Kauną vadina namais
"Kaune jaučiuosi kaip namie. Iki nuolat apsigyvendami, daug laiko čia praleisdavome vasaromis, kai Šaras žaisdavo rinktinėje, ir Kalėdų atostogas. Mano ryšys su Kaunu užsimezgė dar tuomet, kai neturėjome vaikų. Taigi, Kaunas neabejotinai yra mano namai", – sakė A. Douka. Anot saulėtoje Graikijoje gimusios moters, gyvenimas Lietuvoje yra labai gražus ir jai prie širdies. "Žmonės čia labai orientuoti į šeimą, ir man tai labai patinka. Nuostabi gamta. Patinka, kad Lietuva yra autentiška ir unikali. Čia laikomasi daugybės senųjų papročių, tradicijų, įsitikinimų", – pastebėjo Anna. Didelį įspūdį jai paliko tai, kaip švenčiame svarbiausias metų šventes – Kalėdas. Ypač sužavėjo Kūčios, jų svarba, ypatingas visos šeimos susibūrimas tą vakarą. Beje, pirmą kartą į Kauną Šarūnas Anną atsivežė būtent per Kalėdas. "Tai buvo labai įspūdinga", – prisiminė pirmąjį vizitą ir per jį užplūdusius jausmus pašnekovė.
Sprendė abu
A. Douka pabuvojo daugybėje pasaulio miestų, tad juos lygindama drąsiai teigė, kad Kaunas yra labai palankus šeimoms, o tai jai šiuo metu ypač aktualu. Ji kartu su Š. Jasikevičiumi augina dukrą Ailą, kuriai dabar šešeri su puse, ir penkerių sūnų Luką. "Čia jaučiuosi tikrai saugi. Galiu vaikščioti po miestą su vaikais ir nesijaudinti, kad kas nors blogo nutiks. Kaune patogu vaikščioti su mažais vaikais vežimėliuose. Tam pritaikyta ir Laisvės alėja, ir parkai, ir daugybės gatvių šaligatviai. Ne visuose pasaulio miestuose taip yra", – gyrė Kauną moteris, kurią su vaikais dažnai galima sutikti parkuose.
Annai atrodo, kad šeimoms labai pritaikyti ir restoranai. Ji džiaugėsi galimybe vaikščioti ar važinėti dviračiais su vaikais paupiu iki Kauno pilies, Senamiesčio ir toliau. Lietuvoje graikei trūksta tik vienintelio dalyko – šeimos ir draugų, likusių tėvynėje. "Norėčiau dažniau būti greta jų, bet jaučiuosi palaiminta, kad ir čia radau nuostabių draugų. Taigi, negaliu skųstis", – šypsojosi dviejų vaikų mama.
Prieš atsikeldama į Kauną, šeima gyveno Barselonoje. "Sprendimą kraustytis į Lietuvą priėmėme abu su Šaru. Buvau labai laiminga, kad galėsime vykti būtent į Kauną, nes čia gyvena Šaro šeima. Norėjau, kad vaikai turėtų galimybę ilgiau pabendrauti su seneliais ir pusbroliais, daugiau sužinoti apie Lietuvą", – argumentavo pašnekovė.
Š. Jasikevičius tuomet priėmė "Žalgirio" pasiūlymą žaisti šioje komandoje, o vėliau tapo ir vyriausiuoju treneriu. Tad nenuostabu, kad legendinio įžaidėjo, o dabar ir talentingo trenerio vaikams labai patinka žiūrėti "Žalgirio" varžybas. Jas mažieji sirgaliai su mama dažniausiai stebi arenoje, išskyrus "Eurolygos" susitikimus, nes jie labai vėlai baigiasi. Praverčia liaudiški metodai Permainingi lietuviški orai tradiciškai siejami su peršalimu, prasta savijauta. Kokį poveikį, pasikeitus gyvenamajai vietai, pajuto A. Douka, ar tai, kad persikraustė į kitokio klimato šalį, turėjo kokios nors įtakos vaikams?
"Lietuviškas klimatas totaliai skirtingas, lyginant su graikišku, bet pripratome. Kelios dienos žiemą gali būti labai šaltos, bet šaltis čia visai kitoks nei Graikijoje. Apsirengus tinkamais drabužiais, viskas gerai", – vertino Kauno graikė. Lietuvos klimatas ne toks saulėtas kaip Pietų šalyse, bet Anna įžvelgia neabejotinų pranašumų. "Pastebėjau, kad apsigyvenus Kaune vaikai nebeserga taip dažnai. Jie čia sveikesni ir stipresni", – džiaugėsi jauna mama.
