„Bičiuliai, vieniems gal buvo žinoma, kitiems gal ne, kad buvau vienas iš trijų pretendentų tapti TS-LKD kandidatu Klaipėdos miesto mero rinkimuose. Sakau, kad buvau, nes atėjo laikas ir priėmiau galutinį sprendimą, todėl šiandien informuoju visus, kad apsisprendžiau pasitraukti iš tolimesnės kovos siekiant kandidato statuso“, – feisbuke rašė A. Petraitis.

Jis atskleidė pasitraukimo priežastį.

„Traukiuosi, nes turime vertesnį kandidatą – Audrių Petrošių. Politikoje esame stiprūs tiek, kiek stipri mūsų komanda. Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti ir surėmus pečius savo energiją nukreipti siekiant to, kas geriausia klaipėdiečiams ir miestui“, – aiškino A. Petraitis.

Vyras pasakojo su A. Petrošiumi susipažinęs miesto Taryboje, nuo pirmų dienų jiedu puikiai sutarė, dažniausiai sutapdavo ir jų pažiūros įvairiausiais miesto klausimais.

„Audriui imponavo mūsų komandos Taryboje vieningumas ir kolegialumas priimant sprendimus – tai lėmė, kad vėliau jis prisijungė prie TS-LKD frakcijos. Vėliau sekė pasirengimas Seimo rinkimams, pradinėje stadijoje Audriaus nebuvo tarp potencialių kandidatų į miesto vienmandates apygardas. Įvertinę Audriaus įdirbį sprendžiant miesto problemas ir su tuo užaugusi žinomumą, pasiūlėme išbandyti savo jėgas. Jėgų prireikė, nes tapti kandidatais į tą pačią vienmandatę siekė dar du solidūs ilgamečiai skyriaus nariai. Sutarėme, kad kandidatu vienmandatėje taps aukščiausiai iš jų trijų išreitinguotas visos Lietuvos TS-LKD bendruomenės daugiamandatės sąraše. Bendruomenė patikėjo Audriumi“, – pabrėžė A. Petraitis.

Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti.

Jis atkreipė dėmesį, kad A. Petrošius per itin trumpą laiką ne tik spėjo laimėti rinkimus Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau taip pat atstovauja Klaipėdai ir klaipėdiečiams Vilniuje.

„Iš savivaldybės pusės nuolat kreipiamės dėl įvairiausių Klaipėdai svarbių klausimų ir dažniausiai pavyksta rasti sprendinius net ir pakankamai sudėtingose situacijose. Ir čia telpa viskas – nuo dešimčių milijonų papildomo finansavimo iš valstybės pusės brangiausiems Klaipėdoje vykstantiems projektams, iki greitu metu įkursiamų klinikų Klaipėdos mieste. Taip, besidžiaugdamas galiu pasakyti, kad tiek metų stagnavęs ligoninių klausimas Klaipėdoje pajudėjo iš vietos nemaža dalimi Audriaus lyderystės dėka – jis ne tik sugebėjo įtikinti kolegas Vilniuje priimti Klaipėdai reikalingus teisės aktus, net ir esant didžiųjų sveikatos priežiūros centrų Kaune ir Vilniuje atstovų ir įtakingų politikų priešpriešai, bet itin sudėtingame procese sugebėjo suburti kolegas iš skirtingų frakcijų čia, Klaipėdoje, kai buvo svarstomas Klaipėdos universitetinės ligoninės perleidimo valstybei klausimas, kad naujasis centras galėtų būti pradėtas formuoti“, – rašė A. Petraitis.

Vyras pridūrė, kad A. Petrošius turi ir dar vieną Klaipėdos merui svarbią savybę.

„Tai gebėjimas telkti žmones aplink save. Žinau, kad Audrius Seime palaiko puikius santykius su politikais iš įvairiausių frakcijų. Būtent geras miesto politikų santykis su nacionaline valdžia, nuolatinis bendradarbiavimas su ja, kaip parodė pastarieji metai, gali tapti raktu miestui keliaujant į naują kokybės lygį. Klaipėda turi puikią galimybę“, – tikino A. Petraitis.

Rinksis iš trijų

Dėl mero posto kausis net trys konservatoriai – Seimo narys Audrius Petrošius, Klaipėdos savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos pirmininkas Aidas Kaveckis ir miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Petraitis.

Šiuos kandidatus dar iki rinkiminės kovos turės patvirtinti partijos vadovybė, po to kandidatas dar bus derinamas su skyriumi.

