„Mano pasiūlyta skulptūra „Landsort deep“ laimėjo konkursą ir per ateinančius metus turėtų atsirasti Sopoto parke Lenkijoje“, – sekmadienį „Facebook“ paskyroje rašė menininkas.

Jis varžėsi su dar vienu lietuviu Augustu Serapinu ir aštuoniais menininkais iš Lenkijos, Suomijos bei Latvijos.

„Baltijos horizontai“ – tarptautinis Sopoto skulptūrų konkursas, kurio tema – ekologiniai pokyčiai ir žmogaus poveikis aplinkai Baltijos jūros regione.

A. Labašauskas 2017 metais laimėjo Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą, tačiau antrąją vietą užėmusio projekto – Vyčio memorialo – autoriai dėl atrankos rezultatų kreipėsi į teismą.

Šis atmetė „Vyčio“ memorialo kūrėjų skundą, konstatavęs, kad konkursą laimėjęs skulptoriaus A. Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“. Vis dėlto iki šiol paminklas Lukiškių aikštėje nėra įrengtas.

Naujasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas dar prieš rinkimus naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Lukiškių aikštei reikalinga ramybė“, o ši vieta „turi šiek tiek atvėsti“. Vis dėlto aikštę meras teigė matantis su Vyčio monumentu.

Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad konkursą laimėjusi idėja yra netinkama.

„(...) Šiame etape, kai buvo vertinama tik pačios idėjos meninė vertė ir nesant byloje jokių duomenų, kurie jau dabar leistų neabejotinai tvirtinti, kad A. Labašausko pasiūlyta memorialo idėja akivaizdžiai neatitinka statybos techninių reglamentų ir (ar) paveldosaugos reikalavimų arba pažeidžia Lukiškių aikštės vertingąsias savybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog konkursą laimėjusi idėja yra netinkama“, – rašoma teismo nutartyje.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad jei ateityje paaiškėtų, kad „Laisvės kalvos“ idėjos negalima įgyvendinti, nes ji prieštarauja įstatymo normoms, paminklas neturėtų būti statomas.

Prieš trejus metus vykusių Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių rezultatus ginčijo antrojoje vietoje likusio „Vyčio“ memorialo autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.

Ieškovai prašė, kad sprendimas paskelbti laimėtoją būtų pripažintas neteisėtu, o pačios kūrybinės dirbtuvės tęsiamos.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį taip pat konstatavo, kad šis konkursą laimėjęs skulptoriaus A.Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“ ir atmetė ieškovų teiginius, jog konkursas organizuotas neskaidriai. Šį sprendimą ieškovai apskundė Apeliaciniam teismui.

Kultūros ministerija yra įsipareigojusi skirti kūriniui 0,5 mln. eurų – pinigus pervesti žadėta pasibaigus teismams, taip pat suderinus projektą paveldosauginiais aspektais.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo, ypač jos paaštrėjo šįmet vasarą Vilniaus savivaldybei nusprendus aikštėje įrengti laikiną dirbtinį paplūdimį.

Reaguodamas į sostinės savivaldybės sprendimą Seimas priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu.

Pagal šį įstatymą erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Dvi savaites aikštėje stovėsianti maža dalis visos būsimos „Laisvės kalvos“ ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą.

Maketo apžiūrėti atvykęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė manąs, kad toks memorialas tikrai gali stovėti šioje aikštėje, bet galutinį žodį esą turės tarti ekspertai, laukiama ir teismo sprendimo.

„Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti. Dabar ar tą idėją autoriui tikrai pavyksta realizuoti su visų mūsų pagalba ar ne, tai bent jau aš klausiu miesto vyriausiojo architekto ir tų žmonių, kurie dalyvavo komisijoje ir rinko šitą idėją. Tai jų nuomonė bus labai labai svarbi, ir be abejo, visų kitų nuomonė irgi labai svarbi“, – sakė R. Šimašius.

Jau metai teismas aiškinasi Lukiškių aikštės memorialo  konkurso aplinkybes. Ieškinį teismui iškėlę Vyčio memorialo autoriai remiasi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad Andriaus Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“ keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.

