Prabilo knygoje
"Vyro ir vaikų tėvo žudikams teismo sprendimu buvo pateikti milžiniški ieškiniai, tačiau per visą laikotarpį į mano banko sąskaitą buvo padaryti gal trys pervedimai su 30–40 eurų dydžio sumomis iš kalėjime tebesėdinčių ir jau bausmes atlikusių buvusių Kauno Daktarų gaujos autoritetų, kurie tiesiogiai yra prisidėję prie mano vyro ir jo viršininko Sigito Čiapo nužudymo organizavimo.
Pamenu, per teismą Klaipėdoje visi Daktarų veikėjai atrodė ramūs. Bet buvo siaubinga ir nemalonu, kai suvokiau, jog už nugaros sėdi ir stebi mane tie 16 Vilijampolės veikėjų, iš kurių keli buvo tiesiogiai prisidėję prie vyro žūties", – knygoje "Juodosios mafijos našlės" pasakoja samdomų žudikų kulkų pakirsto Kauno milijonieriaus S.Čiapo vairuotojo Vinco Varno našlė Alma.
Garsi žmogžudystė
Prieš dvidešimt metų, 1996-ųjų balandžio 5-osios rytą, maždaug 8.10 val., juodu automobiliu BMW iš nuosavo namo kiemo Kaune, Sargėnuose, susiruošusį išvykti garsų to meto verslininką, alkoholio ir tabako importavimo koncerno "Agora" prezidentą S.Čiapą ir jo vairuotoją V.Varną pasitiko kulkų kruša.
Staiga prie Čiapų šeimos namo pribėgę ir pradėję šaudyti du užpuolikai buvo apsiginklavę Rusijos mafijos smogikų pamėgtais "Kalašnikov" automatais. Po žudikų atakos nustatyta, kad iš 55 į S.Čiapą paleistų šūvių jam padarytos net 44 šautinės žaizdos. Tą pačią dieną 14.30 val. S.Čiapo vairuotojas V.Varnas mirė operuojamas Kauno klinikų kardiochirurgijos skyriuje.
Už vyro nugaros sėdinčiai Jolantai Čiapienei kulka nudrėskė kaktą. Kalbėta, kad trūko tiktai 1 mm, kad ji būtų įstrigusi moters galvoje. Gydytojai, išėmę iš jos veido ir galvos šukes, žymaus verslininko našlei pasakė, kad ją išgelbėjo Dievas.
Tą lemtingą pavasario rytą 32-ejų S.Čiapas buvo susiruošęs į Vilnių, kur turėjo išsamiai liudyti prokurorams prieš tais metais pernelyg įsisiautėjusius Daktarų gaujos bosus, konkrečiai prieš patį Henriką Daktarą.
S. Čiapo ir V. Varno žmogžudystės vietoje
Nespėjo atskleisti
Kaunietis žadėjo atskleisti visas didžiausias paslaptis apie vilijampoliečių skverbimąsi į šalies didžiojo verslo ir politikos užkulisius. Jis žadėjo pateikti faktų apie banditų ryšius su įtakingais Vidaus reikalų ministerijos darbuotojais. Planuota, kad oficiali apklausa bus pažymėta ne tik popieriuje, bet ir įrašoma vaizdo bei garso įrenginiais.
Atvirai išpažinčiai ryžęsis S.Čiapas nespėjo atskleisti didžiausių Kauno mafijos paslapčių. H.Daktaras ir jo šeimos aplinka kaskart žiniasklaidai paleisdavo žinutes, kad jie su S.Čiapo šeima artimai draugavo, o ruošdamasi 1996-ųjų sutiktuvėms Ramutė Daktarienė netgi šukavosi J.Čiapienės grožio salone, tačiau tokios kalbos šiandien nužudyto verslininko vairuotojo našlei sukelia tik ironišką šypseną.
Didžiulį atgarsį visoje šalyje sukėlusio S.Čiapo nužudymo organizavimo šešėlis iš karto krito ant H.Daktaro, nors tuo metu jis dėl reketo, susijusio su anuomet garsaus teisėsaugos pareigūno, dirbusio milijonieriaus koncerne, automobilio pagrobimu, buvo suimtas ir įkalintas Lukiškių kalėjimo vienutėje.
Dėl S.Čiapo ir V.Varno dvigubos žmogžudystės Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs senųjų Vilijampolės veikėjų bylą, H.Daktarą ir Goga pramintą Egidijų Abarių išteisino, nors pirmosios instancijos – Klaipėdos apygardos teismas – juos pripažino kaltais.
Našlės kerštas
Na, o žuvusio S.Čiapo vairuotojo V.Varno našlė Alma nuolat prisimena šią kruviną šeimos tragediją. Daktarų gaujos teismo procesai, kuriuose buvo minimas ir jos vyro V.Varno nužudymo fragmentas, senokai pasibaigė, tačiau našlės kerštas tebesitęsia – moteris iš vilijampoliečių, kurie vienaip ar kitaip buvo prisidėję prie šios dvigubos žmogžudystės sumanymo ir globojo du iš Baltarusijos atvykusius samdomus žudikus, stengiasi išsireikalauti teismo priteistą sumą – beveik 45 tūkst. eurų kompensaciją. Ji skirta A.Varnienei moralinei ir civilinei žalai atlyginti.
"Nei aš, nei mano vaikai nesame viešumos mėgėjai, tačiau savo istorija norėčiau atkreipti dėmesį žmonių, kurie galbūt irgi yra patekę į tokias pat keblias gyvenimiškas situacijas. Aš jau gal ir nesulauksiu, bet norėtųsi, kad bent vaikams būtų atlyginta teismo priteista suma", – kalbėjo vyro netekusi kaunietė.
Atrodė, kad susitikimas su šių eilučių autoriumi A.Varnienę tarsi įkvėpė. Po išsamaus pašnekesio su žurnalistu, Alma pasiryžo kovoti, kad jos vyro žudikų užsakovai būtų nubausti bent finansiškai – senus advokatus pakeitė naujais ir visomis išgalėmis iš senųjų Daktarų veteranų žada išsireikalauti teismo priteistus pinigus. Minėtą sumą ji mėgina išgauti per antstolius. Alma neslepia, kad viskas juda ne taip greitai, kaip jai norėtųsi.
Nemėgsta viešumos
Antrą kartą po daugybės metų tylos Alma pagaliau sutiko pasikalbėti apie savo gyvenimą po lemtingo 1996-ųjų balandžio ryto. Ji yra 40 metų dukters ir 36-erių sūnaus motina. "Kadangi nelaikau savęs įžymybe ir nenoriu reklamuotis šių dramatiškų įvykių fone, tad viešumoje niekada nemėgau vaidentis. Iki šiolei esu davusi vienintelį interviu žurnalistams, kai buvo minimos mano vyro ir S.Čiapo mirties metinės", – taip pradėjo atvirą pašnekesį A.Varnienė.
Dabar moteris uždarbiauja Vakarų Europos šalyse – prižiūri sunkiai sergančius senjorus ir tvarko nuosavus namus bei butus. Atsikvėpti dažniausiai skuba į gimtąjį Kauną. Sugrįžusi į gimtinę ji vengia žmonių, kurie vis prisimena senas istorijas.
Darbštumu ir optimizmu trykštanti Alma atsitiktinai šių eilučių autoriaus buvo sutikta Kaune ir paprašyta pasidalyti anų laikų išgyvenimais. A.Varnienė teigė, kad bando pamiršti siaubingus gyvenimo metus, tačiau mano, kad žmogus tokių išgyvenimų niekada visiškai nepamiršta. Nepaisant to, ji per susitikimą atrodė gana gyvybinga ir gerai nusiteikusi.