Ir tik tuomet, maždaug rugsėjį, paaiškės vienas konservatorių partijos kandidatas.

"Tris kandidatus kėlėme todėl, kad nustatyta tokia partijos tvarka. Iš trijų paskui rinksime vieną, kartu su partijos vadovybe. Tokia procedūra. Kandidatus pristatysime Vilniuje partijos vadovybei. Tada vertinsime pliusus ir minusus, įvertinsime jų šansus", – aiškino A.Pocius.

Arvydas Pocius. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Klaus miestiečių nuomonės

A.Pocius tikino, kad atranka turės vykti pagal demokratijos principus.

"Visada geriau rinktis iš kelių. Juk vedybos nevyksta su pirmu pasitaikiusiu. Prieš tai vis tiek reikėtų apgalvoti ir pasirinkti tinkamai. Apsisprendimas įvyks rugsėjį, o tada jau pradėsime dirbti su kandidatu", – kalbėjo A.Pocius.

Gali būti taip, kad konservatoriai norės pasitikrinti rinkėjų simpatijas.

Visada geriau rinktis iš kelių.

"Galbūt paskelbsime viešai ir paprašysime skyriaus narių ir visuomenės išreikšti savo nuomonę, taip paaiškės geriausias kandidatas į merus", – paaiškino A.Pocius.

Paklaustas, kodėl tarp kandidatų nematyti dabartinio Klaipėdos vicemero konservatoriaus Arūno Barbšio, A.Pocius patikino klausęs jo dėl ketinimų artėjančiuose rinkimuose.

"Mes klausėme jo nuomonės. Bet gal žmogus norės pailsėti. Suprantama, kad nėra taip lengva būti meru, nes padirbėjo šioje virtuvėje", – apie vicemerą kalbėjo A.Pocius.

Kandidatus į merus A.Pocius vertina rimtai.

"Rimti kandidatai. Aš vertinu jų pliusus ir amžių. Visi kandidatai turi vienodus šansus", – nuomonę išsakė A.Pocius.

V.Grubliauskas posto nebenori

Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas yra įvardijęs, kad artėjančiuose merų rinkimuose jis nebedalyvaus.

O štai dėl to Liberalų sąjūdis viliasi, kad tai bus puiki proga partijai "susigrąžinti Klaipėdą".

Liberalų sąjūdžio į Klaipėdos mero postą siūlomas liberalas Saulius Budinas yra ne vienerius metus dirbęs uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriumi.

Be liberalų atstovo, jau aiški ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatūra – šiai partijai rinkimuose atstovaus Seimo narė Ligita Girskienė.

Tarp politikų kalbama ir apie galimybę, kad į uostamiesčio vadovo postą su komitetu kandidatuos ir 2019 m. Klaipėdos mero rinkimuose su "valstiečiais" į antrą turą patekęs Arvydas Vaitkus.

Pats politikas neseniai tvirtino sprendimo dėl kandidatavimo dar nepriėmęs.

Skundžiasi triukšmu

Senamiesčio gyventojai panoro, kad šiaurinėje Žvejų gatvės pusėje tarp Teatro ir Tiltų gatvių būtų draudžiama sustoti, o taksi automobilių vairuotojai persikeltų už Klaipėdos dramos teatro pastato.

„Mes teikiame kelis pasiūlymus. Vienas jų – įrengti taksi automobilių stovėjimo vietas už Klaipėdos dramos teatro Žvejų gatvėje. Buvome bendravę su dramos teatro vadovu, jis tam neprieštaravo. Šis sprendimas padėtų sumažinti triukšmo problemą Žvejų gatvėje. Taip pat bendravome su senamiesčio seniūnaičiu, verslininkais, jie taipogi šiam sprendimui pritaria. Būtų suformuota aiški vieta, kur turi stovėti taksi automobiliai, nes savaitgaliais iki 5 val. ryto Žvejų gatvėje stovi kartais ir 20 mašinų, dauguma – įjungtais varikliais. Patys vairuotojai išlipę bendrauja vieni su kitais ir papildomai kelia triukšmą“, – kalbėjo Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas, tarybos narys A.Petraitis.

Kitas nuskambėjęs siūlymas – leisti Teatro gatvėje tarp Kepėjų ir Kurpių gatvių automobilius statyti tik lygiagrečiai šaligatvio borteliui.

Miesto transportininkai sutiko

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tarybos nario iniciatyvai pritarė.

Taksi automobilių perkėlimui už dramos teatro neprieštaravo ir Klaipėdos Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Gediminas Kalasūnas, tačiau dėl statymo būdo Teatro gatvėje jis suabejojo.