„Aš tikiu, kad teismas pagal sveiką protą vadovausis, nes, tiesą sakant, kaip teisininkas galiu pasakyti – na vyksta tokia labai keista diskusija, ar čia yra reljefo keitimas, ar statinys? Tai konkursas kaip ir buvo statiniui, na ir buvo padarytas statinys. Tai kai dabar dedami argumentai ant stalo, kurie reiškia, kad kiekviena tūrinė forma, atsiradusi mieste, jinai pakeičia reljefą, tai reiškia, kad bet koks išdygęs medelis ir bet koks atsiradęs statinys pakeičia reljefą. Tai, mes suprantame, kad yra absurdas...“, – sakė R. Šimašius.

Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti.

Vilniaus meras sako, kad geri kūriniai retai būna visų priimami iš karto, tam esą reikia laiko. Meras turi ir savo interpretaciją apie memorialo nešamą žinią.

„Man atrodo, kad tikrai yra darbas, kurį galima toliau realizuoti ir bus geras rezultatas. Juo labiau kad tie medžiai man asocijuojasi kažkiek skirtingai negu menininkui, man jie asocijuojasi su mūsų tvirtybe. Nes kažkada okupantas buvo čia stabą pastatęs, o mūsų žmonių jėga ir vienybė, ką man simbolizuoja ir šitie medžiai, įveikė ir tą stabą, ir jo neštas negandas ir mes tvirtai stovime čia laisvoje Lietuvoje“, – sakė R. Šimašius.

Lukiškių aikštėje pastatytas realaus dydžio maketas sudaro mažą dalį visos būsimos „Laisvės kalvos“ – pastatytos dvi plokštės, kurių bendras dydis 3x4 m, vaizduojančios simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai.

Maketas stovi toje vietoje, kuri ir numatyta „Laisvės kalvai“, jį pratęsia memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti „Laisvės kalvos“ dydį. Specialiai Laisvės kalvai sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai gali pamatyti, kaip atrodytų užbaigtas projektas.

Planuojama, kad Laisvės kalvos maketas Lukiškių aikštėje stovės apie dvi savaites.

Skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos” idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą.

Šis projektas sukėlė didelį visuomenės susipriešinimą.

Skulptorius Andrius Labašauskas aikštėje pastatys du realaus dydžio būsimojo monumento segmentus, kurių bendras dydis yra 3x4 metrų. Jie čia stovės dvi savaites.

„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos“, – savivaldybės pranešime sako A. Labašauskas.

Plokštės vaizduos simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai. Maketas stovės toje vietoje, kuri ir numatyta Laisvės kalvai, jį pratęs memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti Laisvės kalvos dydį.

Specialiai Laisvės kalvai bus sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai galės pamatyti, kaip atrodys užbaigtas projektas.

Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos.

Pasak autoriaus, skulptūros forma simboliškai reprezentuoja Lietuvos istorinį, gamtinį karkasą – piliakalnius, pilkapius, kalvas, mišką, pelkes, tarsi tai būtu mūsų visų tapatybės dalis, atėjusi iš praeities, aktuali ir šiandien.

„Fasadinė kalvos pusė bus memorialinė, skirta susikaupti, prisiminti už Laisvę kovojusius, galbūt ieškoti slapyvardžių simboliniam miške ar liesti išlietas medžių formas. Tuo tarpu iš kitos skulptūros pusės bus galima patekti ant žaliuojančios kalvos, vieniems tai taps apžvalgos aikštele, kitiems galbūt tribūna, kažkas čia sėdės ir klausys koncerto, o vaikai tiesiog žais ar žiemą leisis su rogutėmis – tikiuosi, kad Laisvės kalva suteiks veiksmų ir minčių laisvę kiekvienam ją aplankiusiam”, – pasakojo skulptorius.

Pasak A. Labašausko, monumentui panaudoti medžių kamienai ir žievės yra iš skirtingų miškų – nuo Molėtų iki Vingio parko. Pradžioje lietos mažesnės kvadratinio metro dydžio testinės formos, didesnių medžių kamienų faktūroms išgauti lietos gipsinės formos, kurios vėliau buvo lipdomos moliu.

Išgautos formos buvo užpildytos specialiu betonu – tokiu būdu sukurti pirmieji Laisvės kalvos segmentai, vaizduojantys laisvės mišką.

Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą A. Labašausko projektas laimėjo 2017 metų rudenį, tačiau antrąją vietą laimėjusio projekto – Vyčio memorialo – autoriai dėl atrankos rezultatų bylinėjasi teismuose.

Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

„Nežinojau, kad kažkokius savo „šalininkus“ siunčiau į teismą pas Labašauską. Menininkui fantazija yra reikalinga, nors tokius niekuo nepagrįstus kaltinimus girdžiu ne pirmą kartą. Kaip taisyklė, tai mažai skaitančių žmonių bruožas“, – tvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys A. Anušauskas po diskusijos „Facebook“ tinkle.

Konfliktas kilo po A. Anušausko įrašo apie Generolą Vėtrą. Įraše A. Anušauskas kalbėjo apie etiketes ir pridūrė, kad „pagerbiantys nužudytą J. Noreiką tikrai nėra antisemitai nei, juo labiau fašistai“.

Piketo organizatorių nuotr.

„Manau, klijuojantys etiketes kada nors supras, kad žmonės, pagerbiantys (tikrai absoliuti jų dauguma) nužudytą J. Noreiką nėra nei antisemitai, nei, juo labiau, „fašistai“. Dėl rodomo dėmesio J. Noreikai-Generolui Vėtrai jie nėra nei mažesni, nei didesni patriotai. Jei ir mažiau žino istoriją – vis tiek nuoširdžiai nori ją sau išsiaiškinti“, – teigė A. Anušauskas.

Kraupsta jauni žmonės, dokumentus skaitydami. Jūsų veiklos žala Lietuvai apskritai sunkiai pamatuojama.

Po šiuo įrašu kilusioje diskusijoje pasisakė ir menininkas Andrius Labašauskas, sukūręs „Laisvės kalvelės“ projektą Lukiškių aikštei Vilniuje.

Seimo narys į menininko žodžius sureagavo ne tik atsakydamas bendroje diskusijoje, bet net ir pabrėždamas juos atskiru įrašu savo „Facebook“ sienoje. „Ką tik gavau „Laisvės kalvelės“ Lukiškių aikštėje autoriaus Andriaus Labašausko viešą „sveikinimą“ ant „Facebook“ sienos. Jau matuoja mano padarytą „žalą“. Matyt, aš kaltas ir iš savivaldybės jo išmelžtus 32 tūkst. eurų (per mažai? Aš tiek per metus neuždirbu, bet man negaila – jei viskas vardan...) už „kalvelės“ maketą, kurios statyti neleidžia paveldosaugininkai. Ką gi, prisiimu šitą kaltę – neatkreipiau dėmesio“, – „Facebook“ tinkle rašė Seimo narys. 

Jo įvardyti 32 tūkst. eurų – suma, kurią savivaldybė sumokėjo menininkui už projektą. „Upės neužtvenksi. Kraupsta jauni žmonės, dokumentus skaitydami. Jūsų veiklos žala Lietuvai apskritai sunkiai pamatuojama. Sėkmės rinkimuose, jums turėtų puikiai sektis. Visi susipykę ir kaip niekad vieningi – sveikinimai“, – tokį A. Labašausko komentarą „Facebook“ tinkle paviešino Seimo narys.

Visi šie įrašai ketvirtadienio vakarą dingo. A. Anušauskas teigė, kad įrašų neištrynė, tiesiog pakeitė jų privatumą. Seimo nario teigimu, menininkas atsiprašė, o ir jis pats nesiekė kurstyti konflikto.

„Jei Vyriausybė artimiausiu metu neapsispręs leisti autoriui baigti idėjos išvystymą, pateikti pavyzdžius, parodyti vietą, kokia ji bus, jei Vyriausybė neskirs pinigų, kaip buvome sutarę, artimiausiu metu (...), mes svarstysime tada pinigų skyrimą iš savo biudžeto projektiniams pasiūlymams, idėjos išvystymui, kad vilniečiai galėtų pirkti ne katę maiše, ne tik idėją, bet galėtų realistiškai įvertinti, kaip ta aikštė galėtų atrodyti: ar su memorialu, ar tokia, kokia ji yra dabar“, – BNS sakė meras.

Anot jo, su A. Labašausku kalbėta, kad projektiniams pasiūlymams, pažiūrėti, kokios medžiagos tinkamos, išvystyti idėją, reikėtų apie 40 tūkst. eurų. Meras tikisi, kad pirmieji memorialo bandymai – liejiniai aikštėje galėtų atsirasti šią vasarą.

