„Komisija siūlo Vyriausybei parengti ir įgyvendinti asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų socialinės reabilitacijos programą, kad kartą per kalendorinius metus valstybės biudžeto lėšomis jiems būtų finansuojama stacionarinė reabilitacija ir specializuotos stacionarinės reabilitacijos paslaugos“, – penktadienį spaudos konferencijoje rezoliuciją pristatė Seimo narė konservatorė Angelė Jakavonytė.

Komisija iš viso paskelbė septynias rezoliucijas, jose raginama įgyvendinti valstybės pažangos strategiją Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, tęsti pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją ir paskirti už tai atsakingą vieną valstybinę instituciją, pavyzdžiui, Nacionalinę sporto agentūrą.

Komisija taip pat prašo prezidento, Seimo ir Vyriausybės skleisti žinią apie būsimą referendumą dėl daugybinės pilietybės.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Komisija taip pat siūlo tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos diaspora rengiantis pilietiniam pasipriešinimui, prisidedant prie Lietuvos gynybos ir saugumo.

Rezoliucijomis raginama palaikyti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos darbą, užtikrinti jo veiklos tęstinumą, tęsti lituanistinių mokyklų finansavimą.

Paprastai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija posėdžiauja du kartus per metus.

Komisiją sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai ir Seimo nariai.

Gresia baudos

Seimo narė Angelė Jakavonytė trečiadienį lankėsi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir pamatė tai, kuo negalėjo patikėti – po ligoninės patalpas vaikščiojo šaliką su sovietų sąjungos atributika dėvintis rusakalbis vyras. Politikė apie tai pranešė policijai, netrukus vyras sulaukė pareigūnų dėmesio.

„Sausio 24 dieną 13.29 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad sausio 24-osios ryte Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje pastebėjo vyrą. Pareigūnai nustatė, jog jis – Vilniaus klinikinės ligoninės darbuotojas, gim. 1962 m., kuris turėjo šaliką su sovietine simbolika.

Pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio „Nacistinių, komunisrinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas“ 1 dalį“, – portalui nurodė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai spaudai.

Sovietinės simbolikos demonstravimas asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki700 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1200 eurų.

Ligoninės pozicija – lakoniška

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovai kol kas nuo detalesnio komentaro susilaikė, motyvuodami, kad vyksta vidinis tyrimas.

„Sausio 24 d. į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administraciją kreipėsi A. Jakavonytė ir pasidalino vaizdu, kuriame ligoninėje užfiksuotas žmogus, dėvintis šaliką su Sovietų Sąjungos atributika, prašydama išsiaiškinti, ar tai šios įtaigos darbuotojas. Gavus žodinę informaciją, iškart pradėtas tyrimas. Pirminiais duomenimis, tai yra ligoninės darbuotojas, tačiau tam, kad šią informaciją būtų galima patvirtinti arba paneigti, vykdomas vidinis tyrimas“, – portalui komentavo ligoninės atstovė Žydrė Gedrimaitė.

Ji nurodė, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė netoleruoja jokių įstatymų pažeidimų ar galimos nesantaikos kurstymo. „Todėl, esant reikalui, bus informuotos visos atitinkamos institucijos. Nuoširdžiai apgailestaujame, kad mūsų ligoninės pacientams incidentas sukėlė nemalonius išgyvenimus, todėl darome viską, kad panašūs atvejai nebepasikartotų. Dėkojame pilietiškiems žmonėms, atkreipusiems dėmesį ir informavusiems mus apie nederamą elgesį“, – kalbėjo atstovė.

Papiktino elgesys

Primename, kad Seimo narė A. Jakavonytė vyrą su sovietine simbolika pažymėtu šaliku ligoninėje nufotografavo ir apie įvykį pranešė ne tik pareigūnams, administracijai, bet ir pasidalijo su visuomene.

„Negalėjau patikėti savo akimis, ką šįryt pamačiau palydėjusi savo giminaitę į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Rusakalbis vatnikas, pasipuošęs naujutėliu šaliku su pagrindine sovietų sąjungos emblema – pjautuvu ir kūju – bei kitais sovietiniais simboliais išdidžiai įėjo į ligoninės patalpas ir lėtai praėjo pro eilėje stovinčius pacientus demonstruodamas savo aprangą. Labai gaila, kad kaip tik tuo metu turėjau rūpintis giminaite, tad 112 paskambinti nesuspėjau, tik spėjau paskubomis nufotografuoti“, – rašo A. Jakavonytė.

