Jis dar nėra LRDT trupės narys, tad artimiau supažindiname su šiuo aktoriumi, režisieriumi, dramaturgu, neseniai su šeima iš Sibiro platybių persikėlusiu gyventi į Vilnių.

41 metų A. Darela yra gimęs ir gyveno Krasnojarske, tremtinių lietuvių šeimoje. Pirmą kartą į Lietuvą jis atvyko 1993 m., nuo tada svajojo sugrįžti nuolat gyventi. 2017 m. aktorius persikėlė grįžo į Lietuvą, vaidina Lietuvos rusų dramos teatro spektakliuose ir startavo kaip šį sezoną veiklą pradėjusio LRDT klubo dramaturgijos skaitymų režisierius. „Savo menininko karjerą kūriau galvodamas, kad grįšiu į Lietuvą išsilavinęs ir patirtį sukaupęs žmogus. Ir būtinai būsiu naudingas“, – sako A. Darela.

Baigęs Krasnojarsko valstybinę muzikos ir teatro akademiją kino ir teatro aktoriaus diplomu su pagyrimu, režisūros magistrantūrą A. Darela studijavo Maskvoje, MCHAT‘o V. Nemirovičiaus-Dančenkos institute, Kirilo Serebrenikovo kurse.

„Sužinojęs, kad K. Serebrenikovas renka kursą, ilgai negalvojęs pateikiau dokumentus. Žinojau jį kaip kūrėją, režisierių, nors asmeniškai nebuvome pažįstami. Dabar vykstanti K. Serebrenikovo ir jo sukurto „Gogol-centro“ apkaltinimo biudžetinių lėšų grobstymu ir režisieriaus namų arešto bei teismo istorija man yra pasibjaurėtina. Savo akimis mačiau tikrą stebuklą, kaip buvo kuriamas „Gogol-centras“, kaip iš labai prastai lankomo teatro Maskvoje per kelis mėnesius jis tapo neatpažįstamas. Kirilas subūrė puikią komandą, visiškai pakeitė repertuarą, publika vėl atrado šį teatrą, pasikeitė ir visa miesto erdvė aplink šį centrą – tai tikrai buvo stebuklas. Aktyviai kūrėme jame, o paskutinis mano darbas šiame centre sutapo su visos tos bjaurios istorijos pradžia 2017 metais, prieš pat man persikeliant gyventi į Lietuvą“, – sako A. Darela.

A.Darela yra režisavęs spektaklį „Малыш“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę Krasnojarsko A.Puškino teatre. Šis spektaklis dalyvavo „Auksinės kaukės“ programoje „Kaukė plius“ Maskvoje 2012 m. Tais pačiais metais spektaklis tapo laureatu festivalio „Naujasis Sibiro tranzitas“ nominacijoje „Inovacija“. A. Darela režisavo spektaklius pagal F.Dostojevskį, I. Viripajevą, B. Brechtą, V.Vysockio prozos motyvais.

2013 m. „Teatre ant stogo“ Krasnojarske (Rusija) A. Darela yra sukūręs Roberto Zucco vaidmenį rež. A.Teriochino spektaklyje „Roberto Zucco“ pagal B. M. Koltesą. Dėmesio sulaukė pirmieji A.Darelos vaidmenys LRDT scenoje - Čertkovas (rež. Oskaro Koršunovo „Rusiškas romanas“ pagal M.Ivaškevičių) ir Direktorius (rež. Georgijaus Surkovo spektaklyje „Kreida“ pagal Mindaugą Valiuką), o naujausias vaidmuo – Generolas Jepančinas spektaklyje „Idiotas“ pagal Fiodorą Dostojevskį (rež. Agnius Jankevičius).

Kine aktorius sukūrė nedidelių, bet ryškių vaidmenų garsių režisierių filmuose: 2016 m. suvaidino Antaną režisieriaus P. Čuchrajaus filme „Šaltas tango“, 2015 m. Piotrą – rež. A. Mindadzės filme „Mielas Hansai, brangus Piotrai“. Šis filmas laimėjo du Nikės prizus už režisūrą ir geriausio filmo kategorijoje bei keletą prizų „Blow-Up Chicago International Arthouse Film Fest“ kino festivalyje Čikagoje (JAV).