Esą dabar žmonės yra pripratę palikti mašinas kampu (nors Kelių eismo taisyklės reikalauja šalia), todėl reikėtų įrengti papildomus kelio ženklus, kurie galbūt vizualiai užterštų senamiestį.

Teatras užprotestavo

Vis tik Saugaus eismo komisijos posėdžio metu paaiškėjo, kad Klaipėdos dramos teatro vadovybė šiukštu nepritaria taksi automobilių perkėlimui prie teatro pastato.

Tai patvirtino ir Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė, ir Klaipėdos dramos teatro vadovo pavaduotoja Asta Monstavičienė.

„Mane labai nustebino bendruomenės teiginys, kad dramos teatras sutinka ir neprieštarauja. Mes kategoriškai nesutinkame, nes turime savo bėdų dėl transporto priemonių statymo. Darbuotojai, kaip ir visi, atvyksta į darbą automobiliais ir vietų trūkumo problema – didelė. Jų nelieka net trims tarnybinėms mašinoms. Teatras dirba be sustojimo, visą savaitę. Administracija – pirmadieniais–penktadieniais, kūrybininkai – antradieniais–sekmadieniais. Be to, taksi statymo vietos yra pažymėtos, tačiau jose būna gana tuščia. Praktika rodo, kad prie kiekvieno baro, esančio senamiestyje, taksi vis tiek stovės“, – dėstė A.Monstavičienė.

„Gerbiamas tarybos nary, prisipažinkite, su kuo šnekėjote? Gal ne su dramos teatro, o komedijos teatro vadovu?“, – juokavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius ir komisijos pirmininkas Gintaras Neniškis.

Problema – ne teatras, o taksi

A.Petraitis atrėmė šiuo klausimu kalbėjęsis su senamiesčio seniūnaičiu, kuris esą dar pavasarį gavo dramos teatro vadovo pritarimą.

Jo žodžiais, visai šalia Klaipėdos dramos teatro įrengta didelė aikštelė Pilies gatvėje, todėl teatro darbuotojams tai neturėtų būti problema.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas atkreipė dėmesį, kad patys taksistai galėtų stovėti piliavietės aikštelėje, ten, kur niekam netrukdytų.

„Problema yra taksi automobilių vairuotojai, kurie įjungtais varikliais laukia klientų, garsiai leidžia muziką, kalbasi, rūko. Tai tegul Pilies gatvės aikštelėje ir stovi“, – siūlė K.Macijauskas.

Galiausiai komisija nubalsavo neperkelti taksi stovėjimo vietų prie teatro pastato. Pritarta tik vienam politiko prašymui – Teatro gatvėje įrengti papildomus kelio ženklus, nurodančius stovėjimo būdą (šalia bortelio).

Nesislepia tik 7 politikai

Aiškėja, jog iš 31 tarybos nario tik septyni paskelbė mobiliojo ryšio telefonus Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje.

Telefonų numerių nusprendė neslėpti konservatorius Rimantas Didžiokas, Lietuvos centro partijos kandidatė Nina Puteikienė, visuomeninio rinkimų komiteto "Vytautas Grubliauskas ir komanda" nariai Artūras Razbadauskas, Judita Simonavičiūtė, Rimantas Taraškevičius, Vaida Žvikienė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovė Lina Skrupskienė.

Tinklalapyje po visų kitų politikų fotografijomis paviešintas tik oficialus tarybos nario elektroninio pašto adresas.

Paklaustas, kaip vertina kitų kolegų požiūrį į savo pasiekiamumą rinkėjams, ilgametis tarybos narys, buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius itin nustebo, jog politikų telefonai vis dar yra didžiulė paslaptis.

"Aš nemanau, kad tarybos nariai turėtų slėpti telefonų numerius ir nekalbėti su žmonėmis. 29 metus esu miesto taryboje, dešimt metų buvau meras ir visuomet mano numeris buvo viešas. Visi, kas norėjo, prisiskambindavo. Žinoma, kad būna nemalonių temų ir nemalonių skambučių. Bet toks gyvenimas. Aš nebijau žmonių", – patikino R.Taraškevičius.

Ryšiui – išmokos iš biudžeto

Aiškėja, jog jau visą mėnesį naujieji tarybos nariai nesugeba tarybos sekretoriatui pateikti telefoninio ryšio numerių, kuriuos savivaldybės darbuotojai galėtų paskelbti miesto tarybos kontaktų sąrašuose.

