Šį klausimą rugsėjo 2 – 3 dienomis aptars šių šalių parlamentų pirmininkai, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovai.

„Sutarėme, kad dabar turėsime rugsėjo 2 – 3 dieną Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų formatą ir ten kalbėsimės apie tai“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su Ukrainos parlamento vadovu Andrijumi Parubijumi.

„Ukraina pasiūlys rezoliucijos formą ir turinį ir ta rezoliucija turi būti išplatinta iki tiek, kad ji būtų žinoma visiems ir tie veiksmai koordinuojami“, – pridūrė V. Pranckietis.

Birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams, kad šalis neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos. Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.

A. Parubijus sakė, kad sutarė su V. Pranckiečiu toliau koordinuoti bendrus veiksmus.

Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos parlamente absoliučią daugumą laimėjus prezidento Volodymyro Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“, reikės išsaugoti klausimo tęstinumą.

„Mums labai svarbu, kad ji (naujoji Ukrainos parlamento delegacija asamblėjoje) turėtų tą senesnės delegacijos vientisumą ir labai greitai susikoordinuotų su mūsų draugais“, – kalbėjo A. Parubijus.

Vidurio ir Rytų Europos šalys teigia, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją siunčia tarptautinei bendruomenei netinkamą signalą, nes Maskva nepadarė nieko, kad nusipelnytų sankcijų atšaukimo.

Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos (ES) institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Jos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.

Atsisveikino su Lietuva

A. Parubijus paskutinį kartą lankosi Lietuvoje kaip Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Naujasis Ukrainos parlamentas prisieks rugpjūčio 29 dieną. Jame po išankstinių rinkimų absoliučią daugumą turės naujojo prezidento partijos „Liaudies tarnas“ atstovai.

Aš neturiu abejonių ir labai tikiuosi, kad naujai išrinkti parlamento atstovai kuo greičiau supras, kad nėra artimesnio ir geresnio draugo bei advokato nei Lietuva.

Kadenciją baigusio šalies vadovo Petro Porošenkos partijai „Europinis solidarumas“ atstovaujantis A. Parubijus perrinktas į parlamentą, tačiau dirbs opozicijoje.

Lietuvos ir Ukrainos parlamento vadovai aptarė, kaip išsaugoti gerus dvišalius santykius, keičiantis valdžiai Kijeve.

„Mums tai rūpimas klausimas, kad užsienio politika ir politika Ukrainoje nesikeistų. Mus užtikrino, kad toks tęstinumas įmanomas“, – sakė V. Pranckietis.

A. Parubijus teigė neabejojantis, kad valstybių santykiai išliks draugiški, nes „Lietuva palaikė Ukrainą visada, nesvarbu, kokia joje buvo valdžia“.

„Aš neturiu abejonių ir labai tikiuosi, kad naujai išrinkti parlamento atstovai kuo greičiau supras, kad nėra artimesnio ir geresnio draugo bei advokato nei Lietuva“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

„Čia yra didelis resursas mūsų žingsniams į ES, kurį reikia vertinti“, – pridūrė jis.

Politikas pabrėžė pats liksiantis parlamente.

„Manau, kad surasiu tų gerų ir reikalingų žodžių, kad įtikinčiau naująją parlamento daugumą, kad Lietuva yra geriausias draugas, kuriam reikia skirti išskirtinį dėmesį“, – tvirtino A. Parubijus.

Lietuva yra skyrusi Ukrainai humanitarinės paramos, ginkluotės už milijonus eurų ir yra viena aktyviausių šalies rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje.

Kijevas į Vakarus vėl atsigręžė 2014-aisiais, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį.

„Sekmadienį vyko Europos Parlamento rinkimai ir, nepaisant pesimistinių prognozių, juose laimėjo už vieningą Europą ir paramą Ukrainai konflikte su Rusija pasisakančios politinės jėgos. Sveikiname mūsų sąjungininkus Europos“, - Aukščiausiosios Rados posėdyje kalbėjo A. Parubijus.

Rados pirmininkas taip pat netikėtai pareiškė norintis atskirai su pergale EP rinkimuose pasveikinti Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus ir Andrių Kubilių, kuris, pasak A. Parubijaus, daug padėjo Ukrainai.

