Galvasopė – dėl skaičių

Šilumos sąskaitos už spalį gyventojų neturėtų labai nuliūdinti, nes, Klaipėdoje šildymo sezonui šiemet prasidėjus tik spalio 22-ąją, sumos už 10 dienų būsto šildymą nebus itin didelės. Nors šildymo kaina ir siekia 4,82 cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

Didesnį nerimą jau dabar kelia sąskaitos, kurių sulauksime už lapkričio mėnesį.

Juolab Klaipėdai šilumą tiekiančios bendrovės "Klaipėdos energija" valdyba patvirtino, jog klaipėdiečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą šį lapkritį mokės 3,3 proc. daugiau nei prieš metus ir net šeštadaliu daugiau nei šių metų spalį.

Šilumos kaina uostamiestyje lapkritį jau sieks 5,81 ct/kWh, įskaičiavus 9 proc. PVM.

Kodėl tiek daug?

Todėl, kad pats didžiausias nepriklausomas šilumos gamintojas bendrovė "Fortum Klaipėda" staiga padidino "Klaipėdos energijai" parduodamos savo pagamintos šilumos kainą iki 3,04 ct/kWh, o pernai lapkritį ta suma siekė 2,75 ct/kWh.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus centralizuotos šilumos tiekėjai privalo supirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų už mažiausią pasiūlytą kainą.

Perkamos šilumos dedamoji lapkričio mėnesį šilumos kainoje sudaro 30 proc. galutinės kainos.

Tai didelė dalis, kuri turi nemažą įtaką galutinei šilumos kainai, už kurią moka vartotojai.

"Fortum Klaipėda" uostamiesčiui pagamina net 60 proc. suvartojamos šilumos ir lapkritį aukcione bendrovė šilumą "Klaipėdos energijai" pardavė brangiausiai iš visų nepriklausomų gamintojų.

Pavyzdžiui, bendrovės "Klaipėdos mediena" pagamintos šilumos kaina tą patį lapkritį siekia vos 2,29 ct/kWh.

Sąmokslas prieš vartotojus?

Viltis, kad, atsiradus atliekas deginančiai ir šilumą gaminančiai bendrovei "Fortum Klaipėda", gyventojams atpigs šildymas, buvo naivi iliuzija.

"Jau keletą metų stebime tą patį ciklą: prasidėjus šildymo sezonui nepriklausomi šilumos gamintojai ženkliai padidina miestui parduodamos šilumos kainą. Pavyzdžiui, lyginant šiųmetį spalį ir lapkritį, nepriklausomų gamintojų šiluma pabrango 84,6 proc.", – įmonės tinklalapyje paskelbtame pareiškime aiškino bendrovės "Klaipėdos energija" finansų direktorius Kęstutis Jonkus.

Esą pernai, prasidėjus 2017–2018 m. šildymo sezonui, dėl superkamos šilumos brangimo Klaipėdoje šilumos kaina didėjo apie 30 proc.

Šiemet spalio ir lapkričio kainų skirtumas siekia 20,6 proc.

Taip pat pastarąjį pusmetį Lietuvoje smarkiai pabrango biokuras.

Šią kuro rūšį šilumos gamybai naudoja apie du trečdalius šalies energetikos įmonių, tarp jų ir "Klaipėdos energija".

Įmonė "Fortum Klaipėda" gi degina atliekas, kurios jai tiek nekainuoja, tačiau už savo pagamintą šilumą lapkritį bendrovė pasiūlė didžiausią kaina, palyginti su likusiais 6 Klaipėdos šilumos gamintojais, tarp kurių – ir "Klaipėdos energija".

Palankių skaičiavimų dėlionė

Nepaisant realių faktų, oficialiame bendrovės "Fortum Klaipėda" interneto puslapyje spaudos pranešimų antraštės viešina "sensacingas naujienas", palankias bendrovės įvaizdžiui.

"Šilumos gamybos kainos Klaipėdoje pasiekė rekordines žemumas", – rašoma 2017 m. gegužės 25-ąją publikuotame pranešime, kur pasidžiaugiama, kad "Fortum Klaipėda" pabaigė 4-ąjį šildymo sezoną.

Skelbiama ir geroji naujiena: "Vidutinė 2016–2017 m. šilumos kaina buvo 2,2 ct už kWh. Tai yra net 43 proc. mažiau nei tuomet, kai jėgainė pradėjo veiklą 2013 m."

Faktai teisingi. Tačiau čia įskaičiuota ir minėto laikotarpio nešildymo sezono kaina, kuri yra gerokai žemesnė, ir vartotojų išlaidoms didesnės įtakos neturi.

Tačiau tokiu būdu bendri skaičiai sumažinami bendrovės įvaizdžiui naudinga linkme.