"Jei tarybos narys naudojasi kanceliarinėmis išmokomis, kurios skirtos telefono ryšio išlaidoms apmokėti, jis tiesiog privalo skelbti numerį. Yra tvarka, pagal kurią savivaldybė tikrai padengia visas išlaidas. Jei imi išmokas, būk malonus ir skelbk numerį. Reikia juos išslaptinti", – stebėjosi R.Taraškevičius.

Jei imi išmokas, būk malonus ir skelbk numerį. Reikia juos išslaptinti.

Vienas iš mobiliojo ryšio telefono numerio neskelbiančių politikos naujokų Vidmantas Dambrauskas kalbinamas pirma pareiškė, jog jam telefoną galbūt turėtų duoti savivaldybė.

Vėliau susizgribęs, jog telefono aparatą politikui visgi derėtų įsigyti pačiam, pasitaisė.

"Na taip, aš galiu ir pats nusipirkti telefoną. Galiu tai sau leisti. Belieka pažadėti, kad sutvarkysime tą reikalą", – žadėjo politikos naujokas.

V.Dambrauskas pripažino, jog ne visi naujai išrinkti tarybos nariai galėjo spėti susitvarkyti šiuos reikalus.

"Ne viską ir žinome. Beje, aš atsisakiau visų kanceliarinių išmokų. Aš nieko neimsiu. Vadinasi, turėsiu pats pasirūpinti telefonu ir sim kortele", – tikino tarybos narys.

Lindi feisbuke

Tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus aiškino, jog šiuo metu naudojamų privačių mobiliojo ryšio telefono numerių politikai nenori viešinti, prisidengdami asmens duomenų įstatymu.

Sekretorius pripažino, jog svertų priversti juos tai daryti nėra.

"Šiuo metu kiekvienam tarybos nariui priskirtas oficialus elektroninis paštas. Jei tarybos narys pateiks telefono numerį, už kurio naudojimąsi leis kanceliarines išmokas, mes jį paviešinsime. Tai turėtume padaryti iki mėnesio pabaigos. Jie turi užpildyti dokumentus. Tačiau jei politikas nuspręs su rinkėjais bendrauti tik elektroniniu paštu, tai yra jo valia. Politikai rinkimų kampanijos metu rinkosi įvairius bendravimo būdus. Vieni feisbuke skelbė informaciją, kiti rinkosi kitus būdus", – patikino M.Vitkus.

Jis paaiškino, jog mobiliųjų telefonų ar kompiuterių savivaldybė politikams nepirko ir nepirks.

"Vienam vienas kompiuteris netinka, kitam – telefonas. Jie gauna išmokas, už jas ir turi įsigyti ryšio priemones", – aiškino M.Vitkus.

Pinigų gaus ir už tylą

Tarybos ir mero sekretoriato vyriausioji specialistė Deimantė Butenienė patikino, jog tarybos nariai, nors ir raginti kelis kartus, neskubėjo pateikti savo kontaktinių duomenų.

Tačiau paraiškas gauti atlyginimą ir išmokas kanceliarinėms išlaidoms užpildė sutartinai.

"17 tarybos narių pageidauja gauti atlyginimą. Dėl kanceliarinių išmokų prašymus yra pateikę visi, išskyrus vieną tarybos narį. Tik du politikai atsisako išmokų, visi kiti pageidauja jas gauti", – patikino D.Butenienė.

Tarybos nariai kas mėnesį gaus po 300 eurų kanceliarinių išmokų. Jų atlyginimas dažniausiai nėra labai didelis ir tesudaro kelias dešimtis eurų.

"Mokama už valandinį darbą. Pagal nustatytą tarifą paskaičiuojama, kiek posėdžių lankė tarybos narys, kokiose komisijose ar komitetuose dirbo. Pagal darbo apskaitos žiniaraščius suskaičiuojame, koks atlyginimas bus išmokėtas. Dažniausiai tai sudaro vos 30 eurų", – paaiškino D.Butenienė.

Atlygio ir kanceliarinių išmokų iš miesto biudžeto neims V.Dambrauskas ir Artūras Bogdanovas.

Išmokos tarybos nariams mokamos iki dešimtos kito mėnesio dienos, vadinasi, už balandžio mėnesį kiekvienam politikui bus išmokėta pinigų, nors absoliučiai jų daugumai rinkėjai negali paskambinti net ir šiandien.

Kiekvieną ketvirtį tarybos nariai turi pateikti ataskaitas, kur ir kam išleido šiuos pinigus.