Dabartinis dramaturgų pasyvumas man yra mįslė. Ukrainoje paskelbta karo padėtis, jau keletą metų tęsiasi karo veiksmai, bet šiuolaikiniai dramaturgai apie tai nerašo.

A. Darela pats rašo pjeses ir inscenizacijas. Jo pjesė „Mirusi upė“ buvo pristatyta 2011 m. Vilniuje, Nacionalinio dramos teatro festivalio „Versmė“ programoje. Jis yra nuolatinis šiuolaikinės dramaturgijos skaitymų režisierius festivaliuose „DNK“ ir „Liubimovka“, labai domisi šiuolaikinės rusų dramaturgijos situacija. Puikiai Rusijos realijas pažįstantis kūrėjas stebisi, kodėl šiuolaikiniai Rusijos ir Ukrainos dramaturgijai visai nerašo apie dabar aktualius, skaudžius dalykus, išskyrus keletą šiuolaikinių ukrainiečių dramaturgų, iš kurių bene ryškiausia – Natalija Vorožbit (jos pjesė „Saša, išnešk šiukšles“ pastatyta ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre).

„Dabartinis dramaturgų pasyvumas man yra mįslė. Ukrainoje paskelbta karo padėtis, jau keletą metų tęsiasi karo veiksmai, bet šiuolaikiniai dramaturgai apie tai nerašo. Kur šio laikmečio pjesės Rusijoje? Nejaugi žmonės nemato, kas darosi aplinkui, argi reikia dar svarstyti, o ne sėsti ir rašyti? Matyt, stabdo kažkoks vidinis cenzorius, bet jeigu yra galimybė šitą gyvenimą perleisti per save ir teatro. dramaturgijos kalba įprasminti jo problemas, kodėl vis svarstoma, reikia ar nereikia? Argi rusų dramaturgai nenori būti panašūs į Bertoldą Brechtą, kurio aktualumas dabar vėl atgyja įvairių šalių teatruose, nors statomos vos kelios jo pjesės? Beje, Brechtą mes statėme Rusijoje su paaugliais ir jaunimu – jiems, pasirodo, įdomu, ką Brechtas rašė apie Trečiojo reicho laikmetį 1934 metais, jų spektaklis išėjo nuoširdus ir labai tikslus“, – pažymi A. Darela.

Šiuo metu jis pastebi įdomų judėjimą Baltarusijos dramaturgijoje, kur kyla kūrybingų ir drąsių dramaturgų banga. „Aš daugiau pažįstu vyriškąją dramaturgų dalį, bet man labai įdomi moterų kūryba. Gruodžio pradžioje LRDT klube pristatėme atvirumu šokiruojančią jaunos baltarusių dramaturgės Alionos Ivaniušenko iš Minsko pjesę „Škura/Шкура“, dalyvaujant autorei ir LRDT aktorėms. „Liubimovkos“ konkurse ši pjesė net nebuvo įtraukta į pagrindinę programą, o man ji dar įdomesnė už pagrindiniame konkurse dalyvavusias pjeses“, – pripažįsta A. Darela.

Įsibėgėjančios veiklos metus baigiantis LRDT klubas antrą sezono pusmetį 2019-aisiais žiūrovus kvies į šiuolaikinės ukrainiečių dramaturgijos pristatymą, vėliau siūlys pasidomėti radikaliai šiuolaikiniu, alternatyviu rusiško slemo poezijos žanru. Svarbiausia – teatras skatins Klube susitikti žiūrovus ir LRDT aktorius, o kadangi nemažai aktorių ateinančiais metais švęs asmenines sukaktis arba darbo teatre jubiliejines datas, Klubo rėmuose vyks įvairiausių formų autoriniai aktorių kūrybos vakarai.