„Priminsiu, kad ponas Kubilius yra naujojo Europos plano Ukrainai autorius, didžiulės finansinės paramos programos mūsų šaliai“, - Ukrainos parlamento posėdyje sakė A. Parubijus.

Priminsiu, kad ponas Kubilius yra naujojo Europos plano Ukrainai autorius, didžiulės finansinės paramos programos mūsų šaliai.

Preliminariais pirmadienio rytą atnaujintais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Europos Parlamento rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - abi partijos gavo po du mandatus. Suskaičiuoti balsai iš visų 1972 apylinkių.

Į Europos Parlamentą dirbti vyks konservatoriai Liudas Mažylis, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė.

„Jūsų sėkmė būti išrinktam į generalinio sekretoriaus postą būtų didelė sėkmė Ukrainai. Tai mums leistų informuoti daug mūsų partnerių europiečių apie tikruosius pavojus ir grėsmes, kylančius ir Rusijos imperijos“, – Kijeve susitikęs su A. Kubiliumi sakė A. Parubijus.

„Labai tikimės jūsų sėkmės per artėjančius rinkimus“, – pridūrė Ukrainos parlamento pirmininkas.

A. Parubijus pridūrė, kad jam buvo malonu sužinoti, jog A. Kubilius kandidatuota į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas.

Lietuvos vyriausybė A. Kubiliaus kandidatūrą iškėlė gruodžio mėnesį.

Jį remia Europos dešiniuosius vienijanti Europos liaudies partija, tačiau A. Kubiliui gali būti sunku gauti balsus iš Rusijai palankiau nusiteikusių Europos Tarybos šalių.

Vadovauti Europos Tarybai taip pat siekia Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas), buvusi Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis (Dora Bakojanis) ir Kroatijos užsienio reikalų ministrė Marija Pejčinovič Burič.

Parlamentinė Asamblėja dėl kandidatų balsuos birželį.

Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos (ES) institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Jos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.

„Palaikau iniciatyvą surengti referendumą dėl stojimo į NATO“, – per parlamento atvirą sesiją sakė A.Parubijus.

Jis pridūrė, kad Ukrainos įstatymus saugumo ir gynybos srityje būtina priartinti prie NATO standartų.

P.Porošenka praeitą ketvirtadienį sakė planuojantis iškelti iniciatyvą surengti plebiscitą dėl potencialios Ukrainos narystės Vakarų šalių kariniame aljanse.

„Prieš ketverius metus Ukrainos stojimo (į NATO) idėją palaikė tik 16 proc. (ukrainiečių), o dabar – 54 proc.“ – duodamas interviu Vokietijos žiniasklaidos milžinei „Funke Mediengruppe“ sakė Ukrainos vadovas.

„Esu prezidentas ir privalau vadovautis savo liaudies nuomone. Surengsiu referendumą NATO narystės klausimu“, – pažymėjo P.Porošenka.

Jis pridūrė padarysiąs viską, kad Ukraina įstotų į transatlantinį aljansą, jeigu per šį plebiscitą būtų pritarta narystei NATO.

„Aš rekomendavau aktualizuoti mūsų bendradarbiavimą Juodosios–Baltijos jūrų valstybių, kur mes galime pakviesti valstybes, kurios yra link tos ašies - Rumunija, Lenkija, Estija, Ukraina. Aš įsitikinęs, kad ta bendradarbiavimo juosta turi didelį potencialą tranzitiniais, ekonominiais, karinio bendradarbiavimo klausimais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A.Parubijus, kalbėjęs ukrainietiškai.

Prieš spaudos konferenciją su naujuoju Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu susitikęs Ukrainos parlamento vadovas taip pat dėkojo Lietuvai už paramą Ukrainai tarptautinėje bendruomenėje.