Tad nėra aišku, kaip naujosios tarybos nariai pagrįs išlaidas, kurias patyrė šį balandį bendraudami su rinkėjais.

Moters dieną ne tik vyrai stengiasi pasveikinti ir išskirtiniu dėmesiu apdovanoti savo mylimąsias, drauges ar koleges. Prekybos tinklo „IKI“ duomenimis, save šią dieną linkusios palepinti ir pačios moterys. Tiek vyrų, tiek moterų kovo 8-osios krepšelyje dažniausiai atsiduria brangesnis vynas ir šokoladas.

Vyrai kovo 8-ąją tradiciškai moterims dovanoja gėles. Prekybos tinklo duomenimis, skintų gėlių – tulpių, rožių, narcizų, irisų, gvazdikų bei frezijų – pardavimai šventės dieną išauga apie 20 ir daugiau kartų. „Visgi nepaisant galimybės rinktis iš pakankamai plataus gėlių asortimento, ir šiemet dažniausiai vyrai perka tulpių puokštes. Tokį jų sprendimą greičiausiai lemia mažesnė nei pernai metais šių gėlių kaina. Jų pardavimai sudaro apie 65 proc. visų skintų gėlių pardavimų“, – kalba prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis.

Prekybos tinklo duomenimis, moterys kovo 8-ąją lepinamos brangesniais saldumynais, vynais, o taip pat ir tokiais afrodiziakais kaip braškės bei krevetės. Braškių kelias dienas prieš Moters dieną ir po jos pirkėjai vyrai nuperka maždaug 20 kartų daugiau nei savaitę prieš Moters dieną.

Moterys jų šventės dieną sau gėlių neperka, tačiau pirmenybę teikia vynui bei įvairių rūšių šokoladams. Pastarųjų artėjant kovo 8-ajai ir šventės dieną moterys nuperka 15 kartų daugiau, lyginant su įprasta savaite.

„Pastebime, kad per tokias šventes kaip Moters ar Valentino diena tiek vyrai, tiek moterys vis dažniau linkę pasilepinti ir renkasi brangesnių prekių segmentą. Be abejonės, tam įtakos turi ir tuo metu tokioms prekėms taikomos nuolaidos“, – teigia A. Petraitis.

Už paskutinius litus – degtukai ir loterijos bilietai

Paskutinę dvigubos valiutos cirkuliacijos dieną vieni ėjo apsipirkti turėdami tikslą išleisti likusias lietuviškas monetas, o kiti susigriebė vis dar turintys litų stambiomis kupiūromis ir suskubo juos keisti prekybos vietose. Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, tądien tik 9 proc. pirkėjų mokėjo litais. Dažniausiai senąja valiuta buvo mokama už smulkius pirkinius.

„Pakankamai netikėta buvo tai, kad paskutinę dieną pirkėjai prie kasų traukė net 200 Lt bei 500 Lt kupiūras. Tad apibendrinant visą pereinamąjį laikotarpį, galima išskirti dvi lietuviškosios valiutos keitimo mūsų parduotuvėse bangas – pirmąsias sausio dienas bei paskutinę litų cirkuliacijos apyvartoje dieną“, – komentuoja „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. Už paskutinius litus dažniausiai buvo perkamos smulkios prekės, itin dažnai – degtukai ir loterijos bilietai.

Paskutinę dieną, kada atsiskaitymas vyko dvejomis valiutomis, prekybos tinklo parduotuvės buvo priimta ir inkasuota 1,56 mln. litų. Tai mažiausia suma per visą dvigubos valiutos atsiskaitymo laikotarpį.

Anot Andriaus Petraičio, pirmąją dieną, kada pagrindine valiuta tapo euras, pasitaikė vos keli atvejai, kada pirkėjai norėjo už prekes atsiskaityti senąja valiuta.

Sausio 15 -oji – paskutinė diena, kai prekybos ir paslaugų teikimo vietose galima atsiskaityti dviem valiutomis – eurais ir litais. Nuo rytojaus vienintele mokėjimo priemone Lietuvoje taps eurai, o užsilikusius litus dar ilgą laiką bus galima nemokamai iškeisti bankuose, paštuose bei kredito unijose. Pasak prekybininkų, perėjimas prie atsiskaitymo eurais buvo sklandus, o šios savaitės pradžioje mokėjimai litais skirtinguose prekybos tinkluose sudarė nuo 15 iki 25 proc. atsiskaitymų.

