Apie planus labiau atverti pakaunės žydų kultūros paveldą antradienį kalbėjo naujai kadencijai išrinktas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir jo pasveikinti atvykęs Izraelio nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas.

„Svarbiausias mano tikslas yra dvišalių santykių stiprinimas visose srityse, kita užduotis – atkreipti dėmesį į būtinybę išsaugoti žydų kultūros paveldą“, - kalbėjo ambasadorius.

Tai ne pirmas A. Maimono vizitas Kauno rajone. Pernai ambasadorius dalyvavo memorialo nužudytiems Vandžiogalos žydams atidengimo ceremonijoje. „Labai gerai, kad tokiuose renginiuose dalyvauja moksleiviai, jie turi suprasti, kad žydų tragedija yra Lietuvos istorijos dalis“, - pabrėžė A. Maimonas.

„Į istoriją mes stengiamės žiūrėti XXI amžiaus žmogaus akimis. Tame žvilgsnyje turi būti daug supratimo, išminties ir tolerancijos. Todėl savivaldybė skatina pilietines iniciatyvas ir darbus, padedančius geriau pažinti mūsų krašto litvakų istoriją ir kultūrą“, - kalbėjo V. Makūnas.

Pernai Kauno rajono savivaldybės pastangomis buvo išleista knyga „Žydai Pakaunėje“, kurią sudarė Inga Stepukonienė. Šią knygą V. Makūnas padovanojo A. Maimonui, kuris savo ruožtu merui įteikė neseniai į lietuvių kalbą išverstą žymaus litvako Abrahamo B. Yehoshua romaną „Ponas Manis“.

Vilkija yra vieta, kur gyveno viena skaitlingiausių pakaunės žydų bendruomenių. V. Makūnas pasakojo apie Kauno rajono savivaldybės sumanymą įamžinti Leibos ir Tilės Karnovskių atminimą. Šią sutuoktinių porą likimas XIX a. pabaigoje nubloškė į Ameriką. Karnovskiai į istoriją pateko todėl, kad priglaudė ir užaugino benamį berniuką Louisą Armstrongą, vėliau tapusį ryškiausia džiazo žvaigžde.

Kauno rajono savivaldybė Vilkijos parke ketina įrengti nedidelį amfiteatrą su atminimo ženklais Karnovskiams.

Litvakai yra ir Čekiškės istorijos neatskiriama dalis, įvairiais istorijos laikotarpiais jie sudarė iki 77 proc. miestelio gyventojų. Kauno žydų religinė bendruomenė yra pasiryžusi atgaivinti  XIX a. statytą Čekiškės sinagogą.

Šios bendruomenės projektų vadovė Kristina Mačiulaitytė sakė, kad sinagogoje pašalinta avarinės situacijos grėsmė, o projekto įgyvendinimo trukmė priklausys nuo finansavimo. „Darbus galėtume pradėti jau gegužę“, - sakė K. Mačiulaitytė.

Ypač daug darbų laukia sinagogos viduje: reikia restauruoti aron hakodešą, sienų tapybą, užrašus, kurių yra labai daug. Kauno žydų religinė bendruomenė atnaujintoje sinagogoje ketina įrengti muziejų, kuriame bus galima ir pasimelsti.

„Vilkija, Čekiškė, Vandžiogala – neabejoju, kad šis turistinis maršrutas padės geriau atskleisti mūsų krašto litvakų istoriją ir kultūrą“,- pastebėjo V. Makūnas, patvirtinęs, kad Kauno rajono savivaldybė yra pasirengusi paremti Čekiškės sinagogos atgaivinimo darbus.

Studentų mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė“ Vilniaus universitetas inicijavo bendradarbiaudamas su Izraelio ambasada. Projekto įkvėpėjas Amos Carmeli ir organizacija „Perach„- viena sėkmingiausių švietimo iniciatyvų, kilusių Izraelyje.

Šiandien „Kelrodė žvaigždė“ spindi 25 pasaulio valstybėse nuo Naujosios Zelandijos iki Čilės, programoje dalyvaujančių asmenų skaičius siekia šimtus tūkstančių.

Kaip Eltai sakė VU prorektorė Birutė Švedaitė-Sakalauskė, kitą savaitę pirmieji 30 savanorių pradės bendrauti su 30-čia Lietuvos vaikų, kurie mokosi 3-6 klasėse ir yra iš nepasiturinčių ar naujai į šalį atvykusių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų.

