„Manau, kad būtų logiška, tarkim, pavasario sesijoje apsvarstyti ir pritarti kai kurių draudimų atšaukimams, kurie iš esmės jokio rezultato nedavė, o kai kurie iš jų tiesiog erzina žmones“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, visuomenės požiūris į alkoholį keičiasi, todėl itin griežti ribojimai nėra reikalingi.

„Visuomenė keičiasi ir šioje srityje ji keičiasi į gerąją pusę, bet nemanau, kad tai yra susiję su draudimais, o tiesiog su požiūriu jaunosios kartos į sveiką gyvenimo būdą, į pavojus, kurie slypi tuomet, kai imi piktnaudžiauti alkoholiu ir kitomis medžiagomis. Tas pozityvesnis požiūris ir sveikesnis gyvenimo būdas, čia įvairiai galima pažiūrėti, galbūt tai yra priežastis neriboti to, ko nebūtina riboti ir nedrausti to, ko nebūtina drausti“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ji pridūrė, kad šis darbas Seime galėtų būti „vienas iš smulkių, bet įmanomų“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo plėsti alkoholio prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose – čia siūloma leisti prekiauti ne tik alumi, alaus mišiniais, sidru, bet ir nestipriais natūralios fermentacijos gėrimais, vaisių vynu, alkoholiniais kokteiliais.

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

Be to, paskutinę praėjusių metų dieną – gruodžio 31-ąją, kuri sutapo su sekmadieniu, žmonėms prekybos centruose bandant spėti įsigyti alkoholio iki 15 valandos ir nusidriekus didelėms eilėms, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę teigė, kad alkoholio kontrolė turėtų būti švelninama.

Septyni Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna,  Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus ir Edita Rudelienė nuo 2024 metų kovo siūlo prekybą sekmadieniais leisti iki 20 val., kaip ir kitomis dienomis. Jie Seime registravo atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą.

A. Bagdonas sutinka, kad pavėlinta prekyba rytais (iki 10 val.) yra pagrįsta, nes apriboja galimybes žmonėms įsigyti stipriųjų gėrimų prieš darbo pradžią.

„Tačiau sekmadienį daugelis nedirba, atvirkščiai – švenčia asmenines šventes, leidžia laisvalaikį. Ribojimas, be to, skatina piktnaudžiauti, apeiti tvarką“, – įsitikinęs parlamentaras.

Tuo metu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas tvirtina, kad nuo 2018 metų galiojančios tvarkos nereikėtų keisti, nes žmonės jau yra pripratę, kad sekmadieniai alkoholiu prekiaujama iki 15 val.

„Nepritarsiu. Nereikėtų dar kol kas grįžti atgal. Situacija lyg ir gerėja. Nors toks kelios valandos esminio suvartojimo skirtumo neturi, dėl to nei sumažėja, nei padidėja tikriausiai tas alkoholio vartojimas“, – BNS kalbėjo A. Matulas.

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad alaus kraštuose – Biržuose, Pasvalyje, Pakruojyje – žmonės pereina prie sakingo naminio alaus vartojimo.  

„Valstietis“ Aurelijus Veryga BNS teigė pataisas vertinantis blogai, nes jos padidintų alkoholio vartojimą. Anot jo, nauji  duomenys rodo, kad vyrų mirtingumas pirmadieniais yra sumažėjęs.

„Tai norima, kad jis išaugtų? Tiems, kurie nori išgerti, kultūringai kažkur pabūti, kavinėse, restoranuose, baruose prekybos laikas nėra ribojamas. Jeigu ten brangu, nereikia daug gerti“, – svarstė parlamentaras.

Liepą paskelbti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimo duomenys parodė, kad sutrumpinus alkoholio prekybos laiką sekmadieniais ir pirmadieniais rečiau fiksuojamos vyrų mirtys. Iki 2018-ųjų buvęs jų mirčių pikas sekmadieniais sumažėjo iki savaitės vidurkio, tokia pat tendencija pastebėta ir dėl mirtingumo pirmadieniais.

Alkoholio kontrolės įstatymą prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia, kai sveikatos apsaugos ministru buvo A. Veryga – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama. 

„Tikiuosi, kad niekam nebus pritarta. Visi tie siūlymai man atrodo nei logiški, nei reikalingi, nei jų visuomenė labai nori, ką rodo apklausos. O pasiūlymai yra keli – liberalizuoti alkoholinių gėrimų reklamą, paankstinti vartojimo amžių, vėl grąžinti 18 metų ir ilginti prekybos laiką. Vienintelė neliečiama priemonė yra akcizai, niekas dar nesiūlo piginti alkoholio, nes jis ir šiaip pinga“, – sakė A. Veryga.