Eurai parduotuvėse įsivyravo jau prieš savaitę

„Atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpis praėjo ramiai, daugelis pirkėjų jau įprato atsiskaityti eurais. Mūsų tinklui priklausančios parduotuvės, įsikūrusios kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, dirbo įprastu ritmu – specialiai dėl euro duris užvėrusių parduotuvių nebuvo. Tiesa, įmonių personalui teko didžiulis krūvis – daugelis darbuotojų šiuo periodu dirbo praktiškai be poilsio dienų. Tuo tarpu pirkėjai elgėsi santūriai, klientų nusiskundimų su euro įvedimu susijusiais klausimais neužfiksavome“, – sakė per 500 parduotuvių tinklą vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigė, jog pirmosiomis sausio dienomis net 73 proc. pirkėjų atsiskaitė litais, tačiau jau baigiantis pirmajai savaitei su euru vis dažniau buvo atsiskaitoma naująja valiuta. „Pastarosiomis dienomis atsiskaitymuose visiškai įsivyravo eurai – jais atsiskaito maždaug 75 proc. klientų“, – sakė R. Saulytė.

Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, atsiskaitančių eurais pirkėjų dalis augo greičiau nei prognozuota: „Pirmą sausio savaitę buvo atsiskaitoma išskirtinai litais, o jau nuo sausio 10 d. didesnė klientų dalis už pirkinius mokėjo eurais. Šį pirmadienį ir antradienį eurais arba kortele atsiskaitė trys ketvirtadaliai pirkėjų”.

Prekybos tinkle „Iki“ jau nuo sausio 5 d. atsiskaitančiųjų naująja valiuta klientų buvo daugiau nei atsiskaitančių litais, o šią savaitę litais už pirkinius mokėjo tik apie 15 proc. pirkėjų.

„Palyginti šiuos rodiklius su kitų eurą įvedusių šalių duomenimis apie atsiskaitymą prekybos vietose, galime matyti, kad Lietuvos pirkėjai prie naujosios valiutos perėjo panašiu tempu kaip slovėnai ir šiek tiek sparčiau nei estai ir slovakai. Tiesa, kaimyninėje Latvijoje įprotis už prekes mokėti eurais susiformavo truputį greičiau nei mūsų šalyje“, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

„Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, jau sausio 10 d. atsiskaitymai litais Lietuvos parduotuvėse tesudarė 26 proc. visų mokėjimų grynaisiais pinigais – triskart mažiau nei sausio 2 d. (84 proc.).

Klientus teko aptarnauti ilgiau

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės dviejų valiutų galiojimo periodu jokių problemų dėl atsiskaitymų litais ir eurais nepatyrė. Nesklandumų išvengta ir kavinių bei restoranų sektoriuje – vienintelė problema, pasak E. Šiškauskienės, buvo šiek tiek pailgėjęs grynaisiais atsiskaitančių klientų aptarnavimo laikas.

Prekybininkai taip pat patvirtino, jog pirkėjų aptarnavimas sausio pradžioje truko ilgiau nei įprasta.

„Paskaičiavome, kad pirmosiomis sausio dienomis vieno apsipirkimo laikas pailgėjo daugiau nei du kartus. Pirkėjai kruopščiai tikrino gaunamą grąžą, skaitė čekyje nurodytą informaciją, klausinėjo apie gaunamus pinigus. Pardavėjams irgi reikėjo laiko įprasti prie naujų monetų ir kupiūrų“, – sakė „RIMI Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė G. Bielskytė.

Pasak „Maxima LT“ komunikacijos vadovės R. Saulytės, prekybininkai iš anksto ruošėsi ilgesniam aptarnavimo laikui, todėl dviejų valiutų galiojimo periodu parduotuvėse vienu metu dirbo daugiau kasų nei įprasta: „Vis tik ilgiau prie kasų užtruko ne mūsų kasininkai, bet klientai, atsiskaitantys grynaisiais: jie ilgiau analizavo pirkinių čekius, ilgiau skaičiavo grąžą, užduodavo kasininkams papildomų klausimų“.

Nesusipratimų dėl grąžos būta tik sausio pradžioje

Prekybininkai neslepia, jog sausio pirmosiomis dienomis pasitaikė pavienių atvejų, kai teko pasinaudoti numatyta išimtimi dėl grąžos – pirkėjams už mažos vertės pirkinius atsiskaitant stambia litų kupiūra, ją išsmulkinti ir grąžą eurais atiduoti iš mažesnės kupiūros.