Išskiriant 2016-ųjų tik šildymo sezonu įmonės "Fortum Klaipėda" parduotos šilumos kainas, matyti, jog vidutinė 6 mėnesių šaltojo laikotarpio kaina siekia 2,951 ct/kWh, kuri ir yra aktuali vartotojams.

Be to, įmonės oficialiame pranešime pateikiama, kad kainos nuo jėgainės veikimo pradžios sumažėjo 43 proc.

Ir čia 2016-ųjų vidurkis sumaniai lyginamas su 2013 m. lapkričio kainomis, kai "Fortum Klaipėda" šilumą pardavė už 3,94 ct/kWh, – brangiausiai per visą savo veiklos laikotarpį.

Panaši informacija apie "Fortum Klaipėda" miestiečiams teikiamą gėrį ir naudą bei "pingančią" šilumą vyrauja ir kituose bendrovės spaudos pranešimuose.

Brangiau – dėl rinkos dėsnių

Kodėl "Fortum Klaipėda" šį lapkritį šilumą pardavė brangiausiai iš visų uostamiesčio nepriklausomų šilumos gamintojų?

Bendrovės atstovas Andrius Kasparavičius paaiškino, kad šiluma Lietuvoje parduodama aukciono principu: esą, kas pasiūlo mažiausią kainą, tas ir parduoda.

"Kadangi "Fortum" pasiūlė didžiausią kainą – šilumos pardavė gerokai mažiau, nei būtų pardavusi už mažesnę kainą. "Fortum" niekada neteigė, kad garantuos pigesnę šilumą, o teigė, kad sukurs konkurenciją, kuri garantuos konkurencingas šilumos kainas. Tai ir vyksta. Lyginant didmenines šilumos kainas 2013 m., kai "Fortum" nebuvo, ir dabartines kainas, jos yra nukritusios daugiau nei 30 proc. šaltuoju periodu ir daugiau nei 60 proc. šiltuoju", – dėstė A.Kasparavičius.

Pasiteiravus, kas gi vis dėlto lapkritį padidino "Fortum Klaipėda" šilumos gamybos išlaidas, atstovas atsakė: "Atsakymas toks pat, kaip ir į pirmą klausimą: "Fortum" kiekvieną mėnesį stengiasi pasiūlyti mažiausią kainą, tačiau vieną mėnesį tai pavyksta, kitą – ne."

"Fortum" niekada neteigė, kad garantuos pigesnę šilumą.

Kas apskritai nutinka šildymo sezonu, kad "Fortum Klaipėda" pagaminama šiluma taip drastiškai kyla nuo 0,5 ct/kWh šiemet rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais iki 3,04 ct/kWh lapkritį?

"Tuo metu kyla ne tik "Fortum Klaipėda" šilumos kaina, bet ir visų kitų gamintojų šilumos kainos. Tą lemia paklausos ir pasiūlos dėsnis. Vasarą šilumos paklausa maža – kainos nukrinta, žiemą – paklausa didelė, kainos pakyla. Ir vėl – mažiausią kainą užtikrina kasmėnesinis aukcionas, kurio metu išaiškinamas žemiausią kainą siūlantis šilumos pardavėjas", – teigė A.Kasparavičius.

Komisija advokatauja verslui?

Kaip į šį žongliravimą kainomis reaguoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija?

Pasirodo, viskas teisėta ir legalu. Nepriklausomi šilumos gamintojai esą įstatymų nepažeidžia.

"Visais atvejais iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kaina negali būti didesnė nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, t. y. kaina, už kurią šilumą savo įrenginiuose gali pasigaminti pats šilumos tiekėjas. Ši sąlyga nebuvo pažeista", – tikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.

Bet šilumos tiekėjas "Klaipėdos energija" šilumą gamina degindamas biokurą, kuris šiemet pabrango bent dešimtadaliu, o "Fortum Klaipėda" šilumą išgauna degindama atliekas, kurios nekainuoja.

Todėl ar logiška lyginti šių dviejų įmonių gamybos sąnaudas?

Tačiau, anot L.Kimutytės, visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams "galioja esminė sąlyga pagal Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį" ir jie jos nepažeidė.

Kodėl tada taip svyruoja kainos?

Žiemą jūs perkate obuolius už 2 eurus, o vasarą perkate po kelias kapeikas.

"Žiemą jūs perkate obuolius už 2 eurus, o vasarą perkate po kelias kapeikas. Čia veikia konkurencija. Tai yra normalus dėsnis, juk malkos brangsta, kai yra šalčiausias metas, nes tada jų poreikis išauga", – nepriklausomų šilumos gamintojų kainų šuolius, prasidėjus šildymo sezonui, vaizdžiai mėgino pailiustruoti L.Kimutytė.