Tuomet autoriaus pasiūlymus galėtų įvertinti ir Kultūros paveldo departamentas (KPD), teigęs, kad „Laisvės kalva“ keistų vertingąsias aikštės savybes – lygų reljefą.

Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis šią savaitę Seime žurnalistams tikino, kad jį patį „stebina situacija“, jog ginčuose su paveldosaugininkais nėra pateikta aiškių atsakymų, ar konkursą laimėjusi A. Labašausko „Laisvės kalva“ gali būti įrengta aikštėje, ar ne. KPD atstovai ne kartą sakė, kad lauks projektinių pasiūlymų ir tik tuomet duos atsakymą.

R. Karbauskis, paklaustas, kodėl stringa projektas, aiškino, kad, jo nuomone, „yra tam tikros interesų grupės“, „vienoms patinka tas projektas, kuris laimėjo, kitoms nepatinka“.

„Bet mes labai gerai matome, kaip Kaunas problemą sprendžia, tai palinkėčiau to Vilniaus miestui. Bet Vilniaus miestas neturi šeimininko, deja, ir dėl to situacija taip klostosi. Kaunas tuojau turės skulptūrą, kuri galėjo stovėti Vilniuje ir tam nereikėjo Seimo, nereikėjo Vyriausybės, tiesiog pati savivaldybė tą nusprendė. Ir jūs pamatysite netrukus ten tą monumentą, kuris galėjo būti Vilniuje“, – replikavo R. Karbauskis.

R. Šimašius sako nenorintis veltis į šias diskusijas.

„Man jo nuomonė yra įdomi tik tiek, kad Seimas nepriiminėtų kvailų įstatymų, įskaitant dėl Lukiškių aikštės“, – kalbėjo meras.

Savo ruožtu kūrybines dirbtuves dėl memorialo Lukiškių aikštėje laimėjusio projekto autorius A. Labašauskas BNS sakė tebelaukiantis sutarties pasirašymo su Kultūros ministerija.

Viceministrė Gintautė Žemaitytė savo ruožtu tikino, kad antroje vietoje konkurse likusio „Vyčio“ memorialo iniciatoriai yra apskundę procedūras teismams, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo metu ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos teisininkai laukia antrosios instancijos teismo sprendimo, jo tikimasi artimiausiomis savaitėmis, tuomet būtų galima pasirašyti sutartį.

G. Žemaitytė tikino, kad bet kuriuo atveju darbus turėtų finansuoti savivaldybė, ir tik po to būtų skirtas Vyriausybės finansavimas. Anksčiau tai nebuvo akcentuojama.

„Niekada nebuvo kitaip: pinigai yra skirti biudžete, 500 tūkst. eurų, bet jie niekada nesuteikiami į priekį, jie suteikiami kompensacijos būdu. Teoriškai savivaldybė jau dabar galėtų rengti projektinius pasiūlymus, ir paskui gauti kompensaciją. Bet jie nenori rizikuoti. Niekas nepasikeitė, tiesiog niekas negalvojo, kad užtruks sutarties pasirašymas“, – aiškino ji.

Viceministrė pripažino, kad „teorinė galimybė yra“, jog sutartis apskritai nebus pasirašyta, jei nebus politinės Seimo ir Vyriausybės valios.

„Tikiu, jog memorialas atsiras atsakius į visus teisinius klausimus ir jo atsiradimo procesas bus skaidrus, demokratiškas, lėtas, bet teisingas“, – BNS sakė „Laisvės kalvos“ autorius.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.

Pasak kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės, jei Vyriausybės teisininkai sprendimo formuluotėms neturės priekaištų, tai, kaip planuota, leis Vyriausybei skirti 500 tūkst. eurų įgyvendinti atranką laimėjusio Andriaus Labašausko projektą „Laisvės kalva“.

„Yra patvirtinimas, kad kūrybinėse dirbtuvėse laimėjo Andriaus Labašausko projektas, kad A. Labašauskas yra laimėtojas. Buvo diskutuojama, kokia forma tas patvirtinimas turi būti, dabar tas patvirtinimas yra, Vyriausybės kanceliarija, matyt, vertins, ar jis tinkamas ir tada bus galima judėti toliau“, – BNS sakė G. Žemaitytė.