„Lietuva yra didžiausias advokatas dėl Ukrainos diskutuojant su kitomis Europos valstybėmis. Mes turime ir keletą užduočių, bevizio režimo gavimas ir realizavimas, taip pat Asociacijos sutarties patvirtinimas tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos, ir šiais klausimais yra diskusijų Europos Parlamente. Mes ne per seniausiai gavome pažadą, kad iki naujų metų išspręsime šitus klausimus, bet kai kurios valstybės sako, kad bevizio režimo klausimai (turėtų būti sprendžiami) tik po jų nacionalinių parlamentų rinkimų, tai yra po pusmečio, po metų, mums ta pozicija tikrai nepriimtina, mes namome, kad liberalizacijos ir Asociacijos klausimas turi būti išspręstas artimiausiu metu, ir mes labai tikimės, kad ir aktyvi Lietuvos pozicija galėtų padėti“, – kalbėjo A.Parubijus.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitikime pabrėžė struktūrinių reformų Ukrainoje svarbą ir pasisakė už spartesnį ES bevizio režimo su Ukraina įvedimą. Jo nuomone, tai leistų efektyviau išnaudoti ES ir Ukrainos sutarties dėl visaapimančios ir gilios laisvosios prekybos teikiamas galimybes, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimo pirmininkas taip pat pabrėžė, kad iššūkiai Europai – migrantų krizė, išaugusi terorizmo grėsmė, „Brexit“ – neturėtų užgožti ES dėmesio Rytų partnerystės šalims, ypač Ukrainai, dėl aneksuoto Krymo, padėties Rytų Ukrainoje, Minsko susitarimų įgyvendinimo. Pasak Seimo vadovo, realios pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus nėra, todėl būtina siųsti aiškią žinią Rusijai, kad sankcijos bus panaikintos tuomet, kai bus pašalintos jų įvedimo priežastys.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas A.Parubijus atvyko minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 25-metį.

Vilniuje viešintis Ukrainos parlamento vadovas susitinka su parlamento vadovybe, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, paskirtuoju premjeru Sauliumi Skverneliu, užsienio reikalų ministru  Linu Linkevičiumi, Lietuvos šaulių sąjungos atstovais ir savanoriais.

2014 – 2016 metais Lietuva Ukrainai yra suteikusi materialinės pagalbos už 4,5 mln. eurų.

„Šiemet minime Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 25-metį. Ta proga Seimo rūmuose bus atidaryta paroda ir sutampa su A.Parubijaus darbo vizitu“, – BNS sakė Seimo pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Kęstutis Kudzmanas.

Jis pabrėžė, kad Europoje kylant vis naujų iššūkių būtina išlaikyti nuolatinį dėmesį Ukrainai, kitoms Rytų partnerystės šalim.

„Nauji iššūkiai Europos Sąjungos neturėtų užgožti Europos Sąjungos šalių dėmesio Rytų partnerystės šalims, ypač Ukrainai“, – teigė jis.

Anot K.Kudzmano, su Ukrainos parlamento vadovu bus aptarti ir visai Europos svarbūs, ir dvišaliai klausimai: regioninio saugumo, pasiruošimas atremti hibridines grėsmes, Lietuvos parama Ukrainai.

„Tai parama tiek per projektus, tiek ekspertinė parama įgyvendinant būtinas reformas modernizuojant Ukrainą, padedant jai žengti eurointegracijos keliu. Dėl to mes pasisakome už greitesnį bevizio režimo suteikimą Ukrainai“, – BNS sakė diplomatas.

Per susitikimus su A.Parubijumi bus aptarta dvišalė prekyba, ekonominio bendradarbiavimo skatinimas, be kita ko, bus kalbama, kaip efektyviau išnaudoti konteinerinio traukinio Klaipėda-Iljičiovskas teikiamas galimybes.

„Lietuva taip pat pasirengusi padėti Ukrainai stiprinant energetinį saugumą, perduoti savo patirtį“, – teigė K.Kudzmanas.

Vilniuje Aukščiausiosios Rados pirmininkas susitiks su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, parlamento vadovybe, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, paskirtuoju premjeru Sauliumi Skverneliu, užsienio reikalų ministru  Linu Linkevičiumi, Lietuvos šaulių sąjungos atstovais ir savanoriais.

Kijevas jau yra uždraudęs į šalį įvažiuoti dešimtims Rusijos atlikėjų, kurie palaikė 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų kovą šalies rytinėje dalyje.