„Jeigu mes kalbame apie reklamos draudimą, tai pats sprendimas svarbiausias yra tiems, kurie dar nevartoja, t. y. jauniems žmonėms, kurie priima sprendimą pradėti ar nepradėti ir kuriems yra kuriama vartojimo romantika. Jeigu mes kalbame apie prekybos laiko apribojimą, tai yra aktualiausia žmonėms, kurie yra probleminiai vartotojai ir kurie paprastai vėlai vakare eina pirkti ir tas vėlyvas vartojimas yra susijęs su nusikalstamumu. Tarp kitko, apklausoje žmonės, kurie vertina šitas priemones, pastebėjo, kad kaip vienas iš teigiamų aspektų yra jų gyvenamos aplinkos saugumo padidėjimas, t. y. sumažėjo triukšmo, nusikaltimų, susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimu. Reiškia, šita priemonė suveikė. O kaina veikia visiems, ji visiems yra paveiki priemonė, tik tiek, kad ji turi būti tokia, kad pralenktų pajamų augimą“, – kalbėjo jis.

Jeigu norite parodyti vaikams pavyzdį, negerkite – bus super pavyzdys.

Argumentus, kad esą alkoholio reklamos ribojimas kenkia verslui, A. Veryga laikė netinkamais: „Manau, kad tai yra labai šleivas, kreivas argumentas, todėl, kad, jeigu mes kalbame apie verslą ir mums tikrai yra aktualu padėti verslui, manau, kad visiems verslams yra aktualu turėti sveikus darbuotojus, kurie ateina į darbą, nėra ligoninėje ir nedaro pravaikštų. Tai yra verslo interesas, noras turėti sveikus, darbingus žmones. Reklamos verslas seniai prisitaikė. Ar daug matote tuščių vietų, kad nelikus televizijoje alkoholio reklamų, ten nėra jokios reklamos? Yra, kažkas tą vietą užėmė, galų gale, tas pats nealkoholinis“.

„Labai daug net ir alkoholio gamybos verslų persiorientavo, pradėjo gaminti nealkoholinius gėrimus, kuriuos reklamavo. Čia buvo toks keistas priekaištas: „žiūrėkite, jie gali reklamuoti“. Buvo tikėjimas, kad tas nealkoholinių gėrimų reklamavimas paskatins alkoholinių gėrimų vartojimą, bet ne visai taip atsitiko. Žmonės pradėjo keliais šimtais procentų daugiau vartoti nealkoholinių gėrimų: nealkoholinio alaus, kokteilių, nealkoholinio vyno ir pan. Jų vartojimas yra labai išaugęs. Reiškia, tas pats verslas nelabai nukentėjo, jis gavo pinigus, tik iš kitų gėrimų“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

G. Skaraitienės, P. Peleckio /Fotobanko nuotr.

Vis atsiranda kritikuojančių tokius alkoholio ribojimus – esą apie alkoholio žalą jaunuoliams turėtų aiškinti tėvai, o ne valstybė. Į tokius mąstymus A. Veryga atkirto: „Siūlau taip teigiantiems prisiminti, kokio amžiaus buvo jų vaikai, kada jie masiškai nepakluso taisyklėms. Pirmas toks amžius būna apie trejus metus, kada viskam, kam sakai, yra „ne“. Paskui būna paauglystė, kada maištaujame prieš suaugusiuosius, bet išaugame. Reiškia, žmogus, sulaukęs šešiolikos ar septyniolikos metų, galvoja visiškai kitokiomis kategorijomis, pradeda abstrakčiai mąstyti, ieškoti gyvenimo prasmių ir pan. Jie nebėra tokie buki žmonės, kad tik prieštarautų dėl prieštaravimo. Kuri iš šių priemonių trukdo šeimose kalbėtis apie alkoholio žalą? Kuri iš šitų priemonių ko nors neleidžia iš šitų daryti? Kaip ji maišo? Man atrodo, kad ji tikrai netrukdo, ji padeda. Pats geriausias pavyzdys yra ne apie kažką kalbėti, o iš tikrųjų tą daryti. Jeigu norite parodyti vaikams pavyzdį, negerkite – bus super pavyzdys“.

A. Veryga Vyriausybę pavadino „kvailiausybe“: „Tik „kvailiausybė“ gali nuspręsti pritarti liberalizavimui, kai jau galėtų džiaugtis rezultatais“.

Šią savaitę Seimo komitetuose diskutuota apie Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Siūlymų yra įvairių: nuo griežtinimų, kad alkoholiu būtų prekiaujama tik nuo 12-os valandos, o sekmadieniais tokia prekyba apskritai būtų draudžiama, iki liberalizavimo, kuomet siūloma, kad asmenys nuo 18 metų galėtų įsigyti alkoholinius gėrimus, kuriuose tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., o alkoholio gamintojai ir prekybininkai galėtų teikti informaciją socialinių tinklų paskyrose.

Ko verti šie siūlymai moksliniu požiūriu, ar iš tiesų esame daugiausiai Europoje gerianti tauta ir kokius rezultatus davė ankstesni alkoholio ribojimai, pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su M. Štelemėku.

Siūlo laisvinti ribojimus

Alkoholio pardavėjas Antanas alų pilsto jau beveik dešimtmetį, tačiau pastebi, kad, įvedus alkoholio ribojimus, žmonės dažniau jaučiasi nepatogiai.

„Žmogus ateina, sako: jaučiuosi kaip alkoholikas, nes fiziškai nespėju iki 15 val. ir turiu bėgti. Sako: vidinis toks jausmas manyje, bėgu, atrodo, kad jau man taip blogai“, – sakė Antanas.

Kad nereikėtų bėgti į parduotuves sekmadienį, valdantieji siūlo „valstiečių“ įvestus ribojimus keisti.

„Mano galva, viena iš labiausiai absurdiškų alkoholio kontrolės ribojimų“, – teigė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Pirmiausia siūlo suvienodinti pardavimų laiką sekmadienį ir alkoholį pardavinėti iki 20 val., taip, kaip ir kitomis savaitės dienomis.

„Jeigu mes norime riboti alkoholio prekybą tada, kada jo parduodama daugiausia, tai turėtume riboti penktadienį arba šeštadienį, kai daugiausia alkoholio parduodam. Šiuo atveju, kažkodėl ribojam sekmadienį, nors statistiškai iš visų savaitės dienų tada parduodama mažiausiai. Kažkoks absurdas“, – komentavo A. Mazuronis.

Valdantieji siūlo mažinti ir alkoholio pardavimo amžiaus cenzą. Tiesa, nuo aštuoniolikos metų leistų parduoti tik lengvąjį alkoholį iki penkiolikos laipsnių.

Liberalai, apskritai, geriau tegul patyli. Tegul pasižiūri, ar tikrai tas, kas vyksta dabar su COVID-19, kiek yra visuomenėje apribojimų, kaip atrodo tas sekmadienio 15 val. kontekste.

„Jūs pažiūrėkite, kas darosi Vilniaus senamiesty pradedant nuo ketvirtadienio vakaro, baigiant vėlyva šeštadienio naktimi. Aštuoniolikos ar devyniolikos metų jaunimas masiškai prisipirkę alaus, visi puikiai apeina tuos ribojimus vienu ar kitu būdu. Akivaizdu, kad ne tuo keliu einama. Draudimo politika nėra politika, duodanti kažkokių vaisių ar rezultatų“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Tarp siūlymų iniciatorių – keli liberalai, konservatoriai bei Laisvės partijos atstovai. Pastarieji buvusio ministro A. Verygos alkoholio ribojimo politikai turi pastabų, ypač dėl amžiaus cenzo.

„Kai kurie iš tų pakeitimų, kuriuos A. Veryga yra padaręs, yra visiškai tuščia viduriai“, – šnekėjo Seimo narys Vytautas Mitalas.

Kritikos negaili ir dėl laiko apribojimų. V. Mitalas tikino pasitaręs su organizacijomis, kurios matuoja darbuotojų blaivumą, ir priėjo išvadą: „Alkoholio vartojimas priklauso nuo šiek tiek gilesnių priežasčių negu sekmadienį ties 15 val. užbrėšime brūkšnį. Tokie draudimai – nesąmonė“.

Ribojimo politika vaisių nedavė?

„Liberalai, apskritai, geriau tegul patyli. Tegul pasižiūri, ar tikrai tas, kas vyksta dabar su COVID-19, kiek yra visuomenėje apribojimų, kaip atrodo tas sekmadienio 15 val. kontekste. Manau, kad jie jokie ne liberalai“, – atkirto A. Veryga.

A. Veryga atidžiai klausė žurnalistams kalbančio A. Mazuronio.

„Jeigu mes ieškom logikos, A. Mazuronio logikos, tai tegul siūlo šeštadienį padaryti iki 15 val. Mes pritarsim“, – sakė A. Veryga.

Logikos, A. Veryga sakė, tektų paieškoti ir siūlyme ankstinti alkoholio pardavimo amžių.

„Nesvarbu, kur yra alkoholis. Ar jis yra labai prabangiam vyne, ar natūraliai išvirtame aluje, ar visai ne ekologiškoje degtinėje – jis yra lygiai tas pats ir poveikį padaro absoliučiai tą patį. Viskas priklauso nuo jo kiekio“, – aiškino jis.

„Blogiausia gyvenime – ne klysti, o gyventi ir pasilikti klaidoje. Tikiu, kad ir ponas A. Veryga vis tiek yra blaivaus mąstymo ir sveiko gyvenimo būdo“, – teigė A. Mazuronis.

Tačiau, kol parlamentarai ginčijasi, ar laisvinti ribojimus, nesutaria ir pačios institucijos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikino ištyrusi, kad kai kurių ribojimų poveikis – tik trumpalaikis.

„Pirmą mėnesį, įvedus ribojimus, buvo 35 proc. dydžio neblaivių darbuotojų pirmadienio rytais sumažėjimas. Antrą mėnesį liko tik 15 proc. sumažėjimas, lyginant su laikotarpiu iki ribojimų įvedimo, o trečią mėnesį situacija grįžo į tą, kokia buvo prieš įvedant darbo laiko apribojimus sekmadienį“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Panašiai galvojo ir jaunimo organizacijos. Sakė, amžiaus cenzo ribojimus pritaikę „valstiečiai“ nieko nepasiūlė mainais.

„Amerikoje šešiolikmečiai gali vairuoti automobilį. Jeigu „valstiečiai“ būtų pasakę „gerai, mes manom, kad tai kenkia sveikatai, bet mainais imkite daugiau kitų teisių“, tada galbūt ir būtų normalus pasikeitimas, atsižvelgiant į sveikatos padėtį“, – šnekėjo Lietuvos liberalaus jaunimo sąjungos pirmininkas Lukas Stravinskas.

Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) sakė, kad dar per anksti kalbėti apie apribėjimų poveikį vien dėl to, kad keturi iš penkių gyventojų teigiamai įvertina laiko apribojimus, daugiau nei pusė – amžiaus cenzą.

„Tos priemonės, kurios buvo padarytos, manau, yra svarbios, bet vertinti jas reikėtų dar laiko. Gal ne visada reikėtų skubėti viską keisti, nes svarbiausia valstybėje yra nuosekli kontrolės politika ir išlaikomos tam tikros sisteminės dalys“, – kalbėjo NTAKD direktorius Renaldas Čiužas.

Tačiau vieniems siekiant atlaisvinti, kiti parlamentarai ketina apskritai uždrausti prekiauti alkoholiu sekmadieniais.

Pasak bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos, 46,5 proc. respondentų nepritaria ar greičiau nepritaria alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrai, tuo metu jai linkę pritarti 41,5 proc.

Ribojimų peržiūrą labiau palaikė vyrai (46,1 proc. už ir 43,1 proc. prieš), tuo tarpu moterys šią idėją vertino skeptiškiau (49,8 proc. prieš ir 37,1 proc. už). Daugiausiai peržiūros rėmėjų buvo 50-59 metų amžiaus grupėje (50,8 proc.), o priešininkų – 70 metų ir vyresnių gyventojų grupėje (57,6 proc.).

Ribojimų atlaisvinimą aktyviausiai remia bedarbiai (58,8 proc.), o prieš – pensininkai (53,5 proc.) ir kaimo gyventojai (53,6 proc.).

Net 74,6 proc. apklaustųjų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui (67,1 proc. vyrų ir 81,8 proc. moterų), o šios idėjos šalininkų buvo tik 19 proc.

Leidimą jaunesniems nei 20 metų jaunuoliams pirkti alkoholį daugiausia palaiko žmonės iki 29 metų – 36,6 proc., tačiau 58,5 proc. jų tokios idėjos nepalaikė. Pagal socialinę padėtį daugiausiai šio suvaržymo atlaisvinimo rėmėjų buvo tarp moksleivių ir studentų – 53,3 procento.

