos šalininkui, perims pragmatiškų pažiūrų veikėjas.

Gana nuosaikių pažiūrų H.Rowhani, buvo prisaikdintas prezidentu rugpjūčio 3-ąją ir pažadėjo gerinti Irano ryšius su išoriniu pasauliu, kai šiitiškai respublikai buvo paskelbta virtinė tarptautinių sankcijų dėl jos vykdomos prieštaringai vertinamos branduolinės programos.

A.A.Salehi paskyrimas yra dar vienas ženklas, kad H.Rowhani ketina laikytis lankstesnio požiūro ginče su Vakarų šalimis dėl Irano branduolinės veiklos negu jo pirmtakas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas).

Vakarų šalys ir Izraelis teigia, kad Irano atominės energetikos programa iš tiesų tėra užslėptos pastangos įgyti galimybę pasigaminti branduolinių ginklų. Teheranas tai neigia ir tvirtina, jog siekia šių technologijų tik elektros energijos gamybai ir medicinos tyrimams.

Irano atominės energetikos organizacijos (AEOI) vadovas tiesiogiai nedalyvauja derybose dėl branduolinės programos su pasaulio galybėmis, bet jam pavaldūs Irano branduoliniai objektai.

Jis taip pat atstovauja Iranui per kasmet rugsėjį Vienoje vykstančius Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) susitikimus.

A.A.Salehi, kuris dirbo užsienio reikalų ministru M.Ahmadinejado administracijoje nuo 2011 metų iki praeito ketvirtadienio, kai parlamentas patvirtino jo pakeitimą, grįžta į savo ankstesnį darbą AEOI vadovo pareigose.

Jis pakeis Fereydouną Abbasi-Davani (Fereiduną Abasį-Davanį), kuris liko gyvas per pasikėsinimą jį nužudyti Teherane 2010 metais.

"Tai buvo dar vienas protingas paskyrimas. Salehi buvo geriausias iš Ahmadinejado ministrų - pragmatikas, suprantantis, kaip veikia pasaulis. Buvo protinga išlaikyti jį vienose ar kitose pareigose", - sakė Vašingtone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto atominių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo programos direktorius Markas Fitzpatrickas (Markas Ficpatrikas).

"Grąžindamas Salehi į jo ankstesnes pareigas, Rowhani nušalina į kompromisus nelinkusį Abbasi-Davani. Kadenciją baigiantis AEOI vadovas, likęs gyvas per pasikėsinimą, atrodė nesugebantis peržengti savo priešiškumo Vakarams", - pridūrė ekspertas.

Tuo tarpu naujas Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovas, kuris tradiciškai tapdavo Irano branduolinės programos vyriausiuoju derybininku, dar nėra paskirtas.

Šis delsimas paskatino kai kuriuos Irano politikos ekspertų vertinimus, jog H.Rowhani gali perleisti branduolinės programos vyriausiojo derybininko postą Užsienio reikalų ministerijai, pasiunčiant dar stipresnį signalą, jog jis nori sklandesnės derybų eigos.