Turėjau visko atsisakyti ir sekti paskui šeimą, kurią kartu kūrėme. Jeigu galėčiau rinktis iš naujo, nieko nekeisčiau. Šeima man – viskas, ir tikiu, kad šeima visuomet turi būti kartu.
Kai namuose vis dėlto kas nors suserga, su ligomis iš pradžių bandoma kovoti pasitelkiant liaudiškus metodus. Vaistų šioje šeimoje vartojama tik po konsultacijos su gydytoju. "Vienas liaudiškas metodas, visada suveikiantis, esant aukštai ir sunkiai malšinamai temperatūrai – šaltas, aišku, ne ledinis, dušas kelias sekundes. Karščiuojant dar labai padeda drėgnas rankšluostis ant kaktos. Prieš tai rankšluostį reikia suvilgyti vandeniu, į kurį įpilama truputis acto", – medicinine patirtimi dalijosi moteris.
Patenkinta Lietuvos gydytojais
Paprašyta palyginti lietuvišką ir graikišką sveikatos apsaugos sistemas, A.Douka tviritno, kad jos gerokai skiriasi. "Ten valstybinis sveikatos apsaugos sektorius nėra geras, todėl susikūrė stiprus privatus. Trūkumas tas, kad pastarajame, prireikus gydytojo konsultacijos ar bet kokios kitos medicininės paslaugos, turi atverti piniginę, nors turėtum tai gauti nemokamai arba mokėti kur kas mažiau. Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema yra gana gera, bet kaip ir kiekvienoje šalyje, svarbu rasti gerą gydytoją. Iš esmės esu patenkinta gydytojais, kurių prireikė man ir mano vaikams Lietuvoje", – kalbėjo graikė.
Ji pripažino, kad, net ir suradus puikiausių medikų, kur kas geriau nesusirgti, būti sveikam. Vienas didžiausių geros savijautos ir sveikatos priešų, anot Annos, – stresas ir menkavertė mityba. "Šiais laikais mes visi kasdien kenčiame nuo streso. Vieni labiau, kiti mažiau. Nemanau, kad yra vienas sėkmingas receptas, kaip kovoti su stresu, nes žmonės labai skirtingi. Mano patarimas būtų stengtis būti optimistu, sveikai ir subalansuotai maitintis, pakankamai ilsėtis ir miegoti. Svarbu – reguliarus fizinis aktyvumas", – vardijo A. Douka.
Jos pačios diena kasdien prasideda 7 val. ryto. Žadina vaikus, visi kartu pusryčiauja, tuomet keliauja į darželį. Aila šiemet lanko priešmokyklinę grupę, o Lukas ją lankyti pradės ateinantį rudenį, tad abiejų mažųjų ir jų tėvelių netrukus laukia naujas etapas – mokykla. Likusi viena, grožiu, energija, šiluma ir gera nuotaika spinduliuojanti moteris pirmiausia laiko skiria sportui. "Man labiau patinka mankštintis ryte, tad po treniruotės lieka visas pusdienis. Kiekvienai mamai nėra lengva rasti laisvo laiko, nepriklausomai nuo to, dirba ji, ar ne. Ypač tuomet, kai vaikai dar maži. Todėl, kol vaikai darželyje, stengiuosi pasirūpinti visais šeimos, namų reikalais, skirti laiko ir vien sau", – pasakojo A.Douka.
Anot jos, turėdama laiko tik sau, moteris tarsi įsikrauna energijos, tampa darbingesnė ir laimingesnė – tai taip pat labai svarbus geros savijautos faktorius. Laisvą laiką Anna stengiasi išnaudoti ir savo reikmėms, nes grįžus vaikams prasideda kiti užsiėmimai. "Abu vaikai yra labai aktyvūs. Lukas mėgsta žaisti krepšinį ir golfą, kaip ir jo tėtis. Jis – visada su krepšinio kamuoliu rankose. Aila mėgsta šokti, piešti ir įvairius komandinius užsiėmimus", – pasakojo mama.
Gamina kasdien ir sveikai
Bendri pusryčiai, suteikiantys energijos dienos pradžiai, – vienas svarbių šios šeimos ritualų. Pasidomėjome, koks šios šeimos pusryčių, pietų, vakarienės stalas. "Ant mūsų stalo dažniausiai galima rasti vištienos, žuvies, daug daržovių, vaisių. Kasdien gaminu, ir tik sveiką maistą. Kai Šaras dar profesionaliai žaidė krepšinį, jis laikėsi griežto sveikos mitybos plano. Namuose būdavo gaminamas ir valgomas išskirtinai sveikas maistas. Dabar esame labiau lankstūs, bet sveikas maistas – pagrindinis mūsų pasirinkimas. Subalansuota mityba yra geros sveikatos raktas – esi energingas ir sveikas", – džiaugėsi A. Douka.