Perspektyva kelia nerimą

Manipuliacijos šilumos kainomis gali tapti ir visai nevaldomos, kai po kelių mėnesių įsigalios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka.

Anot ekspertų, ji pataikauja privataus kapitalo nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus teigimu, ši tvarka iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas šalies šilumos ūkyje ir gali sudaryti sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje bei uždirbti didelį pelną.

"Matome, kad nepriklausomų šilumos gamintojų pusėje yra labai stiprūs žaidėjai, o iš kitos pusės – gana silpnos savivaldybių įmonės ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri neturi nei rimtos kompetencijos, nei pajėgumų daug ką nors aiškintis ar gilintis. Nepriklausomi gamintojai pradėjo šaukti, kad jie per mažai pinigų gauna, tai padarė naują tvarką, kad jie gautų daugiau pinigų", – tiesiai šviesiai paaiškino V.Lukoševičius.

Perspektyva šilumos sektoriuje kelia labai daug nerimo, nes privatūs nepriklausomi šilumos gamintojai ateityje nesunkiai galės perimti visą šilumos gamybą į savo rankas.

"O šita rinka yra patikima, žmonės vis tiek mokės už šildymą, pinigus surinks šilumininkai, nes jiems priklauso tai daryti. Mes ilgai kėlėme šį klausimą, bandėme Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją įtikinėti, bet jie savo tvarką toliau gina ir ketina ją įgyvendinti, o mums beliko įstatymų kelias. Bandysime įtikinti ir politikus, kad reikia rūpintis ir gyventojų interesais, ir viešąja paslauga, ne tik kažkieno pelnais", – teigė V.Lukoševičius.

Po ne itin sėkmingo Dariaus Valio vadovavimo generalinė prokuratūra ir toliau lieka be vadovo, nes Seimas jau antrąkart atmetė prezidentės pasiūlytą kandidatą. Šįkart – Kaišiadorių teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės.

Išoriškai po kandidatės pateikimo viskas atrodė lyg ir palanku – didelės kritikos Seime nepareiškė nei valdantieji, nei opozicija. Netgi atvirkščiai – pasigirdo pritarimo balsų. Tačiau slaptas balsavimas parodė, kad prezidentė pervertino savo galimybes pateikti Seimui tinkantį kandidatą. Tam, matyt, visi turi savų priežasčių. Po antros nesėkmės šalies vadovė pranešė, kad skubėti nėra reikalo – situaciją galima įšaldyti iki naujo Seimo išrinkimo. Didesnės dalies „Savaitės“ kalbintųjų vertinimu – tai blogas požiūris, nes dėl susidariusios situacijos kalta pati prezidentė.

Birželį pasibaigus D. Valio kadencijai, generalinio prokuroro pareigas iki šiol eina pavaduotojas Darius Raulušaitis. Prokurorų profsąjunga kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, prašydama atidėti ambicijas ir gelbėti prokuratūrą, ketverius mėnesius neturinčią nuolatinio vadovo. Prezidentės periferinėje Akmenės rajono apylinkės prokuratūroje rastas D. Valys savo darbais Generalinio prokuroro poste nuvylė ne tik teisininkų bendruomenę, bet ir pačią šalies vadovę.

Vieną po kitos atmesdami Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių teismo pirmininkės E. Dambrauskienės kandidatūras, Seimo nariai parodė, jog jų netenkina Prezidentūros parenkami mažai visuomenei ir politikams žinomi pretendentai.

„N. Meilutis buvo bent jau Kauno lygio teisėjas. Kita vertus, jo šnekos rodė, kad jis nelabai susigaudo, kur jis eina, ką turi daryti. Prezidentė per šešerius metus jau įrodė, kad jai visiškai nerūpi, ar žmogus gali dirbti, ar jis pajėgus dirbti. Jai rūpi tik vienas dalykas – ar jis bus lojalus jai asmeniškai. Šiuo atveju E. Dambrauskienė – tipiška protežė“, – komentuoja apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Dukart atmesdami prezidentės siūlomus kandidatus, politikai, pasak viešųjų ryšių specialisto, suteikė galimybę šią situaciją panaudoti savo tikslams prieš artėjančius Seimo rinkimus. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į save, prasminga konfrontuoti su tuo, kuris yra labai populiarus, kokia yra Dalia Grybauskaitė.

„Kadangi valdančioji partija ir premjeras pagal reitingus yra tolygus prezidentei, turbūt tai yra labai aiški nuoroda, ką reikėtų pulti ir su kuo konfrontuoti. [...] Artėjant rinkimams matysime daugiau tokių istorijų, kurios kels konfrontaciją ir tuo pat metu didins žinomumą, kels populiarumą ir suteiks galimybę vieniems ar kitiems asmenims kalbėti“, – sako agentūros „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius Andrius Kasparavičius.

