Ledine upe vadinamame olimpiniame trasoje po pirmo nusileidimo A.Drukarovo rezultatas buvo 20-as (1 min. 5,78 sek.) tarp 54 finišą pasiekusių sportininkų. Dar 35 kalnų slidininkai neįstengė įveikti pirmosios trasos, kurią statė vokietis Berndas Brunneris.
Lietuvis buvo tik 2,85 sek. atsilikęs nuo jau pirmoje trasoje lyderio pozicijoje įsitvirtinusios Šveicarijos superžvaigždės Marco Odermatto, o už A.Drukarovo, didžiojo slalomo rungties pasaulio reitinge užimančio 80 vietą, nugaros rikiavosi ne vienas tituluotas atletas, tarp jų ir pasaulio vicečempionai broliai Adamas ir Andreasas Žampos iš Slovakijos.
Per pertrauką tarp važiavimų įsisiautėjo jau ryte kilusi pūga, todėl antrasis nusileidimas buvo atidėtas daugiau nei valandai. Per tą laiką galinga technika ir būrys trasos prižiūrėtojų sugebėjo paruošti sniegu užverstą šlaitą varžyboms, kuris galiausiai laimėjo 25 metų M.Odermattas.
Aktyviai pradėjęs antrą bandymą, A.Drukarovas po vieno posūkių, slidei užsikabinus už nelygumo dangoje, pakilo į orą ir skaudžiai krito ant nugaros. Dar keliolika metrų nuslydęs sportininkas kelias minutes gulėjo susiėmęs už kojos, o po to atsistojo ir nuvažiavo žemyn trasos pakraščiu – sėkmingai prasidėjusios varžybos jam buvo pasibaigusios.
„Čia danga keičiasi nuo agresyvaus sniego į ledą. Užsikabinau – per daug spaudimo daviau slidei po posūkio ir šovė mane į viršų“, – lemtingą akimirką prisiminė 22 metų sportininkas. Paklaustas, ar nesusižeidė, A.Drukarovas sakė: „Dar nežinau. Man truputį skauda kelį ir nugara. Bet gal nieko tokio.“
„Čia danga keičiasi nuo agresyvaus sniego į ledą. Užsikabinau – per daug spaudimo daviau slidei po posūkio ir šovė mane į viršų.
Į olimpines žaidynes A.Drukarovas atvyko išsikėlęs sau ambicingus tikslus – patekti tarp 20-ties geriausiųjų didžiajame slalome ir tarp 30-ties – slalome. Pastarosios rungties varžybos vyks vasario 16 d.
Iki šiol geriausią olimpinį Lietuvos kalnų slidinėjimo rezultatą dar 1998 m. Nagane yra užfiksavęs Linas Vaitkus. Čikagoje gimęs sportininkas greitojo nusileidimo lenktynėse užėmė 25 vietą.
Olimpinėse žaidynėse A.Drukarovas debiutavo 2018 m. Pjongčange. Ten jis užėmė 41 vietą slalome o didžiajame slalome buvo 59-as.
Į Kiniją A.Drukarovas atvyko paskutinis iš Lietuvos delegacijos – vasario 8 d., ir su mažesne komanda, nei planavo. Šveicarijoje liko koronavirusu susirgęs lietuvio slidžių paruošėjas Maurizio Magatelli. Tad mūsų šalies kalnų slidininką atlydėjo treneris Andrea Testa. Jie įsikūrė 900 m virš jūros lygio esančiame Jančingo olimpiniame kaimelyje. Čia gyveno ir kita Lietuvos kalnų slidininkė 17-metė Gabija Šinkūnaitė, startavusi slalomo varžybose.
Jau dvylika metų A.Drukarovas gyvena Šveicarijoje. Į šią valstybę jis su mama persikėlė būdamas devynerių. Nors jau daugiau nei pusę savo gyvenimo sportininkas praleidžia tarp Šveicarijos ir Italijos, namais laiko Lietuvą.
„Atstovauti Lietuvai man didelė garbė ir džiaugsmas. Vilniuje gimiau ir užaugau, esu lietuvis, todėl noriu pasiekti aukštus rezultatus Lietuvai. Parodyti, kad ir Lietuvos kalnų slidininkai moka greitai slidinėti, nors kalnų ir neturime“, – atvykęs į Pekiną sakė A. Drukarovas.
Pastaruosius dvejus metus Lietuvos sportininkas ne tik treniruojasi su Šveicarijos rinktinės B komanda, bet ir Liucernos universitete siekia teisininko diplomo.
Šiemet A.Drukarovas demonstruoja puikią formą – sausį jis laimėjo dvejas Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) kategorijos varžybas Italijoje.
Prieš metus Italijoje vykusiame pasaulio čempionate didžiojo slalomo lenktynėse A.Drukarovas užėmė 23 vietą tarp 100 startavusių sportininkų. Tai – aukščiausia vieta Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje tokio rango varžybose.
– Ar labai skaudu, kad didžiajame slalome nepavyko baigti antrojo nusileidimo?
– Aš čia atvažiavau kovoti dėl aukštų pozicijų, o ne tik dalyvauti. Bandžiau kažką parodyti. Bet toks sportas.
Pirmame važiavime net su klaidomis pasiekiau gerą rezultatą. Tikrai galiu ir geriau. Bet jau Pasaulio taurės etape Adelbodene matėme, kad esu arti. Šiandien norėjau kažko aukštesnio, geresnio.
– Šį sezoną nė karto nestartavote slalomo varžybose. Ar treniruotėse skyrėte dėmesio šiai rungčiai?
– Treniravausi. Neblogai slalomą važiuoju, bet svarbiausias tikslas buvo šiandien. Ir parodžiau, kad jis pasiekiamas.
Per ketverius metus nuo Pjongčango pasikeitė labai daug. Ir mano tikslas yra aukštos pozicijos pasaulyje.
– Ar kokybinį šuolį lėmė treniruotės su Šveicarijos B rinktine?
– Taip, manau, kad tai svarbiausia. Labai noriu padėkoti Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už suteiktą galimybę su jais treniruotis. Nes suderinti tai – žiauriai sunku. Bet jiems pavyko.
– Su čempionu tapusiu Marco Odermattu tikriausiai dažnai teko susidurti nuo jaunų dienų?
– Mes vienas kitą pažįstame. Aišku, treniruojamės su kitomis komandomis, bet teko ir su juo porą kartų treniruotis. Jis yra pasaulio elite. Man iki jo dar labai daug dirbti. Galima jį pavadinti net fenomenu. Tokių yra labai mažai.
– Kokios svarbios varžybos šį sezoną dar laukia po olimpinių žaidynių?
– Norėčiau dar labiau pagerinti savo reitingą. Startuosiu Pasaulio taurės etape Slovėnijoje, kur vėl rizikuosiu, kad patekčiau į pirmą 30-tuką.
– Ar būtent dėl to, kad siekiate aukštų rezultatų, šį sezoną dažniau nepavyksta baigti varžybų?
– Negaliu sakyti, kad bandau padaryti kažką, ko nemoku. Bet norint tai padaryti tokiame lygyje, reikia labai rizikuoti. Važiuoti visu 100 procentų. Mes nebeieškome tik finišo, mes ieškome aukštų rezultatų.
