Per keturias renginio dienas, spalio 15-18 d., džiazo mėgėjus jis supažindins su naujais etapiniais laisvosios ir improvizacinės muzikos reiškiniais Lietuvoje, kurie verti išskirtinio dėmesio. Tai – „Improdimensijos“ ir „Keep Singing“ judėjimai bei Kauno „Jazz Academy“ fenomenas.

Netikėtų garsų paletėje – ir eilės

Pirmąją festivalio dieną, spalio 15-ąją, Rusų dramos teatre koncertuos du „Improdimenijos“ kolektyvai – „Improdimensijos orkestras“ ir  saksofonininko Kazimiero Jušinsko bei fleitininko ir didžėjaus Kristupo Giko duetas.

„Improdimensija“ – tai improvizacijai, eksperimentams ir edukacijai skirta kūrybinė platforma. Jos ištakos – „Jazz Academy“ įkūrėjo multiinstrumentininko ir kompozitoriaus Arno Mikalkėno su bičiuliais Kaune pradėti rengti laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos koncertai.

Prie A. Mikalkėno prisijungus saksofonininkui ir kompozitoriui L. Mockūnui bei įrašų studijos „MAMA Studios“ savininkui Arūnui Zujui, „Improdimensijos“ koncertai suskambo šioje studijoje Vilniuje.

Netrukus sąjūdis įtraukė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Šiuolaikinės muzikos magistro programos ugdytinius. Iš glaudaus programos dėstytojų L. Mockūno ir A. Mikalkėno ryšio su studentais atsirado „Improdimensijos orkestras“, pirmą kartą kilsiantis į festivalio sceną spalio 15-ąją.

O „Keep Singing“ judėjimo vėliavnešys – JAV gyvenantis laisvojo džiazo būgnininkas Dalius Naujokaitis, drebinantis sostinę andergraundinio džiazo fejerverkais.  Šių metų pradžioje jo inicijuotas garsiajam filmininkui Jonui Mekui skirtas festivalis „Keep singing“ įtvirtino laisvojo džiazo judėjimą, kurio simboliu tapo šviesaus atminimo J. Mekas.

Antrąją festivalio dieną, spalio 16-ąją, šio judėjimo atstovai pristatys du originalius projektus – „Low Blow“ ir „Words and Letters“ („Žodžiai ir raidės“). Pirmojo lyderis saksofonininkas Dovydas Stalmokas subūrė netradicinės sudėties ansamblį, kuris atskleis didžiules pučiamųjų instrumentų, dažnai laikomų pritariančiaisiais – bosinio saksofono, suzafonų, tūbos – galimybes.

O trimitininkas Mindaugas Vadoklis prikels J. Meko 95-mečiui sumanytą projektą jau su kitais muzikantais. Jie improvizacijomis pritars aktoriui Dainiui Gavenoniui, kuris skaitys J. Meko eiles iš rinkinio „Žodžiai ir raidės“.

D. Naujokaitis šį kartą tik virtualiai pasveikins festivalį iš Niujorko. „Keep singing“ ciklą penktadienį užbaigs jo ir dviejų amerikiečių, šio judėjimo šalininkų, trio „Užupis“ koncerto transliacija.

Džiazuoti padės kantorius

Trečiojo džiazo vibracijos taško Lietuvoje – „Jazz Academy“ – ugdytiniai sudarys branduolį Lietuvos jaunimo džiazo orkestro, kuris pasirodys „Vilnius Jazz Young Power“ (VJYP) konkurso finale. Šis orkestras subūrė muzikantus iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Skuodo.

Dėl VJYP „Grand Prix“ šiemet taip pat varžysis scenoje debiutuojantis LMTA absolventų Deimanto Balio ir Mato Samulionio duetas „Matt Deiman“ bei įvairių mokyklų studentų kvartetas „JUZT“. Konkurso finalą koncertu papuoš 2019-ųjų „Vilnius Jazz Young Power“ nugalėtoja grupė „Kanalizacija“. 

