Apie dviprasmiškus kelių seimo narių siūlymus didinti leistiną alkoholio kiekį kraujyje vairuotojams – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, lenktynininku Benediktu Vanagu ir pataisų iniciatoriumi, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Gintaru Vaičekausku.
– Pone Vaičekauskai, jūs siūlote didinti leistiną vairuotojams girtumo ribą nuo dabar esančių 0,4 promilės iki 0,5 promilės. Kokie jūsų argumentai?
G. Vaičekauskas: Iš pradžių visi susitarkime, kad gerti ir vairuoti yra du nesuderinami dalykai. Kitas dalykas, iš kur atsirado dabar galiojančios 0,4 promilės? Kažkada politikai „paėmė“ blogybę iš Jungtinės Karalystės, kur leidžiama 0,8 ir gėrybę 0,0, kaip yra keliose šalyse, ir išvedė vidurkį. Viskas. Tokiu būdu mes esame vieninteliai Europoje, turintys tokią leistiną ribą.
– Taip, 0,4 promilės turime vieninteliai. Yra kelios šalys, kuriose nulinė tolerancijai alkoholiui vairuotojams, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje – 0,8 promilės, o daugelyje Europos Sąjungos šalių – 0,5 promilės. Tai jūs tiesiog norite padaryti taip, kaip daugelyje kitų šalių?
G. Vaičekauskas: Norime padaryti taip, kaip yra 18-oje Europos šalių. Europos Sąjungos rekomendacijose yra numatyta, kad vairuotojo kraujyje gali būti iki 0,5 promilės alkoholio.
– Jūs taip pat siūlote leisti motociklų vairuotojams organizme turėti tiek pat alkoholio organizme, kiek ir lengvųjų automobilių vairuotojams. Kodėl?
G. Vaičekauskas: Kuo yra blogesnis motociklininkas, kuris įpučia 0,2 promilės už tą, kuris įpučia 1,3 promilės ir vaikšto su pistoletu po Vilnių? Nes pastarasis baudžiamas tik 60 eurų bauda, o išgėręs motociklininkas – kur kas didesne ir dar atimamos teisės. Tai yra problema. Be to, motociklininkų ir lengvųjų automobilių vairuotojų išskyrimas šiuo klausimu yra diskriminacinis.
– Komisare, ką jūs manote dėl leistinos alkoholio ribos vairuotojams didinimo?
(K.Kavolėlio/BFL nuotr. - Linas Pernavas)
L. Pernavas: Pasakysiu kelis svarbius dalykus. Pirma, prieš metus su trupučiu kalbėjome, kad reikia mažinti normą iki nulio. Šiandien normą jau norime didinti. Tai yra paprasčiausiai nesolidu. Valstybės politika turi būti nuosekli. Antras dalykas – alkoholis. Mes visi suprantame, kad tai yra mūsų socialinė problema. Mes labai greitai pamiršome tuos nesenus įvykius: girto tėvo vaikus sumestus į šulinį, apsvaigusių tėvų nužudytą berniuką ir t.t. Užmiršome tai ir vėl diskutuojame šia tema. Ateis laikas, deja, vėl atsitiks panašus skaudus įvykis. Toks yra gyvenimas. Tuomet mes vėl grįšime prie tos problemos ir vėl kalbėsime apie netoleranciją alkoholiui. Taigi kalbos apie tolerancijos didinimą – absoliutus laiko švaistymas. Trečias dalykas – mes lygiuojamės į Europą. Viskas gerai, lygiuokimės, bet pažiūrėkime į Europos avaringumo statistiką. Šiuo klausimu mes Europoje esame turbūt 4 nuo galo. Tai darykime viską, kad būtume bent 4 nuo priekio, tada ir galėsime kalbėti apie kažkokių taisyklių švelninimą.
– Pone Vanagai, žinoma, vairavimo kultūra Lietuvoje tikrai toli gražu nėra tokia, kokios norėtųsi, bet ar, jūsų nuomone, leistinos alkoholio ribos padidinimas pablogintų situaciją?
B. Vanagas: Yra keletas aspektų. Kaip ir minėjo komisaras, nenuoseklumas šiuo klausimu kelia šypseną. Mes kalbame apie tai, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai alkoholio vartojančių šalių pasaulyje ir tuo pačiu norime leisti vairuotojams išgerti daugiau. Aš asmeniškai būčiau nulio promilių šalininkas. Manau, kad lyginti išgėrusį vairuotoją su ginklą mieste besinešiojančiu išgėrusiu žmogumi yra skirtingi dalykai. Vairuoti automobilį, ypač motociklą, bent šiek tiek išgėrus jau yra sunkiau, reakcija yra lėtesnė. Tam, kad pasimaišytų protas ir pradėtum gatvėje šaudyti – tikrai reikia išgerti kur kas daugiau. Kitas dalykas, kurį reikia paminėti yra tai, kad kai kalbame apie 0,5 promilės. kitose šalyse, reikia atkreipti dėmesį ir į draudimo sistemą. Lietuvoje avarijoje užmušus žmogų dažnu atveju susimokėsi panašiai kaip subrakonieriavus du laukinius gyvūnus. Kitaip tariant, mūsų šalyje, deja, yra santykinai nedidelė žmogaus gyvybės kaina. Užsienyje, t.y. ir daugelyje tų šalių, kur leistina riba didesnė, tokios avarijos atveju kaltas žmogus patenka į milžinišką finansinę mėsmalę, kurios pasekmes jaučia visą gyvenimą – sumos yra milžiniškos.
– Pone Vaičekauskai, sutinkate, kad argumentas, jog taip yra daugelyje Europos valstybių – nėra rimtas argumentas?