Pagal naują įstatymą, iki 2019 metų mažiausiai 35 proc. per Ukrainos radijo stotis skambančių kūrinių turės būti įrašyti ukrainiečių kalba.

Jame taip pat numatyta, kad mažiausiai 60 proc. radijo pokalbio laidų po trejų metų taip pat turės būti transliuojama ukrainietiškai.

Parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus šio įstatymo projekto priėmimą pavadino „svarbia pergale mūsų informaciniame kare“ su Rusija.

Ukraina išsiveržė iš Rusijos orbitos per kruviną 2014 metų vasario mėnesio proeuropietišką revoliuciją, kurią Kremlius pavadino „neteisėtu perversmu“.

Dėl Krymo aneksijos ir separatistinio karo Ukrainos rytinėje dalyje, kurį, pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių, Rusija kursto remdama separatistus ginklais ir kariais, Rusija ir Ukraina tapo aršiomis priešininkėmis.

Naujajame žiniasklaidos įstatyme taip pat atsispindi Ukrainos vadovybės tvirtas provakarietiškas kursas.

Radijo stotys, transliuojančios 60 proc. Europos atlikėjų kūrinių, ukrainietiškų dainų turės transliuoti tik 25 proc., o ne 35 proc., kurių reikalaujama iš daugiausia rusišką muziką grojančių radijo stočių.

Šios permainos bus įvestos palaipsniui, kad transliuotojai ir atlikėjai turėtų laiko prisitaikyti prie pasikeitusių įstatymų.

2017 metais ukrainietiška muzika turės sudaryti mažiausiai 25 proc. stočių grojaraščių, o 2018 metais – 30 proc.

Žodžių karas

Maždaug 40 mln. gyventojų turinti šalis yra susiskaldžiusi į daugiausiai rusiškai kalbančią rytinę ir ukrainietišką vakarinę dalis. Sostinėje Kijeve ir ją supančiuose centriniuose rajonuose rusiškai ir ukrainietiškai kalbančių gyventojų yra maždaug po lygiai.

Ukrainos parlamentas užrūstino Maskvą 2014 metų vasarį patvirtino įstatymo projektą, kuriame ribojamas rusų kalbos naudojamas šalies regionuose, kurių bent 10 procentų gyventojų kalba šia kalba.

Tačiau tuomet prezidento pareigas ėjęs Oleksandras Turčynovas šį įstatymą vetavo, akivaizdžiai bijodamas dar labiau įsiutinti Kremlių.

Tačiau vien tai, kad toks įstatymas vos nebuvo priimtas, įžiebė vietos rusų nepasitikėjimą vakarinėmis kaimynėmis ir Ukrainos valdžios pasirinktu provakarietišku keliu.

Ukraina tikisi iki 2020 metų pateikti prašymą dėl narystės ES, o vieną dieną tapti ir NATO nare.

Tačiau šiuos siekius žlugdo įsišaknijusi korupcija šalyje ir separatistinis konfliktas, per kurį žuvo beveik 9,4 tūkst. žmonių ir kuris visiškai nualino Ukrainos biudžetą.

Ukrainai reikia ne tik patarimų, bet ir praktinės paramos, kalbėdamas Vilniuje vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesijoje penktadienį sakė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.

„Dabar mums reikia ne tik patarimų, patirties bei žinių, bet mums reikia ir valstybių paramos, Ukrainai reikia praktinės paramos. Mes nuolatos tą kartojame Europos partneriams, jau ne kartą kalbėjome apie paramą, dalykai, kurių mums reikia, labai elementarūs - mums reikia naktinių žiūronų, šalmų ar kitų smulkių daiktų, mums taip pat reikia paramos kalbant apie labai taiklius šaudymo ginklus. Mums išties reikia pagalbos tose srityse, jeigu norime atsikovoti sritis, kurias perėmė teroristai“, - sakė A.Parubijus.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Ukrainoje vykstanti krizė - ne vien Ukrainos ir Rusijos krizė, o pasaulinė krizė, nesustabdžius Rusijos prezidento Vladimiro Putino jis gali nusitaikyti į kitas šalis.