„Jazz Academy“ įkūrėjas A. Mikalkėnas pirmą kartą „Vilnius Jazz“ scenoje pristatys ir savo autorinį projektą. Jis intriguoja ne tik originalia lyderio muzika, bet ir atlikėjų sudėtimi: Arnas pirmą kartą gros trio su kontrabosininku Eugenijumi Kanevičiumi ir būgnininku Marijumi Aleksa, kuris pernai grįžo į Lietuvą po Londone praleisto dešimtmečio.

Naują savo trio pristatys ir džiazo grandas Dainius Pulauskas, šiemet minintis 60-metį. Klasikiniam džiazo trio žanrui klavišininkas pasitelkė jaunosios kartos kolegas, kuriuos jau išbandė savo akustiniame kvintete, – kontrabosininką Armaną Isojaną ir būgnininką Augustą Baroną.

Trio spėjo surengti vos porą koncertų, bet jau įrašė D. Pulausko autorinių kompozicijų albumą, kurio pristatymui bus skirtas koncertas festivalio scenoje.

Proginį premjerinį projektą „Vilnius Jazz“ rengia ir kompozitorius bei perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Su rinktinių atlikėjų komanda jis interpretuos didžiojo XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentuotojo Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano palikimą.

A. Gotesmano projekte „Malda“ dalyvaus vienintelis Lietuvos kantorius, Vilniaus choralinės sinagogos maldų vadovas Shmuelis Yatomas. Projektas skiriamas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.

Prisimins audringą praeitį

„Vilnius Jazz“ tradiciškai išsaugos ir teorinę dimensiją. Šeštadienio popietė bus skirta „NoBusiness Records“ istorinio leidinio (Juozas Milasius / Tomas Kutavičius / Dalius Naujokaitis ir Lithuanian Young Composers Orchestra – Live at Willisau, 1993) LP ir CD pristatymui.

Susitikimas primins svarbų lietuvių laisvojo džiazo ir eksperimentinės muzikos raidai projektą, skambėjusį Vilisau džiazo festivalyje („Willisau Jazz Festival“) Šveicarijoje.  Šis projektas įprasmino naują džiazo kūrybos filosofiją, kurią jos įkvėpėjas bekompromisis avangardininkas J. Milašius anuomet išdėstė ir savo manifeste.

Pristatyme dalyvaus projekto dalyviai J. Milašius ir Tomas Kutavičius, „NoBusiness Records“ ir „Vilnius Jazz“ atstovai.

Laisvojo džiazo gitaristą J. Milašių išvysime ir festivalio scenoje. Jis įšoks į garso menininkės Gailės Griciūtės projektą, iš jo netikėtai pasitraukus kitai garsininkei. Pirmą sykį drauge muzikuosiančių atlikėjų laukia iššūkis.

Spalio 15-17 d. po koncertų pagrindinėje „Vilnius Jazz“ scenoje vyks nemokamos festivalio džiazo sesijos klube „Paviljonas“. A. Gustys patikino, kad visuose renginiuose bus laikomasi Nacionalinio sveikatos centro nurodytų saugumo reikalavimų.

Šiemetis „Vilnius Jazz“ bus ypatingas ir tuo, kad jo koncertų įrašai pasieks garsiojo Londono džiazo festivalio auditoriją. Mat persikėlęs į internetą Londono festivalis panoro įtraukti į savo programą „Vilnius Jazz“ projektų transliacijas.

Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

33-ojo tarptautinio šiuolaikinio džiazo festivalio „Vilnius Jazz“ koncertai vyks spalio 15-18 d. Lietuvos rusų dramos teatre, o naktinės džiazo sesijos – spalio 15-17 d. klube „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B). Bilietus platina Bilietai.lt.

Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas – šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, grojo pirmajame „Vilnius jazz“ festivalyje. Išlikęs televizijos įrašas šiandien primena, kokia buvo festivalio pradžia. Pasak organizatorių, pavienių džiazo koncertų sovietmečiu rengta daug. Tačiau pirmas tarptautinis renginys, pakvietęs muzikantų ir iš Vakarų šalių įvyko 1988 m.

„Pirmuoju džiazo festivaliu mes pradėjome vadinti tada, kai persikėlėme į Profsąjungų rūmus, ant Tauro kalno. Tai nuo tada mes pradėjome skaičiuoti tuos skaičius, ir nuo tada jis buvo iš tikrųjų pirmą kartą tarptautinis“, – sakė festivalio vadovas Antanas Gustys.

30-ąjį festivalį šįvakar pradėjo Islandijos grupė – džiazo pianistės Sunnos Gunnlaugs trio. Kritikų vadinamos elegantiško džiazo grupės nariai sako, kad jiems improvizacijoje svarbus jausmas ir dėmesys detalėms. „Piano.lt“ kamerinėje salėje skamba viso pasaulio muzikos motyvai – nuo islandų folkloro iki George`o Michaelo dainų.

„Džiazas leidžia daryti bet ką. Tačiau muzikantas pirmiausia turi jausti aistrą“, – kalbėjo pianistė Sunna Gunnlaugs.

Prasidedančio festivalio „Vilnius jazz“ programą galima skirti į dvi dalis. Vienuose koncertuose skambės šiuolaikinį džiazą šiandien formuojančių atlikėjų muzika. Kitus puoš vardai, jau esantys Europos džiazo olimpe. Festivalio rengėjai sako, kad koncertai bus energetiškai stiprūs. Tai – didžiausia dovana ir patiems organizatoriams.

„Festivalio programa yra labai stipri. Aš pats sau galiu pasakyti, kad iš tikrųjų yra jubiliejiškai ar nejubiliejiškai nepaprastai stipri festivalio programa. Pirmasis festivalis buvo Lietuvos mokslų akademijos salėje, Gedimino prospekte. Mes jį vadiname nuliniu, bent aš jį vadinu nuliniu, tai jeigu jį vadinti pirmuoju, tai jau būtų 31-asis festivalis iš tikrųjų“, – kalbėjo festivalio vadovas.

Iki sekmadienio festivalio koncertai vyks Vilniaus rusų dramos teatre.

Tarptautinis festivalis „Vilnius Jazz“ jau skaičiuoja 27 metus. Anot jo organizatoriaus Antano Gusčio, buvo kilusi grėsmė, kad festivalis gali numirti kartu su savo senstančia publika. Tačiau dabar į festivalį atvyksta vis nauji atlikėjai ir kiekvienais metais bando nustebinti savo klausytojus.

„Prieš keletą metų buvo tam tikras nerimas, kai pamačiau, kad „Vilniaus džiazo“ festivalio publika sensta kartu su manimi. Buvo tam tikras trumpalaikiškumo jausmas – negi viskas baigsis su manim. Ėmiau galvoti, kaip visa tai gražiai išspręsti, nekeičiant festivalio muzikinės idėjos. Ir tada mes pradėjom organizuoti konkursą „Vilnius Jazz Young Power“, ir tada įvyko atsinaujinimas ne tik publikos, bet ir visos džiazo atlikėjų kartos“, – pasakoja vadovas A. Gustys.

Festivalio organizavimas – improvizacija

A. Gusčio nuomone, tik festivalyje atsirandant naujiems atlikėjams ir apsilankant vis naujai publikai, galima išsaugoti Vilniaus džiazą. Todėl kiekvienais metais stengiamasi ne tik pritraukti jaunų, festivalyje dar neapsilankiusių džiazo mylėtojų, bet nustebinti šiam muzikos stiliui metų metus ištikimus gerbėjus.

„Pats pirmasis džiazo festivalio koncertas visiems buvo staigmena, nes išgirdome naują, ilgą Liudo Mockūno kompoziciją. Labai stiprus naujasis jo trio, su pianistu Arnu Mikalkėnu ir norvegu būgnininku Hakon Berre. Stiprus koncertas. Tikriausiai buvo vertas net ir didesnės salės. Bet taip jau susiklosto. Vienu ar kitu kolektyvu vis tiek turi atidaryti festivalį“, – apie „Piano.lt“ koncertų salėje vykusį išankstinį koncertą kalbėjo pašnekovas.

Siekis nustebinti klausytoją – ne vienintelis sunkumas, su kuriuo kiekvienais metais susiduria „Vilnius Jazz“ festivalio organizatoriai. Kaip įvardijo A. Gustys, kiekvienais metais festivalio organizavimas yra improvizacija, lygiai taip pat, kaip pati džiazo muzika.
„Pati festivalio programa formuojama vos ne visus metus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, skrydžių galimybių. Visą laiką turi bent jau stengtis prisitaikyti, parinkti arba sutarti koncertų datas, kurios atitinka grupės galimybę atvykti į Vilnių“, – aiškino organizatorius.

Taip pat kiekvienais metais sunkumų sukelia fortepijono paieška. Pašnekovo teigimu, tinkamą, profesionalius standartus atitinkantį instrumentą turi tik Vilniaus Kongresų rūmai ir Lietuvos nacionalinė filharmonija. Tačiau vėliau jis pridūrė, kad prie šios poros pridėtų ir „Piano.lt“ salėje esantį fortepijoną.

Japonų muzikantų mėgstamas festivalis

Į festivalį kiekvienais metais iš įvairių pasaulio šalių atskrenda garsūs džiazo atlikėjai ir improvizatoriai. Kai kurie atlikėjai atskrenda netgi iš tokių tolimų šalių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ar Japonija.

„Su japonų atlikėjais jau susiklostė tamprūs, ilgalaikiai ryšiai. Pati pradžia buvo tokia natūrali, nes, bent jau anksčiau vyravusiose programose būdavo taip: dominuojantys arba, taip vadinami „headliner`iai“, yra amerikiečių atlikėjai, po to eina Europos džiazas. Na ir po to iškaišiotas kur nors vietinis džiazas. Nesvarbu, apie kurią šalį kalbėtume“, – daugumos festivalių programų trūkumą įvardijo A. Gustys.

Pasak jo, organizuojant „Vilnius Jazz“ festivalį norėta pasižiūrėti globaliau. Todėl svarbu publikai pristatyti ir Azijos džiazą, kur stipriausia yra Japonija. Taip pat organizatoriams padeda tai, kad ši šalis turi institucijas, kurios gali paremti japonų džiazo atlikėjų atvykimą į užsienio šalis. A. Gustys tikino, kad Japonijos kultūros fondas gerai žino „Vilnius Jazz“ festivalį ir noriai remia atlikėjų apsilankymą Lietuvoje.

„Žinoma, buvo išimtis, kai įvyko didžioji nelaimė Japonijoje, kai sprogo Fukušimos atominis reaktorius. Tais metais buvo visiškai užšaldytas kultūrinis finansavimas. Matyt, ne tik Vilniaus džiazo festivalis, bet ir kiti festivaliai negavo jokios paramos iš Japonų kultūros fondų“, – prisiminė A. Gustys.

Jo paskaičiavimais, per 27-erius festivalio metus, jame sudalyvavo apie 50 japonų atlikėjų ir grupių.

„Kaip patys japonai sako, Vilniaus džiazo festivalis yra, jeigu ne pati svarbiausia, tai viena iš svarbiausių scenų Europoje“, – pasakojo A. Gustys.

L. Slepkovaitė: tai labiausiai dirginantis festivalis

Festivalyje turėtų pasirodyti ir nemaža dalis Lietuvos atlikėjų. Anot festivalio organizatorius, svarbu atkreipti dėmesį, kad festivalyje dalyvaujančiose lietuviškose grupėse gros ir užsieniečiai.