Anot jos, teisinė kolizija buvo kilusi dėl to, kad projektas atrinktas ne viešųjų pirkimų konkursu, o surengus mažiau įpareigojančias kūrybines dirbtuves.

Ministerija ir Šiuolaikinio meno centras po kelis mėnesius trukusių kūrybinių dirbtuvių pernai lapkritį paskelbė, jog jas laimėjo A. Labašausko „Laisvės kalva“. Laimėtojas paskelbtas atsižvelgus į specialistų komisijos bei visuomenės balsus. Sprendimu liko nepatenkinti antroje vietoje likusios realistinės Arūno Sakalausko kurtos Vyčio skulptūros šalininkai, jie sulaukė ir kai kurių parlamentarų palaikymo. Kliūčių įgyvendinti projektą įžvelgė ir Kultūros paveldo departamentas, pareiškęs, kad autoriaus sprendimai pakeistų vertingąsias aikštės savybes – lygų reljefą.

Lukiškių memorialo atrankos procedūromis suabejojo Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos atstovai. Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neatmetė, kad oficialiai nepaskelbus laimėtojo, Seimas gali balsuoti dėl to, kokia skulptūra turėtų atsirasti aikštėje. Parlamentarai po pateikimo jau yra pritarę projektui, kuris nurodytų, kad sostinės Lukiškių aikštėje turi stovėti Vytis.

G. Žemaitytė pripažįsta, kad matomas pasipriešinimas Seime vis dar gali sukliudyti projektui. Ji kartu pabrėžė, jog siekiama įvairių kompromisų su Seimu, organizacijomis, tačiau šiuo metu nėra svarstoma, jog aikštėje galėtų atsirasti ir Vyčio skulptūra.

„Nėra siekio įtvirtinti vieną kurią nors poziciją, galiausiai turi būti susitarimas. Ir meras kalbėjo, kad buvo susitikęs su patriotinėmis organizacijomis, mes savo ruožtu dirbame su autoriumi, kad būtų tų kompromisų ieškoma. Dėl Seimo – nelabai galiu komentuoti, bet mes tikimės, kad aikštė bus sutvarkyta“, – sakė viceministrė.

Anot jos, patriotinės organizacijos šiemet yra palaidojusios dvi kapsules su šimtu relikvijų, susijusių su Lietuvos laisvės kovomis – sutarta, kad jos nebus judinamos taip išlaikant pagarbą.

Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje  turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.

Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

„Rinkimus organizavo premjero darbo grupė, tad savivaldybė pasitiki jos suburtos komisijos patvirtintais rezultatais, savivaldybei nekyla klausimo dėl konkurso legitimumo“, – BNS sakė mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas trečiadienį suabejojo Lukiškių memorialo konkurso rezultatais ir tvirtino, kad nė viena institucija oficialiai nepaskelbė nugalėtojo, o teisiniu požiūriu nei komisijos, nei konkurso nėra.

A. Gumuliauskas yra vienas įstatymo autorių, kuriuo siekiama, kad Lukiškių aikštėje būtų pastatyta Vyčio skulptūra. Jis neigė, kad yra suinteresuotas, jog A. Labašausko projektas neatsirastų.

Tuo metu A. Labašauskas BNS priminė, jog jau anksčiau kėlė abejones dėl procedūrų po konkurso, bet sakė nieko nežinantis apie teisinius niusansus.

„Yra visi pranešimai, kad aš laimėjau konkursą, bet kodėl procesiniai veiksmai nėra atlikti Vyriausybėje, aš negaliu pasakyti“, – BNS sakė jis.

Pagal skelbtą planą, memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki šių metų gruodžio 1-osios. Jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.

Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė tikina, kad procesai vyksta, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Premjerui adresuotame laiške A. Labašauskas pabrėžia, jog būtent Sauliaus Skvernelio pernai kovą sudaryta darbo grupė inicijavo konkursą ir yra atsakinga už kitas memorialo atsiradimui reikalingas procedūras. Menininkas pabrėžia, kad viešai memorialui palaikymą išsakė ir pats premjeras, tačiau už memorialo statybas atsakinga Vilniaus savivaldybė iki šiol nėra gavusi numatytų lėšų, dėl to stringa ir visa virtinė kitų procedūrų, pavyzdžiui, memorialo techninio projekto rengimas, galintis kainuoti apie 30 tūkst. eurų.