Signataras, buvęs Saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus teigia, kad prezidentūra per mažai bendrauja su Seimu ir vyriausybe, o rasti tinkamą kandidatą į generalinius prokurorus galima tik tariantis. „Artimiausia ir kompetentingiausiai, kuri gali ką nors įvertinti situaciją, yra pati teisininkų bendruomenė. Antra yra visuomenė, trečia – žiniasklaida, yra frakcijos Seime“, – teigia M. Laurinkus.

Panašios pozicijos laikosi ir R. Valatka. „Prokurorai, manau, šiuo atveju trečio brolio Jono vietoje likę. Negi Lietuvoje nėra nei vieno baudžiamosios teisės specialisto, nėra universitetuose, Aukščiausiam Teisme žmonių? Kodėl reikia iš kaimo tempti? Jei prezidentė norėtų, per pusdienį susitartų su visomis Seimo frakcijomis dėl kandidato, dėl kurio niekam nekiltų abejonių. Tik toks yra demokratinės, teisinės valstybės kelias“, – įsitikinęs R. Valatka.

Po antrojo fiasko neaišku, ar šalies vadovė ieškos dar vieno pretendento. D. Grybauskaitė pareiškė, kad gali neskubėti ir kito kandidato daugiau neteikti šios kadencijos Seimui. „Skubos nėra. Konstituciškai situacija gali būti ir užšaldyta. Jeigu bus kažkoks sprendimas ateityje, jis gali būti priimtas Seimo iki rinkimų, gali būti priimtas ir po rinkimų“, – sakė D. Grybauskaitė.

R. Valatka teigia, kad toks pareiškimas skamba kaip kerštas Seimui ir prieš jį nuteikinėjama visuomenė. „Valstybės prezidentas neturi teisės elgtis taip, kaip elgiasi supykusi žmona ant vyro. Jeigu mes tokią sistemą, kaip prokuratūra, 1,5 metų laikysime be vadovo (ir dar ta pati prezidentė aiškina, kad tai yra griuvėsiai, kuriuos reikia kelti), tai aš jau nieko nebesuprantu. Vadinasi, valstybė yra asmeninių ambicijų įkaitė ir viršuje sėdintiems rūpi, kaip jie atrodys: ar ji tvarkys Seimą, ar Seimas tvarkys ją“, – sako R. Valatka.

Prezidentės sprendimo, kad kandidatas gali būti pateiktas ir po Seimo rinkimų, nepalaiko ir M. Laurinkus. „Nereikia gąsdinti, nekorektiška taip kalbėti. Politikoje niekas nekalba taip – neteiksiu, dabar visi susigūžkit arba paprašykit manęs, kad pakeisčiau nuomonę. Tokius aukštus postus užimantys žmonės taip nekalba“, – M. Laurinkus.

Ryšių su visuomene specialistas A. Kasparavičius sako, kad prezidentė gali baimintis, jog ir trečią kartą Seimas atmes jos pasiūlytą kandidatą, todėl ji gali laukti naujos sudėties Seimo po rinkimų.

„Prezidentė iš principo yra šiek tiek dešinesnės pakraipos negu dabartinė politinė dauguma. Manau, jeigu du kartus to nepavyko padaryti [iškelti kandidato, kuriam seimas pritartų – LRT.lt], ko gero, trečią kartą būtų dar mažesnis šansas tai padaryti. Taip, kad logiškiausias sprendimas palaukti.“, – svarsto A. Kasparavičius.

Tačiau politologė Jūratė Novagrockienė abejoja, kad po rinkimų Seimo sudėtis gali labai pasikeisti, todėl delsimas, jos nuomone, būtų žalingas.

„Gali būti, kad ji tikrai palauks, kol susiformuos naujoji dauguma, nors, atrodytų, kad dauguma bus tokia pati, kokia yra ir dabar. Todėl kyla klausimas, ar iš tikrųjų racionalu laukti. Kandidatūrą būtų galima teikti ir dabar, vardan tvarkos ir institucijos poreikio turėti nuolatinį vadovą“, – tvirtina J. Novagrockienė.

Taigi, po dviejų mažai žinomų kandidatų teikimo, prezidentė yra atsidūrusi nepalankioje padėtyje. Jeigu ir trečią jos kandidatą Seimas vėl atmestų, tai būtų smūgis jos reputacijai. Jei ji iki kitų metų rinkimų jo neteiktų, tai būtų labai žalinga jau dabar ne pačius geriausius laikus gyvenančiai generalinei prokuratūrai.