„Žmonės pasisakė. Paskyros, kurios paskelbė apie mano buvimo vietą, sustabdymas bus panaikintas“, – „Twitter“ savininkas rašė socialiniame tinkle.

E. Muskas surengė apklausą, kurioje klausė, ar jis turėtų atkurti sustabdytas paskyras dabar, ar po savaitės. Beveik 59 proc. iš 3,69 mln. dalyvavusiųjų atsakė, kad jis turėtų atkurti paskyras dabar.

Po to, kai milijardierius sustabdė kelių garsių „New York Times“, CNN ir „Washington Post“ žurnalistų paskyras, jis sulaukė Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų pasipiktinimo ir įspėjimų.

Panašu, kad kai kurios sustabdytos paskyros jau atnaujintos – buvęs „Vox“ žurnalistas Aaronas Ruparas (Aronas Ruparas) vėl rašė „Twitter“.

„Iš pradžių buvau ganėtinai sutrikęs dėl sustabdymo, bet greitai supratau, kad viskas bus gerai, nes esu palaimintas, kad turiu nuostabią interneto bendruomenę“, – sakė A. Ruparas tviteryje, dėkodamas žmonėms už palaikymą.

Naujausias ginčas prasidėjo, kai E. Muskas trečiadienį sustabdė paskyros @elonjet, kuri stebėjo jo privataus lėktuvo skrydžius, veikimą.

E. Muskas teigė, kad šio žingsnio prireikė po to, kai Los Andžele automobilį, kuriuo važiavo vienas iš jo vaikų, sekė „pamišęs persekiotojas“, ir, atrodo, dėl šio incidento jis kaltino savo lėktuvo sekimą.

Kai kurie žurnalistai pranešė apie šį įvykį, įskaitant tviterio žinutes su nuorodomis į sustabdytą paskyrą @elonjet, kurios, pasak E. Musko, prilygo „žmogžudystės koordinatėms“ prieš jį ir jo šeimą.

Tiesioginiame pokalbyje tviteryje E. Muskas nepateikė jokių savo teiginio įrodymų, tačiau kai kuriems nušalintiems žurnalistams sakė, kad platformoje „Twitter“ „su visais bus elgiamasi vienodai... jie nėra ypatingi dėl to, kad yra žurnalistai“.

Toliau klausinėjamas apie savo kaltinimus, E. Muskas baigė pokalbį. Tuomet „Twitter Spaces“, socialinio tinklo funkcija, kurioje vyko pokalbis, buvo sustabdyta.

Elonas Muskas turėtų tai žinoti. Yra raudonos linijos. Ir sankcijos, netrukus.

E. Musko sprendimas sustabdyti žurnalistų paskyras sulaukė aštrios žiniasklaidos, ES ir JT kritikos.

„Naujienos apie savavališką žurnalistų [paskyrų] sustabdymą „Twitter“ kelia nerimą“, – tviteryje parašė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja vertybių ir skaidrumo klausimais Vera Jourova, įspėdama, kad įtakingai platformai gali būti skirtos didelės baudos pagal europietiškus įstatymus.

„Elonas Muskas turėtų tai žinoti. Yra raudonos linijos. Ir sankcijos, netrukus“, – pridūrė ji.

JT vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) atstovas spaudai pavadino tai „pavojingu precedentu tuo metu, kai žurnalistai visame pasaulyje susiduria su cenzūra, fiziniais grasinimais ir dar blogesniais dalykais“.

Pasak ministerijos, praėjusią savaitę patikrinus 2428 asmenis, 958 iš jų (39 proc.) neturėjo patvirtinimų, jog iš anksto užpildė anketą – vadinamųjų QR kodų.

Iš viso nuo vasario 17 dienos, kai atnaujinta kontrolė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, patikrinta 12 tūkst. 256 asmenys, iš jų QR kodų neturėjo 6384 vykstantieji, jie anketas užpildė kontrolės vietose.

Vidutiniškai per parą į Lietuvą iš Lenkijos vyksta apie 1,6 tūkst. transporto priemonių.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dar 907 asmenys praėjusią savaitę atvyko per jūrų uostą, per oro uostus į šalį atskrido 3347 asmenys.

Atvykstantieji į Lietuva turi būti užpildę NVSC anketą ir pateikti neigiamą COVID-19 testą, atliktą ne seniau nei prieš tris paras

Dar nuo praėjusių metų gruodžio pradžios Latvija sustiprino į ją atvykstančių keliautojų kontrolę, o pasieniečiams pavesta tikrinti, ar tokie asmenys yra užpildę tinklalapyje www.covidpass.lv esančią privalomą anketą.