Kai Almos paklausiau, kas jai padėjo po skaudžios netekties grįžti į gyvenimą, S.Čiapo vairuotojo našlė atsakė: "Tuo metu stengiausi apie tai negalvoti. Žinojau, yra vaikai: vienas turi baigti studijas, kitas – pradėti studijuoti. Stengiausi dėl jų ateities. Vydavau nuo savęs pačias blogiausias ir niūriausias mintis. Buvo metas, kai Sigitas finansiškai rėmė mano dukters mokslus. Ji baigė privatų koledžą. Paskui buvo planų pratęsti studijas, norėta ją išsiųsti į užsienį, bet, deja, ta mokykla bankrutavo. Gyvenimas nėra toks baisus, kaip atrodo pirmą nevilties akimirką. Jei pasiduosi – išduosi ir žuvusį vyrą, ir praeitį. Jei tik dejuosi – atsibosi ne tik savo vaikams, bet ir visiems aplinkui esantiems žmonėms. Taigi, aš norėjau gyventi toliau, dirbti, pamatyti pasaulį. Man liko abu suaugę vaikai, aš džiaugiuosi jų gyvenimu. Smagu matyti anūkus. Darbas man suteikė stiprybės, ištvermės ir gyvenimo ugnies."
Atgulė greta
Dažnai kursuodama maršrutu Kaunas–vokiškai kalbančios Europos šalys, Alma jaučiasi patenkinta ir dėl to, kad nereikia visą laiką praleisti gimtajame mieste ir net ne savo noru sugrįžti į niūrią praeitį. Prisiminimai dažniausiai sugrįžta tada, kai drauge su dukterimi važiuoja tvarkyti kadaise nuo banditų kulkų kritusio vyro V.Varno kapo, esančio Karmėlavos kapinėse.
1996-aisiais tarsi siaubo filme, kai kone kasdien šalies gatvėse siautėjo nusikaltėlių grupuotės, aidėjo šūviai ir sprogo bombos, žiauriai sušaudytas A.Varnienės vyras Vincas buvo palaidotas šalia S.Čiapo. Abiejų nužudytų vyrų kapai yra atskiri, tačiau juos jungia bendras paminklas, kurį, praėjus metams po laidotuvių, suprojektavo ir pagamino žymus kaunietis architektas Antanas Algimantas Sprindys.
"Su S.Čiapo našle Jolanta paskutinį kartą matėmės praėjus metams po tragedijos, kai susitikome aptarti vyrų kapams statomo paminklo reikalų, – pasakojo Alma. – Nuo to laiko Jolantos nesu mačiusi. Tiesą sakant, net nežinau, ką ji šiuo metu veikia. Bet su senyvo amžiaus, tačiau aštraus proto Sigito motina iki šiol pasiskambiname, pasišnekučiuojame įvairiomis temomis. Kadangi ji sunkiai juda ir neretai serga, neturi galimybės dažnai lankyti sūnaus kapo. Mes su dukra į kapines nuvykstame ne tik per Vėlines ar per Vinco gimtadienį, bet kaskart suradusios laisvesnę minutę, kone kiekvieną savaitę. Kai manęs nebūna Lietuvoje, kapą prižiūri duktė. Kartais patvarkome ir šalia esantį Sigito kapą."
A.Varnienės pasiteiravau, kodėl juos buvo nuspręsta palaidoti vieną šalia kito.
"Kiek atsimenu, vadinamieji mafijos laikai buvo gana audringi, todėl mūsų nužudytų vyrų laidotuves prižiūrėjusi tuometė teisėsauga stengėsi viską kontroliuoti. Laidotuvių dieną pritrūko policininkų, kurie užtikrintų tvarką. Tomis įtemptomis dienomis niekas negalėjo mūsų tinkamai apsaugoti, todėl buvo nutarta skubiai palaidoti ir Vincą, ir Sigitą kartu tose pačiose kapinėse. Pamenu, sūnus sakė pastebėjęs, kaip mašinose sulindę gėrė Apsaugos policijos darbuotojai, kuriems buvo pavesta sergėti gedinčius artimuosius ir kapinėse susirinkusius žmones. Šarvojimo ir laidotuvių laikas, ilgesnis dėl švenčiamų Velykų, labai mus išvargino", – A.Varnienė smulkiai įvardijo aplinkybes, dėl kurių vienas šalia kito tada, prieš du dešimtmečius, atgulė mafiozų pasiųstų žudikų nušautas verslo magnatas ir jį iki pat mirties ištikimai lydėjęs vairuotojas.