„Noriu paklausti, kas pasikeitė Jūsų vertinime ir kodėl procesas yra sąmoningai vilkinamas, jeigu teisinių kliūčių nėra? Mano pasiūlyta skulptūra laimėjo valstybinį konkursą, viešojoje erdvėje teigiama, jog techninis projektas, preliminariai kainuojantis apie 30 tūkst. eurų, turėjo būti parengtas iki vasario mėn. pabaigos. Neformalioje aplinkoje girdžiu raginimą pradėti rengti techninį projektą savarankiškai, mokant iš savo kišenės“, – teigia jis.

Ar Lietuva iš demokratinės valstybės netaps totalitarine, Seimui priėmus įstatymą dėl viešosios erdvės cenzūros, statant tai, ko pageidauja politikai, o ne oficialų konkursą laimėjusį projektą.

Menininkas pabrėžia, jog techninio projekto šiuo metu net ir neįmanoma parengti, nes nėra patvirtintas projektinis pasiūlymas, o pastarojo rengimui sąlygas turi išduoti Vilniaus savivaldybė. Tačiau, anot menininko, savivaldybė ir to padaryti negali, nes ji su Kultūros ministerija nėra pasirašiusi sutarties, kuria savivaldybei būtų suteiktos statytojo teisės. Savo ruožtu Kultūros ministerija, jo žodžiais, negali pasirašyti sutarties, nes nėra gavusi Vyriausybės numatytų lėšų.

„Jaučiuosi tarsi Kafkos romane pilietis K. užstrigęs absurdo pinklėse. Visas darbas, nudirbtas laimėjus konkursą, iki šio momento yra atliktas aukojant savo ir komandos laiką, pastangas ir asmenines lėšas. Klausiu Jūsų, kaip Vyriausybės vadovo - ar valstybės pozicija šiuo klausimu yra priversti kūrėją dirbti be sutarties, įgyvendinant valstybinį atminties projektą iš savo lėšų?“, – laiške S. Skverneliui piktinasi skulptorius.

Šiuo metu atostogaujančio S. Skvernelio poziciją BNS perdavęs jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas tikino, kad premjero nuostatos dėl projekto nesikeičia – konkursas buvo „atviras ir skaidrus“, tad jo kvestionuoti nėra pagrindo, o paties memorialo įamžinimui Vyriausybės vadovas taip pat nemato kliūčių.

„Dabar turi būti realizuota projekto idėja, kurios įgyvendinimui premjeras nemato jokių kliūčių. Ministras pirmininkas neturi žinių apie tai, kad projekto įgyvendinimas būtų specialiai ar dirbtinai vilkinimas, technines ir organizacines detales derina Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Visgi viešai reiškiamas kūrėjo nerimas yra suprantamas, todėl grįžęs iš atostogų premjeras nedelsdamas pasidomės šiuo klausimu ir projekto įgyvendinimo eiga“, – teigia T. Beržinskas.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė BNS pripažino, kad procesai „juda lėčiau, nei norėtųsi“, bet patikino, kad Vyriausybės žadėti 500 tūkst. eurų jau suplanuoti ir šiuo metu lėšų perdavimo klausimai baigiami derinti su savivaldybe.

„Procesas nėra vilkinamas, paprasčiausiai stengiamasi įvertinti visas rizikas, nes klausimas jautrus, suinteresuotųjų  yra daug, o patirtis rodo, kad skubėjimas šitoje istorijoje ypač žalingas“, – sakė ji.

Viceministrė pripažino, kad nerimą kelia ir Seimo svarstomas įstatymo projektas, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti Vyčio monumentas. Vyriausybė įstatymui nepritaria.

„Nežinia, kaip baigsis su Seimu. Bet mes, kol niekas neatšaukta, einame savo keliu. Normalu, kad tai kelia nerimą, nes Seimas yra aukščiausia instancija, kuri paveda įgyvendinimą Vyriausybei. Bet šiaip ar taip savivaldybė turės įgyvendinti A. Labašausko memorialą“, – tikino G. Žemaitytė.

Ministerijos skelbtame konkurse geriausia pripažinta „Laisvės kalvos“ idėja kliūna ir paveldosaugininkams – Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai, peržiūrėję pirminius siūlymus, svarstė, kad šis memorialas pakeis aikštės lygų reljefą, o to daryti, anot KPD, negalima siekiant išsaugoti vertingąsias aikštės savybes.