59,3 proc. respondentų (42,5 proc. vyrų ir 27 proc. moterų) nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pardavimo valandų ilginimui, o 34,6 proc. (52,2 proc. vyrų ir 66 proc. moterų) tam buvo linkę pritarti.

Ilgesnio pardavimo laiko rėmėjų daugiausiai buvo iki 29 metų (49,6 proc.) žmonės, o prieš aktyviausiai pasisakė 70 metų ir vyresni gyventojai (75,3 proc.). Labiausiai šią idėją rėmė moksleiviai, studentai (60 proc.) ir bedarbiai (51 proc.), o nerėmė pensininkai (70,4 proc.) ir kaimo gyventojai (64,3 proc.).

Lietuvoje nuo 2018-ųjų alkoholio negali įsigyti ir vartoti jaunesni negu 20 metų žmonės, visiškai uždrausta jo reklama,  juo prekiauti prekybos vietose, išskyrus viešojo maitinimo įstaigas, galima nuo 10 iki 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais – iki 15 valandos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kovo pradžioje teigė, kad valdantieji ketina pateikti svarstyti alkoholio draudimų švelninimus. Anot jos, tai pirmiausiai susiję su reklamos draudimais, taip pat gali būti siūloma keisti amžiaus ribą, prekybos alkoholiu laiką.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: „Ar pritartumėte alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrėjimui?“

Atsakymai: Taip – 21,8 proc., Greičiau taip – 19,7 proc., Greičiau ne – 19,1 proc., Ne – 27,4 proc., Neturiu nuomonės – 12 proc.

Klausimas: „Ar reikėtų jauninti amžių, nuo kurio būtų galima įsigyti alkoholio?“

Atsakymai: Taip – 8 proc., Greičiau taip – 11,1 proc., Greičiau ne – 16,3 proc., Ne – 58,3 proc., Neturiu nuomonės – 6,4 proc.

Klausimas: „Ar reikėtų ilginti alkoholio pardavimo valandas?“

Atsakymai: Taip – 15,8 proc., Greičiau taip – 18,7 proc., Greičiau ne – 17,3 proc., Ne – 41,9 proc., Neturiu nuomonės – 6,2 proc.

Gegužės 11–21 dienomis apklausti 1004 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu telefonu 30 miestų ir 35 kaimuose.

Komentuodama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informaciją, kad Lietuva, pirminiais duomenimis, nėra daugiausia alkoholio suvartojanti šalis, V. Čmilytė-Nielsen sako, jog tai gali būti susiję ir su mentaliteto pokyčiais, sveika gyvensena.

„Alkoholio vartojimas mažėjo Lietuvoje nuo 2011 metų. Manau, kad čia yra keli aspektai, pirmiausia gal ir mentalitetas pamažu keičiasi. Dabar sveika gyvensena, sportavimas, aktyvus laisvalaikio praleidimas yra tie dalykai, kurie vis labiau įsivyrauja mūsų visuomenėje, ypač jaunos kartos gyvenimo būde ir tai, matyt, irgi yra vienas veiksnių, kuris paskatina mažesnį vartojimą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, yra realių priemonių, kuriomis kovojama su problemomis, susijusiomis su alkoholio vartojimu, ir yra parodomųjų priemonių, kurios nepasiteisina.

„Geras pavyzdys yra alkoholio reklamos draudimas, kurį apeiti nebuvo sunku pridedant žodelį „nealkoholinis“ labai mažomis raidėmis. Tokios priemonės yra nelogiškos, perteklinės ir neatneša jokio efekto. Apie tokių priemonių atšaukimą ir diskutuojame dabar. Manau, kad artimiausiu bus pateiktas paketas (dėl – ELTA) kai kurių perteklinių priemonių atšaukimo ir tų draudimų, kurių nebūtina turėti, peržiūrėjimo“, – sakė Seimo pirmininkė.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams siūloma leisti atlikti kontrolinius pirkimus, nepranešant apie tai iš anksto. Tokio pirkimo metu gali būti daromi vaizdo ir garso įrašai.

Laikinoji departamento vadovė Gražina Belian BNS teigė, kad kai kuriais atvejais galima įspėti prekybininkus apie patikrą, pavyzdžiui, tikrinant dokumentus. 

„Bet įsivaizduokime, kad gauname skundą dėl prekybos draudžiamu laiku, naktį. Įsivaizduokite, ateinu ir sakau, aš tokia ir tokia, iš ten ir ten, tikrinsiu, ar neparduodate draudžiamu laiku. Ir koks bus mano tikrinimo efektyvumas. Nulinis. Pardavėjas žino, kad yra tikrinamas ir tų draudžiamų veikų neatliks“, – teigė G. Belian.