Kur dingo J.Čiapienė?
Pasiteiravus apie Almos vyro boso S.Čiapo našlę Jolantą, moteris nepasakė gerų žodžių. "Nėra čia ką slėpti, mes su Jolanta niekada neturėjome ypač draugiškų ryšių. Pamenu, iškart po laidotuvių ji man aiškino, kad padės, kiek tiktai galės. Bet viskas baigėsi gražiomis kalbomis. Anuomet visas Čiapų šeimos turtas buvo užrašytas žuvusio vyro motinos vardu. Kai senolė viską perrašė Jolantai, ši netrukus labai pasikeitė, – prisimindama senus laikus kalbėjo Alma. – Neturiu daug duomenų apie žiniasklaidoje sklandžiusius gandus apie jų turtus, bet S.Čiapo mama pasakojo, kad Jolantai atidavusi Sigito vaikams kauptus pinigus ir net savo santaupas. Kaip žinia, Jolanta netgi teisme nesiteikė teikti moralinei žalai atlyginti skirto ieškinio vyro žudikams ir jų užsakovams. Kalbėta, kad kurį laiką Juodkrantėje esančiame viešbutyje besisukančiai Jolantai dažnai talkino kita anų laikų gražuolių konkursų laureatė. Deja, Jolantai nepavyko išlaikyti vyro paliktų verslų, nes daugelis jų vėliau paprasčiausiai sužlugo. Iš Sigito mamos pasakojimų teko girdėti, kad S.Čiapas, dar būdamas gyvas, kiekvienam savo vaikui buvo atidaręs atskiras banko sąskaitas, kuriose kaupė jiems skirtus pinigėlius. Kai artimieji pamatydavo Jolantos "Facebook" profilyje išplatintas nuotraukas iš brangių ir tolimų kelionių, sakydavo: "Greičiausiai tokių atostogų išlaidoms leidžiami kadaise vaikams dovanoti Sigito pinigai."
Mama vargsta
S.Čiapo motina iki šiol gyvena tame pačiame name Kaune, Sargėnuose, Obelynės gatvėje. "Toji senolė labai vargsta. Ji priversta išgyventi iš vos 200 eurų siekiančios pensijos, – kalbėjo Alma. – Kiek man žinoma, Jolanta nesirūpina Sigito motina. Būtent ji labai padėjo jų bendro gyvenimo pradžioje. Kurį laiką visa šeima gyveno tame name. Po garsiojo išpuolio dar ilgus metus namo siena buvo pažymėta žudikų paleistų kulkų pėdsakų. Iš Sigito mamos pasakojimų girdėjau, kad Jolanta pardavė visus Lietuvoje turėtus verslus: grožio reikmenų bendrovę, šeimos vilą, vėliau virtusią viešbučiu Juodkrantėje, ir su jauniausia dukterimi išvyko gyventi į Ispaniją. Vyriausias sūnus gyvena Vilniuje, o kita duktė – Kaune. Liūdniausia, kad ne tik Jolanta, bet ir jos trys vaikai nepalaiko jokių ryšių su Sigito mama. Keista, kad taip elgiasi daugiavaikė motina. Nejaugi ji mano, kad tokiu elgesiu rodo tinkamą pavyzdį savo vaikams? Neduok Dieve, bet kažkada gali ateiti toks metas, kai vaikai ja pačia nebesirūpins."
Kaune kalbama, kad S.Čiapas buvo vienas iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos milijonierių, garsėjęs prabangiu gyvenimu. O gal šeimoje viskas klostėsi gerokai paprasčiau?
"Negalėčiau sakyti, kad Čiapai buvo milijonieriai. Taip, jie gyveno gana pasiturimai, bet nebuvo ypatingi turčiai. Dabar tiksliai jums nepasakysiu, kokiomis sumomis ši šeima anuomet disponavo, nes, kaip mėgsta žmonės pajuokauti, jų piniginės savose rankose neturėjau", – nusišypsojo A.Varnienė.