Pasak Latvijos sienos apsaugos tarnybos, šį papildoma priemonė kovojant su koronaviruso pandemija bus taikoma iki vasario 8 d.

VSAT informuoja, kad sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per 6 pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva. Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė–Rucava, Kalviai–Meitenė, Saločiai–Grenctalė, Germaniškis–Skaistkalnė, Obeliai–Subatė ir Smėlynė–Medumi vietos.

„Facebook“ pranešime sakoma, kad buvo pašalinti 783 puslapiai, grupės ir paskyros, prisidėję prie „koordinuoto neautentiško elgesio, susijusio su Iranu“.

Kampanijos, apėmusios minimus tinklalapius, tikslas buvo propaguoti Irano interesus įvairiose šalyse, sukuriant netikras tų šalių gyventojų tapatybes tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, sakoma „Facebook“ kibernetinio saugumo politikos vadovo Nathanielio Gleicherio (Neitanielio Gleišerio) pareiškime.

„Galime įrodyti, kad tai iš Irano ateinantis turinys, kontroliuojamas veikėjų Irane, ir (kad) dauguma šio turinio cituojama iš Irano valstybinės žiniasklaidos, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė N. Gleicheris. – Tačiau ne mums tiesiogiai pareikšti, kas šiuo atveju yra (tikrasis) veikėjas.“

Pranešimas pasirodė „Facebook“ stengiantis nuslopinti valstybių ir kitų veikėjų pastangas manipuliuoti šiuo socialiniu tinklu per netikras paskyras.

„Nuolat stengiamės aptikti ir sustabdyti tokio tipo veiklą, nes nenorime, kad mūsų paslaugomis būtų naudojamasi siekiant manipuliuoti žmonėmis, – sakė N. Gleicheris. – Šiuo atveju už šios veiklos stovintys žmonės tarpusavyje koordinavo savo veiksmus ir naudojosi netikromis paskyromis, kad klaidingai prisistatytų, ir tai buvo pagrindas mūsų veiksmams.“

Minimi veikėjai „paprastai prisistatydavo kaip vietos gyventojai, dažnai naudodamiesi netikromis paskyromis, ir skelbdavo naujienų pranešimus apie einamuosius įvykius“, įskaitant komentarus, kuriais atkartojami „Irano valstybinės žiniasklaidos pranešimai tokiomis temomis kaip Izraelio ir palestiniečių santykiai, konfliktai Sirijoje ir Jemene“, sakė N. Gleicheris.

„Twitter“ pagalba

Pasak N. Gleicherio, „Facebook“ komanda bendradarbiavo su socialiniu tinklu „Twitter“, kuris pateikė įžvalgų iš šios platformos.

„Tai padrąsinantis bendradarbiavimo, kurį siekiame sukurti šioje industrijoje, pavyzdys“, – sakė jis.

Operacija, veikusi nuo 2010 metų, feisbuke apėmė 262 puslapius, 356 paskyras ir tris grupes, taip pat 162 paskyras tinkle „Instagram“.

Mažiausiai vienas šių puslapių turėjo maždaug 2 mln. sekėjų, o mažiausiai prie vienos iš šių grupių buvo prisijungę maždaug 1,6 tūkst. paskyrų.

Daugiau kaip 254 tūkst. paskyrų sekė mažiausiai vieną iš minėtų „Instagram“ paskyrų.

Bendrai šios paskyros reklamai „Facebook“ ar „Instagram“ išleido mažiau nei 30 tūkst. dolerių (26 tūkst. eurų); reklamos buvo apmokėtos daugiausia doleriais, svarais ir eurais.

Pasak „Facebook“, netikros paskyros buvo dalis įtakos kampanijos, vykdytos Afganistane, Albanijoje, Alžyre, Bahreine, Egipte, Prancūzijoje, Vokietijoje, Indijoje, Indonezijoje, Irane, Irake, Izraelyje, Libijoje, Meksikoje, Maroke, Pakistane, Katare, Saudo Arabijoje, Serbijoje, Pietų Afrikoje, Ispanijoje, Sudane, Sirijoje, Tunise, JAV ir Jemene.

„Facebook“ tokio pobūdžio veiklą pradėjo tirti paaiškėjus, kad Rusija vykdė įtakos kampanijas per 2016 metų JAV rinkimus, kuriomis buvo siekiama skleisti nesantaiką.