„Nesitikėjome, kad pirmosiomis sausio dienomis pinigų keityklų funkcijas teks atlikti tokiu dideliu mastu – daugumoje parduotuvių dažnos pirkėjų pateikiamos kupiūros litais buvo 500 ir 200 litų, neretais atvejais teperkant labai smulkias prekes, išdėliotas prie kasų“, – sakė R. Saulytė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad pirkėjų skundų dėl gaunamos grąžos litais daugiau būta tik sausio pirmosiomis dienomis. Iš gaunamų pranešimų apie galimus pažeidimus tik sausio 1-5 d. periodu vyravo skundai apie tai, kad prekybos centruose sumokėjus už pirkinius stambesnio nominalo – 100, 200, 500 litų banknotais, atsisakoma nuo visos sumos grąžą atiduoti eurais.

„Gavę skundų, nedelsdami kreipėmės į didžiųjų prekybos tinklų vadovus, paprašėme paaiškinti tokių atvejų priežastis ir nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi siekiant pašalinti galimus pažeidimus. Vartotojų reakcija rodo, kad prekybininkai iškart reagavo į šiuos perspėjimus – nuo sausio 7 d. vartotojų pranešimų apie litais atiduodamą grąžą ženkliai sumažėjo“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas.

Litai toliau nemokamai keičiami į eurus

Nuo sausio 16 d. nustojus galioti litams kaip mokėjimo priemonei, grynaisiais laikomi litai ir toliau bus nemokamai keičiami bankuose, Lietuvos pašto skyriuose, kredito unijose, Lietuvos banke.

330 Lietuvos pašto skyrių ir 14 kredito unijų skyrių litai į eurus nemokamai keičiami iki kovo 1 d., 343 bankų padaliniuose – iki birželio 30 d. (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. 89 padaliniuose bus galima išsikeisti tik litų banknotus). Tuo tarpu 3 Lietuvos banko kasose litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima neribotą laiką.

Visos valiutos keitimo vietos ir jų darbo laikai nurodyti interneto svetainėje www.euras.lt. Išmaniųjų įrenginių naudotojai gali įsidiegti svetainėje esančias mobiliąsias aplikacijas, padėsiančias lengvai surasti artimiausias keitimo vietas. Nesinaudojantys internetu ar išmaniaisiais įrenginiais artimiausias keitimo vietas gali sužinoti paskambinę nemokama euro telefono linija 8 800 34528.

Iki Kalėdų likus mažiau nei dviem savaitėms ir toliau šventinės prekybos lyderiais maisto prekių kategorijoje kaip ir kasmet išlieka kūčiukai.

Dažno pirkėjo krepšelyje atsiduria ir šokoladiniai advento kalendoriai, kurių šiemet jau parduota beveik perpus daugiau nei pernai. Šių metų saldumynų lyderiai – šokoladinės euro kupiūros ir monetos – jų pardavimai kasdien vis labiau auga.

Remiantis prekybos tinklo „IKI“ pardavimų duomenimis, saldumynų prekių kategorija prieš šventes išlieka viena populiariausių – pardavimai auga nuosekliai kas savaitę, o lyginant su pernai metais, saldumynų parduota apie 80 proc. daugiau. Taip pat vis dažniau prieššventiniuose pirkėjų krepšeliuose galima pamatyti ir citrusinius vaisius, ypač mandarinus. Citrusinių vaisių pardavimai praėjusią savaitę išaugo penktadaliu, o mandarinų – net 60 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Ne maisto prekių kategorijoje šiemet net 70 proc. augo kalėdinių dekoracijų pardavimai. Tai rodo, jog šiemet namai šventiškai puošiami anksčiau nei pernai.

„Jau kelintą savaitę iš eilės įspūdingus pardavimus demonstruoja šokoladiniai euro saldumynai, kurie atspindi vieną pagrindinių šių dienų aktualijų – euro įvedimą.  Pastebime, jog pirkėjų dėmesio sulaukia ir šių metų naujiena – citrusiniai medžiai: mandarinmedžiai, apelsinmedžiai, greipfrutiniai citrinmedžiai. Beje, jie perkami ir kaip dovana“, – kalba „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Pardavimų duomenys rodo, kad pirkėjai ir toliau palaipsniui perka ilgo galiojimo maisto produktus, kurie tinka šventinių patiekalų ruošimui. Anot Andriaus Petraičio, siekdami sutaupyti pirkėjai aktyviai seka nuolaidas ir dažniausiai renkasi  ilgo galiojimo prekes akcijų metu. Tuo tarpu šviežių ir trumpesnio galiojimo prekių pardavimų augimas kaip įprasta prognozuojamas paskutinėmis prieššventinėmis dienomis.