„Studentai savanoriauti pradeda dėl labai skirtingų motyvų, bet pagrindinis, kad laisvalaikį nori skirti prasmingam tikslui - įsipareigoti kiekvieną savaitę bendrauti, žaisti, padėti mokytis, tiesiog būti vyresniais draugais vaikams“, - sakė prorektorė.

Mentoriai patys bus konsultuojami, aptariant, kaip sekasi, ką galima būtų daryti dar geriau.

„Dalis projekto dalyvių jau yra savanoriavę, tad turi patirties, arba ruošiasi profesijoms, artimoms pagalbos sričiai: yra būsimi psichologai, socialiniai darbuotojai, mokytojai. Kitiems projektas „Kelrodė žvaigždė“ bus pirma savanorystės patirtis, tad reikės palydėjimo, galbūt bus ir tam tikro nustebimo“, - sakė VU prorektorė B. Švedaitė-Sakalauskė.

Projekto „Kelrodė žvaigždė“ tikslas - užmegzti ryšį tarp dviejų socialinių grupių, kurios vargu ar susitiktų ir galėtų bendrauti. Studentai padės vaikams, kuriems sunkiau sekasi mokytis, bendrauti, kuriems reikia gero pavyzdžio - vyresniojo draugo.

Mentoriai su jaunaisiais draugais bendraus mažiausiai dvi valandas per savaitę. Užsiėmimai vyks namuose, universitete, žaidimo aikštelėse, bibliotekose, muziejuose. Juos prižiūrės „Kelrodės žvaigždės“ koordinatoriai, tačiau mentorius ir vaikas bus laisvi spręsti, ką veikti - ruošti namų darbus, žaisti kompiuterinius žaidimus ar futbolą, eiti į filmus, leisti laisvalaikį gamtoje ir pan.

Kaip rodo tyrimai, projekte dalyvavę vaikai sparčiau mokosi, kelia sau didesnius tikslus, siekia aukštojo mokslo. Projekte dalyvaujantys savanoriai - jautresni bendruomenės problemoms ir aktyviau įsitraukia į jų sprendimą.

Bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos vidurinėmis mokyklomis ir vaikų dienos centrais 2018 metais bus atrinktas 100 vaikų, kurių kiekvienas turės po savo „Kelrodę žvaigždę“ - VU studentą savanorį.

"Tai buvo labai šiltas susitikimas", – teigė ambasadorius, užsiminęs, kad seniai norėjo susitikti su partizano dukra.

Susitikimu džiaugėsi ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ji žinia apie netikėtą svečią pasidalijo socialiniame tinkle "Facebook".

"Kaune mane aplankė Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai A.Maimonas. Jis išsakė oficialią poziciją pabrėždamas, kad jo valstybė gerbia ir vertina mūsų laisvės kovą, kuriai vadovavo mano tėvelis A.Ramanauskas-Vanagas. Kartu jis pažymėjo, kad dviejų personų buvę išpuoliai yra grynai jų asmeniniai. Ambasadorius pabrėžė, kad jo vizito tikslas – susipažinti su manimi ir stiprinti ryšius tarp mūsų tautų. Stebino jo žinios apie mano šeimos istoriją ir nuoširdus supratimas ir atjautimas to, ką man teko išgyventi. Staigmena buvo ambasadoriaus gėlės ir sveikinimas mano gimtadienio proga", – rašė partizanų vado dukra.

Kartu jis pažymėjo, kad dviejų personų buvę išpuoliai yra grynai jų asmeniniai.

Priminsime, kad neseniai Lietuvoje didžiulį skandalą sukėlė prieštaringai vertinama viešųjų ryšių specialistė, rašytoja Rūta Vanagaitė. Viešai pareiškusi, kad A.Ramanauskas-Vanagas esą buvo visai ne didvyris, o palūžęs žmogus ar net KGB agentas. Negana to, neturėdama jokių įrodymų ji leido sau viešai užsiminti, kad jis esą galėjo prisidėti prie žydų žudynių. Sulaukusi pasmerkimo, R.Vanagaitė pripažino apšmeižusi partizanų vadą ir neturinti jokių duomenų savo teiginiams patvirtinti. Tačiau žodžio "atsiprašau" ji neištarė.

Kiti metai Seimo oficialiai yra patvirtinti A.Ramanausko-Vanago.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko, ambasadoriaus A.Maimono vizitas byloja apie Izraelio dėmesį bei atidumą Lietuvos istorijai ir tiems žmonėms, kurie su ja glaudžiai susiję. Jo teigimu, šis vizitas ypač svarbus po paskutinio skandalo, kurį sukėlė vienas Izraelio pilietis ir jo palaikoma viena viešųjų ryšių specialistė.

"Beje, ir Izraelio ambasados atsiradimas Lietuvoje – taip pat draugiškas mums ženklas. Manau, kad tarp mūsų šalies ir Izraelio dabar yra daugiau bendrumo ir supratimo nei buvusių skirtumų, daugiau padorumo ir atsakingumo, vertinant istoriją", – reziumavo A.Anušauskas.

„Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė. Žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi. Tikiu, kad jos nariai sugebės išspręsti visus nesutarimus, kad galėtų kartu imtis svarbiausių darbų“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė diplomatas, paklaustas apie rinkimus žydų bendruomenėje.

Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys Simonas Gurevičius prieš porą savaičių inicijavo peticiją dėl naujos Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko rinkimų tvarkos. Peticijoje reikalaujama, kad būtų palikta anksčiau taikyta rinkimų tvarka. Dokumente rašoma, kad likus mėnesiui iki žydų bendruomenės vadovo rinkimų pakeitus jų tvarką buvo sumažinta regioninių žydų galia.

S.Gurevičius teigė ir pats ketinantis dalyvauti vėliau gegužę vyksiančiuose rinkimuose. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kol kas nepatvirtina, ar sieks antros kadencijos.

Ambasadorius A.Maimonas taip pat sakė, kad Lietuva ir Izraelis galėtų sėkmingiau bendradarbiauti išsaugant žydų paveldą.

„Žydai daug prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę, dalyvavo nepriklausomybės kovose, kartu kūrė Lietuvos ekonomiką. Deja, šiandien keliaudami po Lietuvą vargiai rasite šios kadaise klestėjusios bendruomenės pėdsakus“, - teigė jis.

Nuo Panerių geležinkelio stoties iki memorialo trečiadienį žygiavę dalyviai jau dešimtąjį kartą taip pagerbė dešimtis tūkstančių žydų, kurie nacių okupacijos metais šiuo maršrutu ėjo į mirtį.

„Šiandien mes taip pat pažymime ir dėkojame asmenims, kurie, nepaisant rizikos savo pačių, savo šeimų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Dėkojame jiems ir lenkiame galvas“, - ceremonijoje sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

Anot jo, įrašas Panerių memoriale kalba apie nužudytus 70 tūkstančių žydų, tačiau „tai nėra išimtis, nes yra daugiau nei 200 kitų masinių žydų kapaviečių, kur yra įvykę tas pats“. Anot jo, labai svarbu atminti, kad žydų bendruomenė buvo ne tik „laikini gyventojai“, bet reikšmingai prisidėjo kuriantis Lietuvai ekonomikos, mokslo, technologijų, meno srityse.

„Už šių skaičių yra vardai, vardai asmenybių, šeimų, bendruomenių, kurie, kaip minėjo ministras pirmininkas, gyveno greta vieni kitų daugybę metų. Mūsų moralinė pareiga yra užtikrinti, kad visose tokiose vietose būtų pažymimi vardai, ne skaičiai“, - sakė A.Maimonas.

Amerikos žydų komiteto Tarptautinio departamento vadovas Andrew Baker (Endriu Beikeris) pažymėjo, kad atsakomybė už Holokausto nusikaltimus tenka naciams ir su jais kolaboravusiais asmenimis, tačiau atkreipė dėmesį ir į sovietų atsakomybę neišsaugant aukų atminimo. Jis pastebi, kad visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje prie masinių kapaviečių tenurodoma, kad čia palaidoti „sovietų piliečiai, nužudyti vokiečių fašistų“, tačiau nėra nuorodų, jog čia nužudyti žydai Holokausto metu.

Jis taip pat akcentavo, kad žlugus komunizmui, tapo įmanoma „kritiškai peržiūrėti praeitį“, atsigręžti tiek į Holokausto, tiek į komunizmo aukas, taip pat atsirado galimybė įvertinti vaidmenį „ir vietinių kolaborantų, kaimynų, buvusių kaltininkais, taip pat ir gelbėtojų“.

Eisenoje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat pabrėžė, kad svarbu prisiminti ir asmenis, kurie žudė žydus bei liko abejingi Holokaustui, ir tuos, kurie juos gelbėjo. Anot jo, šiandien yra matomi nusikaltimai žmogiškumui, bet svarbu, kad būtų daugiau tų, kurie norėtų gelbėti ir tokia „masinė tragedija“ nepasikartos.

Holokaustą Išgyvenusi buvusi Vilniaus Geto kalinė Fania Brancovskaja sako, kad Europoje yra daug vietų, aplaistytų žydų krauju.

„Kaip viena iš tų, kurie išgyvenusių Vilniaus getą, raginu: nepamirškite jų. Kol esame čia, privalome perduoti ateinančiai kartai, kad mūsų vaikai, anūkai ir proanūkiai to niekada nepamirštų, kad niekada neišblėstų žuvusiųjų garbė“, - kalbėjo F.Brancovskaja.

Gyvųjų  maršas  Lietuvos žydų bendruomenei reiškia, kad „mes – žydai   gyvi, mes – aukų vaikai nepasiduodame neapykantai, smurtui ir žiaurumui, kad naciams ir jų parankiniams nepavyko nužudyti visų žydų“, teigiama bendruomenės pranešime.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje   gyveno  220 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais išžudyta daugiau nei 90 procentų Lietuvos žydų.

„Pernai mūsų ambasadoje viešėjo Donatas Montvydas, šiemet džiaugiamės galėdami priimti jus. Izraelyje gal ir nebus revoliucijos lietaus, bet ten jūsų tikrai lauks saulė“, – atvykusius į Izraelio ambasadą sveikino A. Maimonas ir atlikėjams įteikė po kepurę nuo saulės su užrašu „Izraelyje visada vasara“.

Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“ priėmęs ambasadorius tikino, kad jo šalyje muzika yra labai svarbi. Izraelis „Euroviziją“ yra laimėjęs net tris kartus.

„Pirmą kartą laimėjome 1978 m. su daina „A-Ba-Ni-Bi“. Tuo metu „Eurovizijoje“ buvo populiaresnės lyrinės dainos, o ši – neįprasta, ritmiška, bet tai nesutrukdė jai nugalėti konkurse. Ir žinote, kas nutiko po metų, kai „Eurovizija“ buvo rengiama Izraelyje? Izraelis nugalėjo dar kartą su daina „Hallelujah“. Žinoma, konkurso dar kartą neberengėme, nes tai būtų buvę per brangu. Trečiąjį kartą nugalėjome 1998-aisiais su daina „Diva“, – šalies pasiekimus didžiausiame Europos dainų konkurse vardijo A. Maimonas.

Jau kitą savaitę Izraelyje koncertuosiantiems atlikėjams ambasadorius patarė, ką verta pamatyti šalyje.

„Suprantu, kad į Izraelį vykstate pristatyti savo dainos ir tikriausiai būsite užsiėmę, keliaudami iš vienos vietos į kitą ir repetuodami. Vis dėlto norėčiau duoti jums asmeninį patarimą. Tiesiog atraskite laiko pabūti Tel Avive.

„Labai jums rekomenduoju atrasti pusvalandį pasimaudyti Viduržemio jūroje. Žiemą vidutinė vandens temperatūra yra apie 20 laipsnių, o šiuo metu vanduo dar labiau šyla. Pasimėgaukite izraelietiška duona pita ir būtinai apsilankykite turguje – ten visuomet verda gyvenimas, maišosi puikūs kvapai, viskas šviežia ir spalvinga“, – tikino jis.

Grupė „Fusedmarc“ pasižadėjo dalyvauti Izraelio ambasados rengiamame koncerte, skirtame vaikams.

„Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“, – rašoma Izraelio prezidento sveikinimo laiške.

Sveikinimo laiškas F. Brancovskajai buvo įteiktas penktadienį per Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono surengtą ceremoniją, pranešė ambasada.

Vilniaus geto kalinė ir žydų partizanė F. Brancovskaja yra viena iš nedaugelio, išgyvenusių Vilniaus getą. 1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje buvo likviduotas 1943 metų rugsėjo 23–24 dienomis.

Prieš karą Vilniuje žydai sudarė apie trečdalį miesto gyventojų, Lietuvos sostinė buvo svarbus žydų kultūros centras. Po karo iš maždaug 57 tūkst. Vilniaus žydų gyvi liko apie du tūkstančiai.

Vykstant Antrajam pasauliniam karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Seime šią savaitę lankysis Izraelio Valstybės Kneseto generalinis direktorius Ronenas Plotas.

Izraelio parlamento generalinis direktorius su darbo vizitu viešės nuo antradienio iki penktadienio, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Trečiadienį Kneseto administracijos vadovas susitiks su Seimo kanclere Daiva Raudoniene, Seimo kanclerio pavaduotoju Antanu Dimaičiu, Seimo kanceliarijos departamentų atstovais. Susitikime dalyvaus Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas.

Pasak pranešimo, susitikimo metu numatoma aptarti Seimo ir Kneseto aktualijas, parlamentų administracijos darbo patirtį, iššūkius, bendradarbiavimo galimybes.