Šeima stengiasi vengti saldumynų, makaronų, duonos, pieno produktų. Ne visi šeimos nariai tikriausiai supranta, kaip jiems pasisekė, kad ši jauna mama mėgsta pati gaminti, be to, į maisto ruošimo procesą stengiasi įtraukti vaikus. Mažiesiems pagalbininkams tai dažniausiai labai patinka. Pagal Jasikevičių namų taisykles deserto vaikai gali gauti tik kartą per dieną, bet tikrai ne kasdien ir tik tuomet, kai rimčiau pavalgo. Gėrimai, kuriuose daug cukraus, taip pat gazuoti, yra tabu. Dažniausias gėrimas – vanduo. Vasarą visi vaikai pamišę dėl ledų. "Aišku, kad leidžiu pasimėgauti ledais, bet ne daugiau nei viena porcija. Vartojant daug cukraus normalus maistas tampa mažiau skanus, genda dantys, atsiranda nuotaikos svyravimų. Cukrus reikalingas vaikų mitybai, bet jo vartojama turi būti ne per daug ir ne per dažnai", – motyvavo pasirinkimą A. Douka.
Nė vienas nenusileidžia
Kiekvienas, turintis vaikų, žino, kad žodis "sveikas" vaikams turi mažiau galios nei "skanus" ir "saldus". Kaip sekasi mažiesiems paaiškinti, kad jiems skanus maistas ne visada yra sveikas, kaip pavyksta su jais susitarti, kad mažiau valgytų saldumynų, kurių visur pilna? "Tarp valgymų visada stengiuosi vaikams pasiūlyti nedidelių sveikų užkandžių, bet stengiuosi, kad jie būtų pakankamai išalkę prieš pietus ar vakarienę, kad neprarastų apetito. Kai prašo ko nors užkąsti, duodu pasirinkti iš dviejų trijų variantų. Jeigu nė vienas netinka, vadinasi, gali palaukti pagrindinio valgio. Nesileidžiu į kompromisus ir neduodu sausainių", – apie veiksmingą veiksmų planą pasakojo A. Douka.
Abiem pusėms reikia būti maloniems ir rūpestingiems. Dėkingiems ir mylintiems. Turi stengtis išlaikyti smagumą ir neleisti išblėsti kibirkščiai. Įsiklausykite vienas į kitą, vartokime žodžius "mes", užuot sakę "aš".
Vaikams pagundą smaližiauti, o tėvams – nusileisti vaikams, anot jos, labai sumažina tai, jei namuose visai nebūna vadinamųjų junk foods, tokių kaip sausainiai, saldainiai ir pan. Jeigu vaikai jų nematys, rečiau prašys, nors jie visada bando derėtis ir prašo daugiau saldumynų. "Bet mes visada laikėmės šios taisyklės ir ją taikome nuosekliai. Tad vaikai greitai susitaiko, kad kitaip nebus. Mes su Šaru esame tėvai, kurie visada būna, kaip yra sakoma, tame pačiame puslapyje. Jeigu nustatome taisyklę, jos laikomės abu. Tai efektyvus būdas atsispirti vaikų "prašauuuu, prašauuuu", – šyptelėjo moteris, prisiminusi vaikų naudojamą taktiką pasiekti savo.
Ji pasakojo, kad abu su Šarūnu yra griežti dėl dalykų, kur tikrai būtina drausmė, ribos, ir atlaidesni tam, kas nėra labai svarbu. "Mūsų nuomonė, požiūris į vaikų auklėjimą visuomet sutampa. Jeigu vienas tėvas būtų griežtas, o kitas vaikams leistų daryti viską, ką jie nori, vaikams tokia paini situacija – ne į naudą. Vaikams būtina nustatyti ribas, ir abu tėvai turi prižiūrėti, kad ribos nebūtų pažeidžiamos", – akcentavo A. Douka.