G. Vaičekauskas: Jungtinėje Karalystėje, kur yra 0,8 promilės riba, milijonui gyventojų žūsta 28 žmonės, Švedijoje, kur riba 0,2 promilės – milijonui žūsta 27 žmonės.
– Jūs sakote, kad tai neturi nieko bendro su eismo saugumu?
G. Vaičekauskas: Manau, akivaizdu.
B. Vanagas: Man yra akivaizdu, kad tiek Švedija, tiek Jungtinė Karalystė yra stipriai pažengusios ir įvardinamos kelių kultūros lyderėmis. Šios šalys ėjo link to ilgą laiką ir, panašu, kad iš tiesų moka tvarkytis. Mes, deja, turime labai daug problemų su alkoholiu. Ir čia nereikia kalbėti apie žmones, kurie prie pietų stalo išgeria taurę vyno – jie nėra rizikos grupė. Rizikos kategorijoje yra žmonės, kurie nesupranta, kas yra limitas, kada reikia sustoti. Manau, tokios seimo narių iniciatyvos tai rizikos grupei siunčia žinutę, kad bus galima „dar geriau gyventi“.
– Benediktas Vanagas užsiminė apie civilinės atsakomybės draudimų skirtumus. Austrijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, jeigu vairuotojas viršija leistiną girtumo ribą ir sukelia mirtiną avariją, turi atlyginti mažiausiai milijono eurų turtinę ir neturtinę žalą. Tai irgi tam tikras sprendimas, ar ne?
B. Vanagas: Čia toks saugiklis įdėtas, kad niekas nė nepagalvotų išgėręs sėsti prie vairo. Tokia bauda daugeliui žmonių iš esmės reikštų gyvenimo pabaigą. Mes atsakomybių neturim, bet teisių norime turėti labai daug.
– Pone Vaičekauskai, kaip manote, gal siūlant A reikėtų pasiūlyti ir B?
G. Vaičekauskas: Jeigu mes kalbame apie „ščyrus“ nulius – tai tiesiog Lietuvoje bus daugiau nelaimingesnių žmonių.
Jeigu mes kalbame apie „ščyrus“ nulius – tai tiesiog Lietuvoje bus daugiau nelaimingesnių žmonių.
– Ką jūs turite omeny?
G. Vaičekauskas: Na pripūs 0,1 ir mokės baudas, neteks teisių. Baudos pas mus žvėriškos iš tikrųjų. Koks pas mus valstybėj fonas? Baudos, draudimai, baudos. Aš pats prieš alkoholizmą kovojau viešumu 15 metų.
– Jūs Klaipėdos televizijoje „Balticum“ rengėte laidas, kur gaudėte girtus vairuotojus. Ar tai kovojimas, ar tai tiesiog savo darbo darymas – kitas klausimas. Tai jūs gaudėte girtus vairuotojus, o dabar pats norite leisti jiems daugiau išgerti?
G. Vaičekauskas: Ką reiškia noriu leisti daugiau išgerti? Aš pats negeriu ir nevairuoju... Netinkamas čia jūsų pasakymas.
– Nesileiskime į jūsų asmeninio gyvenimo detales. Štai kelios kitos priemonės: Suomijoje girtumas tikrinamas praktiškai kas dešimtam vairuotojui – kiekvienas sustabdytas visada turi papūsti į alkotesterį. Pas mus gi tikrinama tada, kai vairuotojas kelia įtarimų. Pone Pernavai, gal blaivumo tikrinimas Lietuvoje taip pat turėtų tapti kasdiene praktika?
L. Pernavas: Taip, tai galėtų būti, bet pirmiausiai reikia supaprastinti dabar esančias procedūras. Kai padarysime viską, kad policijos pareigūnui būtų kuo mažiau popierizmo ir nereiktų surašinėti ranka visų protokolų, tuomet galima ir tikrinti visus. Kol kas biurokratizmas yra didžiausia problema.
B. Vanagas: Nesu tikras, kaip mums pavyktų visus patikrinti, bet yra ir kita svarbi priemonė, apie kurią nuolat kalbame – tai švietimas. Mano sūnus ką tik baigė mokyklą. Per 12 metų jis geriausiu atveju yra turėjęs 2 saugaus eismo pamokas. Tokiu būdu mes tikrai neišauginsime atsakingai į eismą ir elgesy jame žiūrinčių žmonių.
– Komisare, argumentas, kad motociklininkai yra diskriminuojami, kaip eismo dalyviai, skamba visai logiškai, ar ne?
L. Pernavas: Tikrai nemanau. Motociklas yra pavojinga transporto priemonė. Juk ir mokslininkai yra pasakę, kad net su 0,2 promilės žmogus reaguoja visiškai kitaip: sulėtėja reakcija, mažėja matymo laukas ir t.t. Mūsų, policijos, nuomone leistina riba gali likti 0,4 promilės arba būti dar mažinama. Didinama – jokiu būdu. Automobilis, vairavimas ir alkoholis – nesuderinami dalykai. Nori važiuoti – negerk, nori gerti – nevažiuok. Viskas. Daugiau diskusijų šiuo klausimu būti negali. Dabar, kai mes kalbame apie galimybę didinti ribą, iš esmės mes siunčiame žinutę. Juk tas ribos paslinkimas situacijos greičiausiai nepakeis nei į gerą, nei į blogą pusę, bet siunčiame žinutę visuomenei, kad galite dar trupučiuką šiek tiek išgerti. Kas iš mūsų žinome, kiek galime išgerti, kad neviršytume ribos? Niekas, nes kiekvienam skirtingai.
