Nuo praėjusių metų spalio A. Pulokas dirba iš Vilniaus, kai buvo iškviestas konsultacijų, Baltarusijai pareikalavus sumažinti darbuotojų skaičių ambasadoje.

Atšaukus ambasadorių Lietuvos ambasadai Minske liks vadovauti laikinoji reikalų patikėtinė. Lietuva nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu, todėl naujai paskirtasis ambasadorius negalėtų jam įteikti skiriamųjų raštų.

A. Pulokas Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje paskirtas 2016 metų liepą.

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Jis BNS sakė atvykęs pats, kartu yra Čekijos, Slovakijos, Švedijos, Austrijos, Rumunijos ir kitų valstybių diplomatai.

„Esame kartu. Gavome signalų, kad į jos butą skambina nepažįstami žmonės, tikėtina, saugumo ar milicijos atstovai. Tokiu būdu sužinojome, nutarėme, kad gali grėsti sulaikymas, nes Sviatlana Aleksijevič yra paskutinė iš Koordinacinės tarybos narių, kuri nėra sulaikyta arba nėra išvykusi iš Baltarusijos“, – BNS sakė A. Pulokas. 

Pasak jo, S. Aleksijevič jaučiasi gerai ir yra pasiryžusi toliau likti šalyje.

Esame kartu. Gavome signalų, kad į jos butą skambina nepažįstami žmonės, tikėtina, saugumo ar milicijos atstovai. Tokiu būdu sužinojome, nutarėme, kad gali grėsti sulaikymas.

„Visokių variantų yra, bet kol kas atrodo, kad Sviatlana yra linkusi tiesiog likti ten, kur ji yra – savo bute ir būti Baltarusijos tautos, žmonių simboliu ir herojumi, asmenybe, kuri toliau vienytų ir rodytų vidinį, savo kelią“, – teigė diplomatas.

Anksčiau buvo pranešta, kad nežinomi asmenys bando patekti į Nobelio literatūros premijos laureatės S. Aleksijevič butą. Apie tai informavo buvusio pretendento į Baltarusijos prezidentus Viktaro Babarykos štabo pokalbių svetainėje tarptautinės radijo stoties „Euroradio“ atstovas.

„Twitter“ nuotr.

„Sviatlana Aleksijevič prašo, kad pas ją atvažiuotų žurnalistai, nes jai skambina nepažįstamais numeriais ir skambina į buto [duris]", – parašė atstovas.

S. Aleksijevič yra opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė. Rugpjūčio 26 dieną ji buvo iškviesta į apklausą Baltarusijos tyrimų komitete kaip liudininkė Koordinacinės tarybos byloje ir tuomet atsisakė duoti parodymus.

Šiuo metu praktiškai visi Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai yra sulaikyti arba išvaryti iš Baltarusijos.

„Visada tą galima padaryti, jei yra poreikis. Aš manau, kad šiandien mūsų ambasadoriaus buvimas Baltarusijoje yra gerokai svarbesnis visomis prasmėmis, nei jo iškvietimas konsultacijoms, parodant tam tikrą diplomatinę poziciją“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė premjeras.

„Mes esame nusiteikę būti proakytvūs, aktyvūs šioje srityje, dėl to ambasadoriaus buvimas ir sėkmingas darbas ambasadoje Minske yra labai reikalingas“, – tvirtino S. Skvernelis.

Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį paragino Vyriausybę svarstyti atšaukti konsultacijoms ambasadorių Minske, kadangi jis yra įteikęs savo skiriamuosius raštus prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, kaltinamam rinkimų klastojimu ir smurtu prieš protestuotojus. Lietuvos ambasadoriaus pareigas Baltarusijoje šiuo metu eina Andrius Pulokas.

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sužeista keli šimtai žmonių, sulaikyta apie 7 tūkst., sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.

Baltarusija pareiškė, kad rugsėjo 28 dieną Lietuvos pasieniečiai, mėgindami sulaikyti du šios šalies piliečius, neteisėtai įžengė į Baltarusijos teritoriją, pranešė kaimyninės šalies ambasada.

Anot pranešimo, incidentas įvyko Lavoriškių-Kotlovkos pasienio punkte.

„Būdami ginkluoti jie kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną ir į jos teritoriją įėjo apie 40 metrų. Prie jų artėjant baltarusių pasienio pareigūnams po nesėkmingos sulaikymo operacijos lietuviai nieko nepaaiškinę skubiai grįžo į Lietuvos teritoriją“, – teigiama ambasados pranešime.

Lietuvos pareigūnų veiksmai jame vadinami pavojingais, primenama, kad incidentas nutiko tvyrant įtampai dėl buvusių karinių pratybų „Zapad 2017“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas BNS patvirtino, kad pažeidimas užfiksuotas, šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl dviejų Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasieniečių. Vienas jų VSAT dirba aštuonerius, kitas – dvejus metus.