Kalba trimis kalbomis
Vaikų priežiūrą, jiems paaugus, A. Douka ir Š. Jasikevičius patiki ir seneliams arba prašo jų pagalbos. Ailai ir Lukui patinka ir pas vienus, ir pas kitus senelius. Lietuviškus vaikų darželius A. Douka taip pat apibūdino daugiau nei teigiamai – kaip puikius. "Esu jais visiškai patenkinta", – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, darželis, kurį lanko vaikai, turi gerą ugdymo programą, puikius mokytojus, kurie, be viso kito, vaikams padeda įgyti mokyklai svarbių įgūdžių ir sėkmingai skiepija meilę mokymuisi. Kai šeima persikėlė į Kauną, Ailai buvo treji, Lukui – pusantrų metukų. Aila iš karto pradėjo lankyti darželį, Lukas – vėliau, kai jau šiek tiek paūgėjo. "Abu ten labai lengvai pritapo. Abu kalbėjo lietuviškai, abu lengvai bendrauja", – pasakojo mažylių mama.
Ji su vaikais nuo pat jų gimimo kalbėjo tik graikiškai, o Šarūnas, kuris su mažaisiais praleidžia taip pat daug laiko, – tik lietuviškai. Taigi, Aila ir Lukas kalba lietuviškai, graikiškai ir angliškai. "Vos atsikrausčiusi į Kauną pradėjau mokytis lietuvių kalbos, nes ja kalba mano vaikai. Norėjau sugebėti dalyvauti ir jų lietuviškame pokalbyje", – motyvus aiškino A.Douka. Be to, lietuvių kalbos žinios palengvino kasdienį jos gyvenimą Kaune. Baigusi lietuvių kalbos pamokas, kalbėjo moteris, buvo tokia pakylėta, kad iš karto ėmėsi mokytis ispanų kalbos, kurią išmokti norėjo daugybę metų. Šias pamokas lanko iki šiol.
Greta kibirkšties – pagarba
A. Douka neslėpė, kad jai, kaip ir visoms mamoms, kyla daug klausimų, susijusių su vaikų ugdymu, auklėjimu, auginimu. Tai natūralu. "Turiu daug abejonių, ar viską teisingai darau, permąstau, gal galėčiau padaryti geriau. Tokiais momentais mėgstu pavartyti knygas, pasigilinti į įvairius specialistų atliktus tyrimus. Turime visuomet stengtis tobulėti kaip tėvai. Dėl vaikų turime stengtis būti geresni. Knygas apie motinystę skaičiau, kai laukiausi, skaitau ir dabar. Tačiau nesivadovauju jomis aklai. Atsirenku", – pasakojo moteris.
Idealiausia aplinka vaikams augti – harmoninga šeima. Koks kelias veda link jos? Juk grožis ar pasiekimai sporte draugystės, šeimos darnumo savaime tikrai neužtikrina. "Visi santykiai turi pakilimų ir nusileidimų. Draugystei išlaikyti ir stiprinti reikia supratingumo, pagarbos, palaikymo ir paskatinimo. Abiem pusėms reikia būti maloniems ir rūpestingiems. Dėkingiems ir mylintiems. Turi stengtis išlaikyti smagumą ir neleisti išblėsti kibirkščiai. Įsiklausykite vienas į kitą, vartokime žodžius "mes", užuot sakę "aš". Raktas į nuostabią draugystę yra bendravimas ir pasitikėjimas", – apibūdino A. Douka.
Traukia verslas
"Mama esu visą parą, man patinka būti šalia vaikų, stebėti kiekvieną jų žingsnį. Visada esu šalia, kai tik jiems manęs reikia. Nesu praleidusi nė vieno svarbaus jų gyvenimo momento", – kalbėjo A.Douka.
Iki tapdama mama, ji kopė karjeros laiptais finansų sektoriuje. "Buvau labai nepriklausoma ir man patiko dirbti šioje srityje", – neslėpė moteris.
Situacija pasikeitė, kai ji su savo išrinktuoju nusprendė kurti šeimą ir pradėjo keliauti iš šalies į šalį. "Turėjau visko atsisakyti ir sekti paskui šeimą, kurią kartu kūrėme. Jeigu galėčiau rinktis iš naujo, nieko nekeisčiau. Šeima man – viskas, ir tikiu, kad šeima visuomet turi būti kartu, nesvarbu, kurioje vietoje – mieste ir valstybėje", – dėstė graikė.
Vis dėlto ji neslepė, kad jau nori permainų. "Tie, kurie mane pažįsta, žino, kaip labai pasiilgau darbo. Dabar, kai vaikai paaugo, mano galvoje vis sukasi mintys, kad reikėtų pradėti verslą ar kažką panašaus. Esu tikra, kad ateis tam laikas ir šias mintis įgyvendinsiu", – įsitikinusi veikli moteris.