Ji teigė, kad apie tai, ką pamatė, pranešė ligoninės administracijai. „Labai nesinori tikėti, kad šis vatnikas dirba šioje ligoninėje. Tikiuosi, administracija išsiaiškins. Nors už sovietinių simbolių naudojimą asmenys baudžiami, bet tokiems „didžiojo brolio“ statusą įžūliai demonstruojantiems veikėjams, kurie pamiršo, kad jau trisdešimt ketvirtus metus gyvena nepriklausomoje Lietuvoje, tai nė motais. Rusijos agresijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje tai sukelia visokių minčių“, – įrašą baigė parlamentarė.

Seimo narė vyrą nufotografavo, o apie įvykį pranešė ligoninės administracijai.

„Negalėjau patikėti savo akimis, ką šįryt pamačiau palydėjusi savo giminaitę į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Rusakalbis vatnikas, pasipuošęs naujutėliu šaliku su pagrindine sovietų sąjungos emblema – pjautuvu ir kūju – bei kitais sovietiniais simboliais išdidžiai įėjo į ligoninės patalpas ir lėtai praėjo pro eilėje stovinčius pacientus  demonstruodamas savo aprangą. Labai gaila, kad kaip tik tuo metu turėjau rūpintis giminaite, tad 112 paskambinti nesuspėjau, tik spėjau paskubomis nufotografuoti“, – rašo A. Jakavonytė.

Ji teigė, kad apie tai, ką pamatė, pranešė ligoninės administracijai.

„Labai nesinori tikėti, kad šis vatnikas dirba šioje ligoninėje.  Tikiuosi, administracija išsiaiškins. Nors už sovietinių simbolių naudojimą asmenys baudžiami, bet tokiems „didžiojo brolio“ statusą įžūliai  demonstruojantiems veikėjams, kurie pamiršo, kad jau trisdešimt ketvirtus metus gyvena nepriklausomoje Lietuvoje, tai nė motais. Rusijos agresijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje tai sukelia visokių minčių“, – įrašą baigė parlamentarė.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ryšių su visuomene specialistė Žydrė Gedrimaitė šią situaciją pakomentavo lrt.lt portalui: „Pirminiais duomenimis, tai yra ligoninės darbuotojas, tačiau tam, kad šią informaciją būtų galima patvirtinti arba paneigti, vykdomas vidinis tyrimas. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė netoleruoja jokių įstatymų pažeidimų ar galimos nesantaikos kurstymo, todėl, esant reikalui, bus informuotos visos atitinkamos institucijos.

Nuoširdžiai apgailestaujame, kad mūsų ligoninės pacientams incidentas sukėlė nemalonius išgyvenimus, todėl darome viską, kad panašūs atvejai nebepasikartotų. Dėkojame pilietiškiems žmonėms, atkreipusiems dėmesį ir informavusiems mus apie nederamą elgesį“.

Po priesaikos ji pradėjo eiti Seimo narės pareigas, dirbs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje.

A. Jakavonytė Seime pakeitė Laimą Liuciją Andrikienę, ši mandato atsisakė dėl pareigų Europos audito rūmuose.

L. L. Andrikienė į Seimą 2020 metais išrinkta pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašą. A. Jakavonytė buvo pirmoji likusi po brūkšnio šiame sąraše, todėl dabar užėmė atsilaisvinusią vietą.

Žinomo partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra A. Jakavonytė turi geografės ir teisininkės išsilavinimą, yra dirbusi Lietuvos mokslų akademijoje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Žemės ūkio ministerijoje.

„Gavome L. L. Andrikienės prašymą nutraukti Seimo nario įgaliojimus dėl nesuderinamų pareigų, nes ją lapkričio 14 dieną patvirtino Europos Audito rūmų nare. Tad šiuo sprendimu pripažįstame L. L. Andrikienės įgaliojimus nutrūkusiais ir sekanti eilėje užimti Seimo nario vietą ir Seimo nario mandatas – pripažįstamas A. Jakavonytei“, – antradienį vykusio posėdžio metu sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Reda Daniškevičiūtė.

Tokiam sprendimui komisija pritarė bendru sutarimu.

Gavome L. L. Andrikienės prašymą nutraukti Seimo nario įgaliojimus dėl nesuderinamų pareigų.

A. Jakavonytė L. L. Andrikienės vietą Seime užims kaip pirmoji likusi po brūkšnio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė 2020-ųjų Seimo rinkimuose.

Žinomo partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukrai A. Jakavonytei taip pat panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės mandatas, jos vietą taryboje užims po brūkšnio 2019-ųjų savivaldos rinkimų sąraše šiuo metu esantis Andrius Skaistys.