„Krizė, kuri šiuo metu vyksta Ukrainoje, nėra tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai nėra vien Rusijos agresija prieš Ukrainą, tai pasaulinė krizė. Kai V.Putinas pareiškė, kad Sovietų sąjungos griūtis buvo didžiausia geopolitinė praėjusio amžiaus tragedija, tai pasakęs jis akivaizdžiai pasakė, kad jis siekia atkurti tą įtaką, kurią Sovietų sąjunga turėjo tais metais“, - kalbėjo Ukrainos atstovas.

„V.Putinas kvestionuoja visą saugumo sistemą, ne vien Europoje, bet visame civilizuotame pasaulyje. Jis stengiasi pakeisti sienas, nubrėžti naujas skiriamąsias linijas, todėl tai iššūkis visam civilizuotam pasauliui“, - pažymėjo A.Parubijus.

Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina įgyvendins reformas, jai pavyks atsikratyti teroristų šalyje, bet viskas vyktų geriau, jei būtų viekiama kartu, sutelktomis pajėgomis.

„Jei nesustabdysime V.Putino kartu, jei jis pamatys, kad jam tokiose operacijose kaip Ukrainoje sekasi, net nereikia sakyti, ką jis darys ir kur jis eis rytoj, ir kokioje valstybėje stengsis panaudoti tuos destabilizavmo būdus“, - kalbėjo Ukrainos atstovas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius sakė tikintis, jog anksčiau ar vėliau Ukraina taps NATO nare.

„Aš labai džiaugiuosi pasikeitimais Ukrainoje, anksčiau maždaug 24 proc. Ukrainos piliečių buvo už Ukrainos prisijungimą prie NATO, dabar parama NATO išaugo iki 38 proc., ir esu tikras, kad Ukraina taps NATO nare. Ta diena išauš, kai Ukraina atitiks reikalavimus. Žinoma, ta diena bus tik ateityje, dabar mes turime plėtoti mūsų bendradarbiavimą įvairiose srityse, rengti bendras karines pratybas, vykdyti bendras programas tarp Ukrainos ir NATO“, - sakė A.Parubijus.

Penktadienį Vilniuje sekmadienį prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją, į kurią susirinko per 600 dalyvių – parlamentarai iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovai.

Ukraina atsisako dalyvavimo Nepriklausomų valstybių sandraugoje

Ukraina ketina atsisakyti dalyvavimo Nepriklausomų valstybių sandraugoje (NVS), pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.

„Priimtas spendimas ne tik atsisakyti pirmininkavimo NVS, bet ir pradėti išėjimo iš NVS procesą“, - pranešė jis.

Kijevas dar anksčiau paskelbė, kad 2014 metai atsisakys pirmininkavimo NVS.

Nors Ukraina buvo viena NVS steigėjų 1991 metais pagal Beloveže pasirašytos sutarties sąlygas, bet NVS Statuto ji nepasirašė, todėl de jure Ukraina nėra Sandraugos narė, o turi tik stebėtojos statusą Sandraugoje.

Ukraina įveda vizų režimą su Rusija

Ukrainos saugumo vadovas trečiadienį pareiškė, kad, atsakant į Kremliaus veiksmus Kryme, įvedamos vizos Rusijos piliečiams.

„Nurodyta Užsienio reikalų ministerijai įvesti vizų režimą su Rusijos Federacija“, – sakė žurnalistams trečiadienį vakare Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubyjus.

Dar jis sakė, kad ketinama prašyti Jungtinių Tautų skelbti Krymą demilitarizuota zona.

„Pavesta Ukrainos ministrų kabinetui skubiai kreiptis į Jungtines Tautas, kad Krymo Autonominės Respublikos teritorija būtų paskelbta demilitarizuota zona ir būtų imtasi svarių priemonių, kad iš Krymo Autonominės Respublikos pasitrauktų Rusijos Federacijos pajėgos“, – pažymėjo A.Parubyjus.

Pasak jo, Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba pavedė parengti sutartį dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių dalinių perdislokavimo iš Krymo teritorijos į žemyninę Ukrainos dalį.