Puikus vairuotojas
Nuo seno tame pačiame senos statybos bute Kauno Šilainių mikrorajone tebegyvenanti A.Varnienė teigė, kad gyvena su dukterimi ir jos šeima. Almos sūnus jau ne vienus metus uždarbiauja statybose keliose užsienio šalyse.
Moteris pasakojo, kad V.Varnas, prieš įsidarbindamas asmeniniu vairuotoju S.Čiapo valdomame "Agoros" koncerne, ilgus metus vairavo bendrovės "Kauno gelžbetonis" automobilius. Trejus metus Vincas suko S.Čiapo mašinos vairą.
"Tais metais dirbdamas pas Sigitą vyras lakstė išties beprotišku greičiu. Dėl greičio viršijimo Vincas buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą, – atsiminė Alma. – Prieš mirtį jis važinėjo su laikinai išduotu policijos talonu. Dirbdamas "Agoroje" net du tokius gavo. Bet kuriuo atveju jis labai gerai vairavo, todėl net dabar, kai kažkas priešais gatvėje automobiliu rieda išties lėtai, mane tiesiog suerzina. Sakyčiau, išlikęs toks jausmas, kai norisi, kad visi kelyje važinėtų, kaip kadaise Vincas…"
Anot jos, klaidingai mano kai kurie žmonės, kad V.Varnas, dirbdamas S.Čiapo vairuotoju, tenkinosi pasakišku atlyginimu. Vincas, kaskart rizikavęs gyvybe, kas mėnesį tegaudavo 1 500 litų. "Mūsų šeima niekada negarsėjo išskirtiniais poreikiais, tad visuomet sugebėjome tenkintis netgi tokiais pinigais", – sakė A.Varnienė.
S.Čiapo vairuotojo našlė minėjo, kad nei jos vyras Vincas, nei ji pati nesikratydavę juodų, nuobodžių ar fiziškai sunkių darbų. "Su vyru gyvenome tais laikais, kai Kaune klestėjo spekuliantai ir banditai. Kadangi nemokėjome gyventi kaip jie, patekome į paprastai dirbančių ir kukliai gyvenančių žmonių sluoksnį", – kalbėjo A.Varnienė.
Prieš vyro mirtį Alma laiką leisdavo namuose arba, kaip ji sako, ėjo namų šeimininkės pareigas. "Prieš tai didžiąją laiko dalį dirbau projektavimo srityje, garsiajame "Kauno pramprojekte". Vėliau, tais permainų laikais, mus visus tiesiog išvaikė", – teigė A.Varnienė.
Tragedijos nuojauta
Ji pasakoja, kad vyras Vincas nuo jaunystės žavėjosi vairuotojo profesija. Moteris prisimena ne vieną atvejį, kai vyras, sėdėdamas prie vairo, mėgo gerokai paspausti greičio pedalą. Kadangi buvo profesionaliai įvaldęs vairavimą, Alma, važiuodama kartu su juo, jautėsi saugiai.
Gyvenimas su įvairiai vertinamos reputacijos verslininko vairuotoju Almai paskutiniais bendro gyvenimo mėnesiais buvo ypač neramus. Nuolatinės dažnos S.Čiapo ir V.Varno kelionės iki išnaktų tik stiprino pamažu artėjančios tragedijos nuojautą.
"Vyras kelissyk buvo minėjęs, kad S.Čiapą iš H.Daktaro aplinkos vyrų buvo pasiekusios kalbos, kad rengiamasi juos abu nušauti. Paskutiniais gyvenimo mėnesiais Sigitas prašė Vinco išeiti iš darbo. Jis vyrui dažnai kartojęs: "Išeik, nes bus blogai." Vincas buvo užsispyręs, su principais. Jis net grįžęs į namus garsiai svarstydavo: "Negi aš dabar mesiu ir paliksiu žmogų vieną su bėdomis? Tikrai negaliu jo palikti tokiu sudėtingu laikotarpiu", – tuometes vyro nuotaikas ir garsiai išsakytus pasvarstymus prisiminė našlė A.Varnienė.
Almos pasiteiravau, nejaugi vyras taip buvo atsidavęs S.Čiapui, kad dėl jo paaukojo savo gyvybę.