„VRK nusprendžia patenkinti (...) A. Jakavonytės rašytinį prašymą atsisatydinti ir pripažinti tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, pripažinti, kad tarybose atsiradus laisvoms vietoms tarybų nariais tampa (...) A. Skaistys Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, išrinktas pagal TS-LKD iškeltų kandidatų sąrašą“, – nurodė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Šiam sprendimui taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.

A. Jakavonytė į tarybą 2019-aisiais taip pat pateko pasislinkus sąrašui, vietoje į Seimą per pakartotinius rinkimus išrinktos Paulės Kuzmickienės.

Anksčiau A. Jakavonytė yra dirbusi Žemės ūkio ministerijoje.

A. Skaistys nėra naujokas Vilniaus savivaldybės taryboje. Praėjusioje kadencijoje jis daugiau nei pusmetį buvo tarybos nariu, kai užėmė iš tarybos pasitraukusio Vido Urbonavičiaus vietą.

A. Skaistys anksčiau yra dirbęs Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotoju, ėjo ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareigas.

Iš Seimo pasitraukus L. L. Andrikienei, konservatorių frakcija taip pat turės apsispręsti, ką vietoje jos deleguoti į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas. Šį klausimą žadama svarstyti antradienį frakcijos posėdyje.

Kaip Eltai teigė su konservatoriais 2020 m. Seimo rinkimuose dalyvavusi A. Jakavonytė, praverti Seimo duris ji yra nusiteikusi. Tačiau, pažymėjo vilnietė, dar reikia sulaukti ir galutinio L. Andrikienę į naujas pareigas paskiriančio ES institucijų sprendimo.  

„Aš planuoju (tapti Seimo nare – ELTA), daug žmonių pasitikėjo ir balsavo už mane. Kiti net nemokėjo reitinguoti ir dėl to net atsiprašinėjo. Daug šimtų žmonių sutikau... Per daug metų pasitikėjimas žmonėmis išugdytas ir aš tų žmonių tikrai nenuvilsiu ir dirbsiu sąžiningai, jei ponia Laima Andrikienė bus patvirtinta. Kaip ir visą gyvenimą dirbau, kaip ir tėtis dirbo“, – sakė J. Jakavonio-Tigro dukra.

Per daug metų pasitikėjimas žmonėmis išugdytas ir aš tų žmonių tikrai nenuvilsiu ir dirbsiu sąžiningai.

„Kai (L. Andrikienė – ELTA) bus patvirtinta, tai tada būsiu garantuota, kad dirbsiu Seime. O dabar tik preliminariai galima sakyti, kad dirbsiu“, – pridūrė kandidatė į parlamentares.

A. Jakavonytė neskubėjo atskleisti, kaip ji balsuotų už iniciatyvas, dėl kurių nuomonės išsiskiria ir tarp valdančiųjų. Pirmiausiai tai įstatymai dėl nedidelio marihuanos kiekio dekriminalizavimo ar civilinės sąjungos.

„Nenoriu savęs skirstyti, kaip aš balsuosiu, bet man krikščioniškos vertybės yra svarbios. Aš visą gyvenimą buvau nusiteikusi, kad galima sugyventi su visais. Tad į jokias stovyklas nenoriu pretenduoti. Aš balsuosiu taip, kaip sąžinė (sakys – ELTA) ir kaip tėvų buvau išauklėta“, – sakė A. Jakavonytė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė žurnalistams parlamente teigė, kad su Seimo nario mandatu  galėtų atsisveikinti spalio pabaigoje, kai prasidės jos kadencija Europos Audito Rūmuose.

Galutinį sprendimą dėl Europos Audito Rūmų narių skyrimo šešerių metų kadencijai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima Europos Sąjungos Taryba. L. L. Andrikienė Europos Audito Rūmų atstovo pareigose pakeistų kadenciją baigusį Rimantą Šadžių.

„Šios lentos pakabinimas nederintas nei su savivaldybe, nei su šio pastato savininkais – Mokslų akademija. Lauksime jų sprendimo. Taip pat įdomus šalies vadovų vertinimas, kadangi Mokslų akademija – nacionalinė įstaiga“, – sakoma ketvirtadienį BNS perduotame mero komentare.

„Mano vertinimas labai aiškus – nelegalūs veiksmai tiesos negimdo ir jų autorių nepuošia”, – pabrėžė R. Šimašius.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos dalyvaujant keliems šimtams žmonių pakabinta ir atidengta atminimo lenta prieštaringai vertinamam karininkui J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Ją atidengė partizano Juozo Jakavonio-Tigro duktė Angelė Jakavonytė.

Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje sostinės mero R. Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme.  Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.

1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.