A. Labašauskas tikina, kad visos institucijos, įskaitant Statybų inspekciją ir Aplinkos ministeriją, sutaria, jog „Laisvės kalva“ yra skulptūra ir atitinka nesudėtingo statinio apibrėžimą. Tačiau Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nėra tuo įsitikinęs. Anot jo, pinigai netrukus turėtų pasiekti savivaldybę, bus derinami projektiniai pasiūlymai – tik tuomet bus toliau kalbamasi su paveldosaugininkais.

„Aš negaliu pasakyti, kas tai yra, ar statinys – man trūksta kompetencijos. Reikėtų operuoti ne teisinėmis kategorijomis, o žiūrėti, koks daiktas atsiranda erdvėje, žiūrėti iš tos profesionalios pozicijos. Mano asmenine nuomone, didelis dalykas žaibo greičiu nesisprendžia, reikia tam tikro laiko suvokimui, kas vyksta ir kas turi būti padaryta toje aikštėje“, – teigė M. Pakalnis, paklaustas, ar procesas nėra vilkinamas tyčia.

M. Pakalinis tikina, kad ankstesni pažadai, kad memorialas atsiras dar šiemet, turėtų būti įgyvendinti, nors tuo ir abejoja pats kūrinio autorius. Savo laiške jis taip pat priekaištauja, jog su juo pačiu, kaip konkurso laimėtoju, iki šiol nesudaryta jokia sutartis, tuo metu Seime kelią skinasi idėja įstatymu įtvirtinti galimybę Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio memorialą.

Jo manymu, kad parlamentarų projektas paremtas „melu ir manipuliacijomis, o ne tiesa ir logika“, juo siekiama viešosios nuomonės cenzūros.

„Ar Lietuva iš demokratinės valstybės netaps totalitarine, Seimui priėmus įstatymą dėl viešosios erdvės cenzūros, statant tai, ko pageidauja politikai, o ne oficialų konkursą laimėjusį projektą, kuriame sprendimą lėmė ekspertų komisija ir piliečiai, o taisykles sukūrė Jūsų suburta darbo grupė, kurioje dauguma politikų?“, – klausia menininkas.

Projektas dėl Vyčio Seime inicijuotas, kai Kultūros ministerijai surengus kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje komisija nugalėtoju pripažino ne realistinę Vyčio skulptūrą, o mišką ir kalvą primenantį paminklą.

Ministerijos ir ekspertų komisijos sprendimu pasipiktino dalis visuomenės bei politikų, siekusių, kad aikštėje būtų pastatytas Arūno Sakalausko Vytis.

Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki šių metų gruodžio 1-osios. Jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.

Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Mišką primenančios „Laisvės kalvos“ kūrėjas sako, kad praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pateiktas priešprojektinis pasiūlymas, taip pat derinamas susitikimas su Kultūros paveldo departamento atstovais.

„Iš esmės daug nekeitėme – buvo ekspertų išsakytos pastabos, į kurias reikėjo atsižvelgti, mes į jas visas atsižvelgėme ir išsprendėme. Tarkime, buvo akcentuojama saugumo problema, taip pat pradiniame projekto variante buvo nelikę privalomo valstybės simbolio: pakoreguotame projekte siūloma palikti šiuo metu aikštėje esančią Lietuvos valstybės istorinę vėliavą, bet perkelti ją iš centro, t.y. buvusios Lenino paminklo vietos kiek toliau į šiaurės vakarus, tokiu būdu galutinai užbaigiant aikštės decentralizavimą ir desovietizaciją. Išsprendėme ir saugumo problemas“, – BNS pasakojo A. Labašauskas.

Anot jo, ekspertų išvadose buvo akcentuota, kad centrinė urbanistinė ašis tarsi dingsta – patobulintame projekte ji yra pratęsiama suformuojant mažą giraitę iš Lietuvoje augančių medžių „taip simboliškai sujungiant erdves tarp memorialinio akcento 1863 sukilimo dalyviams ir kalvelės“.

„Lauksime jų veiksmų, šiuo etapu daugiau nieko negalime padaryti“, – sakė menininkas.

Iš esmės daug nekeitėme – buvo ekspertų išsakytos pastabos, į kurias reikėjo atsižvelgti, mes į jas visas atsižvelgėme ir išsprendėme.