Tuo tarpu „Twitter“ paskelbė apie savo pastangas pažaboti manipuliavimą per 2018 metų JAV rinkimus ir pažymėjo, kad blokavo paskyras, sukurtas Rusijoje, Irane ir Venesueloje.

Lietuvos banko (LB) atstovė teigia, kad pateikti informaciją apie save bankų klientų reikalaujama jau kurį laiką, tačiau nuo liepos jie tapo griežtesni.

„Tokie reikalavimai surinkti klientų informaciją nėra nauji, jie jau egzistavo ilgesnį laikotarpį, buvo įtvirtinti įstatyme, tačiau dabar matomos griežtėjančios tendencijos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje. Tokiu atveju mūsų bankai adekvačiai reaguodami imasi griežtesnių patikrinimo procedūrų, todėl visi klientai įpareigoti atnaujinti anksčiau pateiktą savo kliento pažinimo informaciją“, - antradienį LRT radijui sakė LB Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė.

Anot jos, bankai iš klientų gali pareikalauti informacijos, kuri vėliau bus naudojama stebėti jų finansines operacijas.

„Bankai privalo tą daryti, toks yra įpareigojimas jiems įstatyme, dėl to prieš užmegzdami dalykinius santykius su klientu, bankai prašo informacijos apie klientą. Tai gali būti identifikacinė informacija, kontaktinė informacija, taip pat kokiais tikslais klientas užmezga santykius su banku, kokiomis konkrečiomis bankinėmis paslaugomis klientas naudosis, kaip dažnai jis tą darys, kokios numatomos sandorių apimtys, jų dydžiai, kokie kliento pajamų šaltiniai, kliento verslas, užsiėmimai ir panašiai“, - vardino K.Filipavičiūtė.

Anot jos, nesurinkęs reikalingos informacijos, bankas gali apriboti kliento galimybes pasinaudoti banko paslaugomis - riboti prieigą prie sąskaitų ar naudojimąsi banko kortele.

LB atstovės teigimu, kliento pateiktą informaciją bankai turi patikrinti, o nustatę, kad ji netiksli ar melaginga, vėliau gali ją patikslinti ar imtis kitų veiksmų.

„Bankai turi užtikrinti, kad surinkti duomenys bus naudojami tik pinigų plovimo prevencijai užtikrinti“, - pažymėjo K.Filipavičiūtė.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį pranešė, kad duomenų apie klientus surinkimas yra įprastas procesas, kuris taikomas visų bankų klientams jų pačių labui.

Tik dėl pačių klientų saugumo

Lietuvos bankų asociacijos teigimu, klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o dėl to, kad yra įpareigoti įstatymų - vadovaujamasi tarptautinius reikalavimus įtvirtinančiais Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, taip pat įgyvendinant principą „Pažink savo klientą“. Todėl prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su kokiais nors įtarimais. Tai įprastas procesas, kuris taikomas visų bankų klientams jų pačių labui.

Pagal teisinius reikalavimus bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.

Tai reiškia, kad bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį bei apimtis. Naujas banko klientas, pildydamas anketą, paprastai nurodo, kokius veiksmus numato atlikti su savo sąskaita, kokios operacijos jam yra aktualios, kokie pinigų srautai dažniausiai bus pervedami ar išgryninami. Tokiu būdu įvertinama kliento rizika ir bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose.

Papildomai bankai periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis - užpildyti duomenų atnaujinimo anketą. Svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti. Tuo turėtų būti suinteresuoti ir patys klientai.

Kas gresia už įstatymų nesilaikymą?

Jeigu klientas atsisako pateikti bankui prašomą informaciją apie lėšų ar kito turto kilmę (arba kitus papildomus duomenis), bankui draudžiama atlikti piniginę operaciją ir jis gali nutraukti sandorius arba dalykinius santykius su klientu.

Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad bankai griežtai saugo visą kliento pateiktą informaciją, susijusią su jų tarpusavio dalykiniais ryšiais.

Nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.

Kas yra pinigų plovimas?

Tai veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų kilmę. Šiuos veiksmus dažniausiai atlieka plėšikai, narkotikų prekeiviai, įsilaužėliai, teroristai, mokesčių grobstytojai, kontrabandininkai ar su jais susiję asmenys.

Šių metų liepą įsigaliojo naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuriuo dar labiau sugriežtinta atsakomybė už pinigų plovimą ir išplėstas subjektų, kuriems bus taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas.