Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius sakė, kad Vilnius ir Kopenhaga derins poziciją dėl „Nord Stream 2“ projekto.
„Mes derinsime mūsų argumentus ta prasme, kad tikrai padarytume įtaką, nes pozicija yra aiški, politinė nuostata yra išsakyta ne kartą“, – sakė L.Linkevičius bendroje spaudos konferencijoje su Danijos ministru Andersu Samuelsenu.
Lietuva ir Danija mano, kad Rusijos „Gazprom“ ir dar kelių Europos kompanijų vystomas dujotiekis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir suduotų smūgį Ukrainai kaip tranzito valstybei.
„Nord Stream 2“ vystytojai siekia, kad dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.
Danijos vyriausybė teigia gavusi tokį prašymą ir jį vertinanti, tačiau tuo pačiu rengia įstatymų projektus, kurie leistų blokuoti dujotiekį dėl užsienio ir saugumo politikos priežasčių.
Vis dėlto A.Samuelsenas pabrėžė, kad Danija vienašališkai nesiims blokuoti viso projekto ir sieks daryti įtaką Europos Komisijai.
„Mes nemanome, kad būtų sąžininga, jeigu tokia maža šalis kaip Danija spręstų dėl tokio didelio klausimo, kaip šis. Todėl mes bandysime įtikinti (Europos) Komisiją, kad ji suprastų šį klausimą“, – teigė ministras.
Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete (Migelis Arias Kanjetė) neseniai pareiškė, kad „Nord Stream 2“ neatitinka Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos tikslų.
Komisija šiuo metu siekia ES šalių narių mandato, kad dėl „Nord Stream 2“ galėtų derėtis su Rusija.
Šio dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.
„Esame sudėtingoje situacijoje“
Lietuvos ir Danijos ministrai antradienį taip pat aptarė saugumo klausimus.
A.Samuelsenas teigia, kad jo šalis irgi yra sunerimusi dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
„Esame sudėtingoje situacijoje, – sakė ministras. – Tai kelia mums nerimą, nes mes, mažos šalys kaip Danija ar Lietuva, tikimės, kad visi sutartų dėl teisės viršenybės, o dabar taip nėra“.
Danija nuo Lietuvos įstojimo į NATO 2004 metais penkis kartus vykdė oro policijos misiją Baltijos šalyse, glaudžiai bendradarbiauja abiejų šalių kariuomenių sausumos pajėgos.
Po Krymo aneksijos Aljansui prieš dvejus metus Lietuvoje įsteigus vietinių ir sąjungininkų pajėgų integracija užsiimantį štabą, jam pradėjo vadovauti pulkininkas iš Danijos.
NATO šiemet dislokavus po maždaug tūkstantį karių kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, Danijos kariai 2018 metais prisijungs prie Estijoje veikiančio vieneto.
„Mes manome, kad yra svarbu kažkiek (...) eskaluoti situaciją čia, siekiant iš tikrųjų deeskaluoti situaciją. Taip pat pasiųsti aiškų signalą Rusijai, kad esame visiškai solidarūs su Baltijos šalimis“, – teigė A.Samuelsenas.
Nori priglausti ES agentūrą
Danija siekia, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES viena iš dviejų Londone veikiančių Bendrijos agentūrų būtų perkelta į Kopenhagą. Kadangi dėl agentūrų perkėlimo balsuos kiekviena šalis narė, danai prašo Lietuvos balso šiuose sudėtinguose rinkimuose, kuriuos diplomatai juokais lygina su Eurovizijos dainų konkursu.
„Mes taip pat tai aptarėme. Aš tikiuosi, kad šiuo klausimu rasime gerą sprendimą ir sulauksime jūsų palaikymo“, – sakė A.Samuelsenas.
Danija siekia, kad jos sostinėje įsikurtų Europos vaistų agentūra, atsakinga už medikamentų vertinimą, priežiūrą ir saugą visoje ES. Dėl to ji konkuruoja su 18 miestų.
Kitą agentūrą – Europos bankininkystės instituciją – po „Brexit“ norėtų priglausti aštuoni miestai, Kopenhagos tarp jų nėra.
Lietuva žada artimiausiu metu apsispręsti, kurių miestų siekius paremti, o L.Linkevičius Kopenhagos kandidatūrą įkurdinti Europos vaistų agentūrą vertino palankiai.
„Mūsų nuomone, tai yra vienas stipriausių kandidatų Danija šiame kelyje“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Lietuva yra viena iš kelių ES šalių, nesiekusi, kad šalyje įsikurtų minėtos institucijos.
„Mes (...) objektyviai kalbant vargu ar galėtumėme konkuruoti. Todėl mes pasirinkę šiuo atveju tokią poziciją, kad palaikysime tą šalį, kuri, mūsų požiūriu, tikrai geriausiai tam pasiruošusi“, – teigė L.Linkevičius.
Britanija turėtų palikti ES 2019 metų pavasarį.
Kremlius laukia Vokietijos sprendimo
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog kalbėti dėl Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projekto likimo bus galima tada, kai bus suformuota naujoji Vokietijos vyriausybė.
„Palaukite, vyriausybė dar nesuformuota. Kai tai įvyks, galima bus apie kažką kalbėti“, – pabrėžė D.Peskovas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar pastarųjų Vokietijos parlamento rinkimų rezultatai kelia Kremliui susirūpinimo dėl „Nord Stream 2“ projekto perspektyvų.
„Mums kol kas neaiški pozicija dėl šio energetikos projekto. Jokių pareiškimų dėl jo kol kas nebuvo“, – pridūrė D.Peskovas.
Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“ inicijuotą projektą „Nord Stream 2“, prieš beveik šešerius metus pradėjusio veikti dujotiekio iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.
Tarp „Gazprom“ partnerių šiame projekte – Vokietijos energetikos kompanijos „Wintershall“ bei „Uniper“, taip pat Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.