"Jis buvo 100 proc. įsitikinęs, kad jo vairuojamo automobilio, kuriuo buvo vežiojamas S.Čiapas, Daktarų žmonės niekada nepavys. Jis buvo šventai įsitikinęs, kad, patekęs į bet kokią pavojingą situaciją, sugebės pasprukti nuo netikėtų išpuolių. Jis nepagalvojo, kad vieną dieną bus užklupti šalia namų stovinčiame automobilyje", – šiandien svarsto dėl Daktarų surengto išpuolio vyro netekusi moteris.
Moteris teigė iš vyro girdėjusi užuominų, kad S.Čiapas ypač bijojo H.Daktaro. "Absoliučios nesąmonės, kad neva jie buvo draugai, – pakeltu tonu kalbėjo Alma. – Žinau, kad kartą Vincas su Sigitu vežė perduoti nemažus pinigus H.Daktarui. Jo apetitas buvo labai pakilęs, tad Sigitas ir buvo dažnai skalpuojamas. Žinau, kad apie Sigitą buvę kalbų, jog jis pats užsiėmė kontrabanda. Bet juk buvo tokie laikai. Kas gi tada nevarė to spirito? Visi, kas tiktai norėjo užsidirbti, užsiėmė spirito kontrabanda."
"Juodosios mafijos našlės"
Knygynuose jau pasirodė lietuviškos mafijos bestselerių autoriaus Dailiaus Dargio naujausia knyga "Juodosios mafijos našlės". Šįkart žinomas kriminalinių istorijų tyrinėtojas nusprendė praskleisti ir šeiminio Lietuvos nusikaltėlių gyvenimo širmą. Šeštojoje knygoje autorius gilinasi ir atskleidžia, ką reiškia būti mafijos veikėjo moterimi. Apklausęs 1990–2015 m. visoje Lietuvoje nuskambėjusių tamsių arba neatskleistų bylų dalyves ir liudininkes, jis nuodugniai pateikia motinų, žmonų, meilužių, sugyventinių, vaikų motinų ir našlių paveikslus.
Kai kurios knygoje kalbintos našlės mano, kad jauni vyrai eina į banditų gaujas, nes vyrauja nuomonė, kad tų gaujų nariai – labai patrauklūs ir seksualūs. Kodėl jaunos, žavios, išsilavinusios moterys pasirenka gyvenimą šalia gangsterio? O gal pasirenka jas? Ką apie išskirtinį, mažai žiniasklaidoje ir knygose aprašytą fenomeną mano su tuo susiję įvairių profesijų atstovai? Naujausios D.Dargio knygos puslapiuose savo įžvalgas pateikė siaubą kėlusių gaujų lyderius ilgai persekioję kriminalistai, su nusikaltėliais ir jų šeimomis bendravę psichologai, seksologai, morgų ir kitų įstaigų darbuotojai.
D.Dargis (g. 1978 m.) – daugiau kaip 20 metų spaudoje, internete savo rašinius skelbiantis žurnalistas, rašytojas, pastaruoju metu geriau žinomas kaip kriminalinių, dokumentinių knygų autorius. Per pastaruosius šešerius metus D.Dargis yra išleidęs penkias didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukusias knygas – "Tikroji Daktarų istorija" (2010, 2011 ir 2015 m. leidimai), "Kruvinasis mafijos maršrutas" (2011 m.), "Vilniaus bomberio išpažintis" (2013 m.), "Mafijos kronikos" (2014 m.) ir "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių" (2015 m.).
Intriguojančios D.Dargio knygos kaskart sukelia šoką visuomenėje ir neretai aptariamos ne tik kalėjimų kamerose, bet ir aukščiausiuose teisėsaugos sluoksniuose. Visos D.Dargio knygos iki šiolei buvo išpirktos daugiau kaip 100 tūkst. egzempliorių tiražu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse veikiančiuose literatūros lietuvių kalba knygynuose. Daugiausia D.Dargio knygų parduodama Kauno mieste. Išankstinė knygos prekyba prasidėjo internete knygynas.lt.