Jis teigia, jog aikštėje neliks anksčiau architektų įkomponuoto elemento Rėdos rato, kurį už privačias lėšas buvo įrengę aikštės architektūrinės dalies sumanytojai, viešai agitavę statyti paminklą „Laisvės karys“ , t.y. Vyčio skulptūrą. Pasak A. Labašausko, šią vietą žymės medeliai su nedidele kalvele memorialo viršuje.

„Buvo noro, kad jis ten turėtų likti, bet jis trukdo kūriniui“, – sakė A. Labašauskas.

Skulptūrą sudaro kelios dalys: Laisvės miško memorialinė siena, už jos supilta Laisvės kalva ir visa Lukiškių aikštės erdvė su aikštės prieigose anksčiau sukurtais atminimo ženklais. Memorialo siena bus pagaminta iš smulkios frakcijos betono, įspaudžiant į jį Lietuvoje augančių medžių kamienus – taip gautas reljefas primins miško motyvą. Jį projekto autorius vadina daugiasluoksniu, apimančiu pasaulio medžio, pagoniškųjų šventųjų giraičių, krikščioniškojo gyvybės medžio įvaizdžius, taip pat įamžinančiu Laisvės kovų dalyvius, pasivadinusius medžių vardais. Tuo metu pati kalva bei žalioji Lukiškių aikštės erdvė, anot menininko, „kviečia švęsti Laisvę“.

Pasak autoriaus, kūriniu kviečiama susimąstyti apie laisvės kainą ir „asmeniškai išgyventi Laisvės dovaną, kurią gavome iš memoriale įamžintų, dėl mūsų laisvės rizikavusių, kovojusių, kentėjusių ir žuvusių žmonių – brolių, seserų, tėvų ir jų vaikų“.

Memorialo autoriaus teigimu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Aplinkos ministerija išaiškino, kad šis darbas yra ne reljefo dalis, o statinys, todėl gali atsirasti aikštėje. Kultūros paveldo departamentas anksčiau teigė, jog iškilus memorialas keičia aikštės reljefą ir taip pažeidžia anksčiau paveldosaugininkų nustatytas vertingąsias savybes. A. Labašauskas atkreipia dėmesį, jog yra ir daugiau pavyzdžių, kai skulptūros tarsi keičia landšaftą, tačiau laikomos statiniu, pavyzdžiui, Vilniuje prie Neries stovintis Roberto Antinio „Puskalnis“.

Jis sako, kad šiuo metu derinamas susitikimas su Kultūros paveldo departamento vadove Diana Varnaite.

Vilniaus meras R. Šimašius BNS sakė matęs naująjį maketą ir pabrėžia, jog tai dar nėra galutinis darbas ir jį A. Labašauskui dar teks tobulinti.

„Matau, kad einama gera kryptimi, atsižvelgta į pastabas, kurios gautos iš vertinimo komisijos, dalis tų pastabų yra nuskambėjusios ir iš mano paties pusės. Einama gera kryptimi, bet kaip galiausiai pasiseks – linkiu sėkmės, dar daug padaryti reikia. Reikia padirbėti, kad šis variantas atsirastų – savivaldybė iš savo pusės daro, kad taip įvyktų, menininkams, natūralu, irgi darbo reikės dar įdėti“, – pakeitimus įvertino R. Šimašius.

Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako buvusi informuota, kad A. Labašauskas darbams pasirinko atestuotą specialistą Luką Rekevičių, tačiau pačių projektinių pasiūlymų dar nesulaukė, tad negali vertinti, ar jie neprieštaraus paveldosaugos reikalavimams.

Anot D. Varnaitės, šiuo metu nėra užbaigti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai, jie nėra patvirtinti valstybinės komisijos, o tai, be kita ko, neleistų pradėti memorialo statybų.

„Tai yra teisinės grėsmės, kurios dar labiau supainiotų ir taip painų klausimą. O projektinių pasiūlymų nesame gavę ir jų negalime vertinti“, – BNS teigė D. Varnaitė.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) prieš daugiau nei dvi savaites pranešė, jog kai kurie viešieji pirkimai vykdant aikštės rekonstrukcija organizuoti netinkamai, o 2,1 mln. eurų sutartis dėl papildomų darbų su įmonių „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumu pažeidė įstatymus – VPT dėl to žadėjo kreiptis į teismą.