Pataisos iniciatoriai sako, kad toks leidimas palengvins pažeidimų tyrimo eigą, nebereikės į tyrimą įtraukti kitų institucijų, pavyzdžiui, policijos. 

Tokią pataisą Seime registravo „valstiečių“ frakcijos atstovė Aurelijus Veryga ir Laimutė Matkevičienė, konservatorių – Raimundas Martinėlis, liberalų – Jonas Varkalys, socialdemokratų – Algirdas Sysas ir "Lietuvos gerovei" – Algimantas Dumbrava.

Teisės atlikti kontrolinius pirkimus prieš tai neįspėjant prekybininko departamentas neteko nuo 2017 metų lapkričio, kad įsigalioję Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai kontrolinius pirkimus neįspėjus pardavėjo leido tik tam tikrais atvejais. Tačiau departamento pareigūnai negalėjo atlikti tokių patikrinimų.

„Valstiečių“ frakcijos vardu šių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų nepristatyti Seimui paprašė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

„Norėtume pasitarti su ekspertais, nes neseniai atmetėme panašų projektą“, – teigė ji.

Klausimą iš darbotvarkės Seimas bendru sutarimu išėmė.

11 parlamentarų siūlo nuo 2022 metų alkoholį paplūdimiuose drausti tik savivaldybės tarybos sprendimu. Seimo teisininkai siūlo šiuo klausimu gauti Vyriausybės išvadą.

Pataisą teikia premjeras Saulius Skvernelis, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Ekonomikos komiteto bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkai Rimantas Sinkevičius ir Rimantė Šalaševičiūtė, socialdarbiečiai Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Artūras Skardžius, Juozas Bernatonis, „Lietuvos gerovei“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius bei du „valstiečiai“ Antanas Baura ir Virgilijus Poderys.    

Seimas rugsėjo viduryje po pateikimo nepritarė nei Mišriai Seimo narių grupei priklausančios Aušrinės Armonaitės siūlymui atšaukti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose, nei konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymui draudimų įsigaliojimą atidėti iki 2021-ųjų.

Draudimai dėl prekybos alkoholiu paplūdimiuose numatyti 2017 metais, jeigu Seimas nepakeis, turėtų įsigalioti nuo 2020 metų sausio.

Parlamentarai uždraudė Lietuvoje nuo 2020 metų lapkričio parduoti stiprų alkoholį labai mažoje taroje, o stipresnį kaip 6 laipsnių alų ir kai kuriuos kitus gėrimus pilstyti į didesnę negu 0,2 litro plastiko tarą.

Už tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo vienintelis Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Gintaras Steponavičius, o susilaikė 8 parlamentarai.

Maždaug po metų šalies parduotuvėse nebeliks stipresnių negu 22 laipsnių alkoholinių gėrimų, supilstytų į stiklinės, taurės dydžio ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą.

Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Vinkus tvirtino, kad „tokie vieno gurkšnio gėrimai skirti sumažinti abstinencijos efektą“. 

Pataisomis Seimas uždraudė Lietuvoje prekiauti alumi, fermentuotais, o taip pat  alkoholinių kokteilių grupėms priklausančiais gėrimais, stipresniais, kaip 6 laipsnių, jeigu jie bus išpilstyti į didesnę negu 0,2 litro plastiko tarą. Šiuos gėrimus, jeigu jie bus silpnesni negu 6 laipsnių, bus galima parduoti ne didesnėje negu 1 litro plastiko taroje.

Šie reikalavimas, kaip ir dabar, nebūtų taikomas šiems gėrimams, išpilstytiems į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė įspėjo, kad draudimas stipresnį alų pilstyti į didesnę negu 0,2 litro tarą pakenks smulkiems aludariams. Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas atšovė, kad pataisos smulkiųjų aludarių nepalies.  

„Lietuvos mažieji aludariai tikrai nepilsto alaus į bambalius. Pagrindinė „bambalių“ produkcija, pasižiūrėkite ant etikečių, importuojama iš Baltarusijos“, – teigė P. Saudargas.

Dabar į nedidesnę kaip 1 litro plastiko tarą galima pilstyti iki 7,5 laipsnio stiprumo alų, fermentuotus ir alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius gėrimus, o stipresnius gėrimus – į ne didesnę kaip 0,5 lito plastiko tarą.