„Buvo bandoma stabdyti du nenustatytus asmenis, kurie galbūt potencialiai galėjo pažeisti sieną į Lietuvos pusę. Juos persekiojant taip ir įvyko“, – teigė R.Pukinskas.

Anot jo, per tarnybinį patikrinimą bus vertinami ne tik dviejų pasieniečių, bet ir tiesioginių jų vadovų veiksmai. VSAT atstovas tai pat sakė, kad abu pareigūnai šiuo metu nėra nušalinti nuo pareigų, nes tam nėra pagrindo.

Penktadienį įvykis aptartas per bendrą pasienio tarnybų atstovų susitikimą. Per jį, anot Baltarusijos ambasados, Lietuva pripažino pažeidimą ir atsiprašė.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienio vakarą BNS patvirtino gavusi notą.

„Patvirtiname, kad yra gauta nota. Paprašyta Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos papildomos informacijos apie įvykį“, –BNS sakė URM atstovas Rytis Paulauskas.

Už neteisėtą sienos kirtimą Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė, už netyčinį – administracinė.

Anot Prezidentūros pranešimo, per susitikimą aptarti dvišaliai energetiniai, ekonominiai, migracijos bei saugumo klausimai.

„Prezidentė dar kartą pabrėžė būtinybę reikalauti, kad Baltarusijos valdžia užtikrintų Astravo atominės elektrinės statybų skaidrumą ir nedelsdama įsileistų tarptautinius ekspertus, kurie galėtų nešališkai įvertinti projekto saugumą ir poveikį aplinkai“, – pranešė Prezidentūra.

Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.

Atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.

Pastaruoju metu pranešta apie kelis incidentus statomoje elektrinėje. Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybė įteikė notą Baltarusijos diplomatei dėl naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją nutiko incidento, kai perkeliant reaktoriaus korpusą nuo vienos atramos ant kitos, šis nukrito. Baltarusijos atstovai tvirtino, kad korpusas tik buvo pakrypęs.

Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta Astravo AE aikštelės tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus.

Antradienį įteikdama skiriamuosius raštus naujajam ambasadoriui D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad nepaisant mažėjančių Lietuvos eksporto į Baltarusiją apimčių, ši šalis yra svarbi ekonominė partnerė. Ji teigė, kad svarbu sudaryti tinkamas sąlygas informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos darbui Lietuvoje.

A.Pulokas Minske turėtų pradėti dirbti kitą savaitę, rugpjūčio 8-ąją. Jis pakeis Lietuvos ambasadai Baltarusijoje vadovavusį Evaldą Ignatavičių.

1971 metais gimęs naujasis ambasadorius yra vedęs, turi du sūnus. A.Pulokas studijavo užsienio prekybą bei tarptautinius santykius Lietuvoje, tarptautinį marketingą Vokietijoje, Europos Sąjungos studijas Šveicarijoje. Karjerą diplomatas pradėjo Vyriausybės kanceliarijoje, vėliau dirbo ambasadoje Vokietijoje, kur ėjo Bonos skyriaus vadovo pareigas, dirbo Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonomikos departamente. Taip pat buvo įgaliotuoju ministru ambasadoriumi Rusijoje, nuo 2012 metų – URM konsulinio departamento direktorius.

Pareigas jis pradės eiti nuo rugpjūčio 8 dienos. Šiuo metu A.Pulokas dirba Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriumi.

Iki šiol Lietuvos ambasadai Baltarusijoje vadovavo Evaldas Ignatavičius.

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

E. Ignatavičius šias pareigas eina nuo 2013-ųjų pavasario. BNS žiniomis, A. Puloko kandidatūrai jau pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį taip pat pritarta, kad naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje būtų skiriamas Artūras Žurauskas, kuris pakeistų Ričardą Degutį. A. Žurauskas yra ėjęs ambasadoriaus Kinijoje, Pietų Korėjai, Mongolijai ir Vietnamui pareigas, taip pat ambasadoriaus Graikijoje, Kiprui, Albanijai ir Bulgarijai pareigas. 2012 metais jis buvo paskirtas ambasadoriumi Azerbaidžane, tačiau po metų atsistatydino, kai internete buvo paviešinti jo slapta įrašyti pokalbiai telefonu. Juose diplomatas su kolega dalijosi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laidė replikas apie valstybės vadovus.

Be to, trečiadienį pritarta ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje kandidatūrai – dabartinį ambasadorių Rytį Paslauską turėtų pakeisti dabar užsienio reikalų viceministro pareigas einantis Andrius Krivas. Anksčiau jis yra ėjęs patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Valstijose (2003–2007 metais), taip pat ministro patarėjo pareigas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (2010–2013 metais).

Lietuvoje ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.