Prekybos tinklų gaminama produkcija atsiduria dažno pirkėjo krepšelyje. Tai patvirtina prekybos tinklo „IKI“ atlikta pirkėjų apklausa. Pastaroji atkleidė, kad dažnai arba kartą per savaitę jau paruoštus maisto gaminius perka net du trečdaliai tautiečių. Dažniausiai gaminiai perkami nespėjus pasigaminti pačiam.

Apklausoje dalyvavusieji išskyrė keletą priežasčių, lemiančių jau pagamintų gaminių pasirinkimą. Ketvirtadalis nurodė, kad šiuos gaminius perka nespėjus pasigaminti pačiam, maždaug kas penktas respondentas – norėdamas greitai užkąsti. Nespėjęs papietauti – maždaug kas septintas, o pritrūkus minčių, ką gaminti – kas dešimtas. Taip pat respondentai paminėjo, jog perka prekybos tinklų gaminius vaikams, nes jie lengvai paruošiami.

„Priežasčių, lemiančių pagamintos produkcijos pasirinkimą, įvairovė tik patvirtina, kad tokie gaminiai tampa išeitimi daugeliu atvejų – ir nespėjus pasigaminti, ir skubant ar laukiant svečių namuose“, – kalba „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. Apklausa parodė, kad vos 12 proc. apklausoje dalyvavusiųjų neperka prekybos tinklų gaminamos produkcijos.

Anot Andriaus Peraičio, atsižvelgiant į nuolat augančią tokių patiekalų paklausą, produkcijos asortimentas yra nuolat plečiamas: „Tad prekybos tinkle gaminama produkcija – ne tik mišrainės, kaip kartais dar manoma. Reaguojame į besikeičiančius pirkėjų įpročius ir kaskart jiems pasiūlome ne tik tradicinių, bet ir gurmaniškų patiekalų.“

Paprašius įvardinti mėgstamiausius prekybos tinklo „IKI“ gaminamus gaminius, respondentai iš konditerijos gaminių dažniausiai minėjo tiramisu pyragą ir desertą panna cotta su avietėmis. Iš kulinarijos gaminių labiausiai pirkėjų mėgstami – perlinio kuskuso salotos su vyšniniais pomidorais ir feta bei moliūgų apkepas su pelėsiniu sūriu.

Tyrimas buvo atliktas prekybos tinklo „IKI“ parduotuvėse 11-oje miestų. Apklausoje dalyvavo 13604 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 18 metų ir vyresni.

Vis dažniau maisto prekių parduotuvėje galima išvysti pirkėjus su prekių sąrašu rankose. Tačiau ne visuomet tą patį galima pasakyti apie studentus. Jie labiau linkę pirkti impulsyviai ir neplanuodami. Tokią jaunuolių elgseną atskleidė prekybos tinklo „IKI“ apžvalga, kuri buvo atlikta stebint studentų apsipirkimo įpročius studentų miestelyje esančioje prekybos tinklo parduotuvėje.

Dažniausiai studentų pirkinių krepšeliuose atsiduria populiarūs gazuoti gėrimai, įvairūs užkandžiai, saldumynai, greitai paruošiamos sriubos, makaronai. Dienos metu padaugėja perkančių jau pagamintus kulinarijos ir konditerijos gaminius, suši, iš karštos vitrinos populiariausi – kibinai, kišai, apkepėlės.

Studentų pirkinių krepšelio suma labai įvairi – nuo kelių iki keliasdešimties litų, o parduotuvėje neretas jaunuolis lankosi net kelis kartus per dieną. Apžvalga tai pat atskleidė, kad studentų krepšelio dydis nepriklauso nuo mėnesio laikotarpio – jie apsipirkinėja daugmaž tolygiai tiek mėnesio pradžioje, tiek pabaigoje.

„Remiantis pirkinių sąrašu bei studentų lankymosi parduotuvėje dažniu galima daryti išvadą, kad studentai apsipirkimo neplanuoja ir perka impulsyviai, – kalba „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. – Taip pat pastebėta, kad studijuojantis jaunimas itin dažnai renkasi akcijomis žymėtas prekes – nesvarbu, ar tai būtų pieno produktai, mėsa, pramonės prekės, ar bakalėja. Rinkdamiesi prekes su nuolaida studentai, natūralu, siekia sutaupyti. Tačiau taupyti gali padėti ir planingas apsipirkinėjimas.“