„Jeigu pasižiūrėtume šių metų programą, visiškai lietuviškos grupės ar dalies mes neturime. Turime didelę lietuvišką tarptautinio bendradarbiavimo programą. Tai yra gerai. Tai rodo, kad Lietuvos džiazas ir džiazmenai nėra kažkaip izoliavęsi. Džiaze ar kūryboje tai yra neįmanoma“, – įsitikinęs A. Gustys. Jo teigimu, norint save parodyti ir kuo plačiau realizuoti, atlikėjas turi būti atviras ir bendradarbiauti su kitais.

Naujovės žadamos ne tik dalyvių atžvilgiu. Festivalyje šiais metais turėtume išgirsti ir kitokio džiazo. Anot A. Gusčio, „Vilnius Jazz“ nuo pat pradžių deklaravo siekį pateikti klausytojams šiuolaikinio džiazo spektrą. Todėl šiuolaikiniam džiazui vis daugiau įtakos daranti kita muzika gali atsispindėti ir festivalio metu.

„Dabar šiuolaikiniam džiazui daro įtaką visokios srovės. Jų yra labai daug. Tai gali būti sąsajos su akademine, etno muzika, roku, panku (kaip šių metų festivalyje). Visa tai yra elementai, kurie skatina džiazo vystymąsi ir praplečia jo ribas. Tai yra labai įdomu. Aš manau, kad smalsiam klausytojui, koks yra Vilniaus džiazo festivalio lankytojas, tiesiog privaloma visa tai žinoti ir girdėti“, – savo nuomonę dėstė A. Gustys.

Kalbėdama apie festivalį muzikologė Laima Slepkovaitė pripažino, kad viena dažniausiai kylančių diskusijų yra, ar festivalyje grojama džiazo muzika. Taip pat neneigė, kad tradicinio džiazo mėgėjas apsilankęs „Vilnius Jazz“ festivalyje gali būti nusivylęs arba atvirkščiai – nustebęs.

„Iš tiesų šis festivalis netelpa į jokius žanrinius rėmus. Tačiau vadinti jį būtent džiazo festivaliu yra labai tikslinga. Šio festivalio atveju džiazas yra tam tikra laisvos, drąsios muzikos estetinė terpė, kuri turi būti transliuojama po džiazo vėliava“, – įsitikinusi muzikologė.
Ji Vilniaus džiazo festivalį įvardijo kaip vieną iš labiausiai dirginančių ir pridėjo, kad tai yra teigiamas bruožas. Esą festivalis išjudina, duoda peno. Nustebę gali būti ir patyrę klausytojai, pajutę meninį sukrėtimą.

„Sudėtinga mūsų laikais patirti meninį sukrėtimą. Ar tai būtų kinas, ar vaizduojamasis menas, nes esame patyrę visko daug. Turime priėjimą prie daugybės informacijos ir tame pačiame šiuolaikiniame mene yra apstu plyšių. „Vilnius Jazz“ festivalyje vis dar galima patirti kažką, ko nesitikėjai“, – aiškino L. Slepkovaitė.

Trūksta džiazo klubo

Prisiminęs festivalio pradžią, kai festivalis negavo jokios finansinės paramos, A. Gustys juokavo, kad, jei tuomet būtų gavęs tokį finansavimą, koks skiriamas dabar, tikrai nebūtų turėjęs kuo skųstis. Tačiau neslėpė liūdesio, kad džiazo kultūra sostinėje dažniausiai atgimsta tik festivalio metu, nes mieste nėra džiazo klubo.

„Mes Vilniuje turime bent jau vieną tikrą muzikos klubą. Tai yra „Tamsta“. Yra keletas vietų, kur galime retkarčiais arba daugiau ar mažiau reguliariai išgirsti džiazą, bet aš nedrįsčiau nei vienos iš tų vietų pavadinti džiazo klubu. Jos turi tokią tendenciją gimti, pabūti šiek tiek laiko ir numirti“, – sakė A. Gustys.

Pasak jo, užsienyje veikiantys klubai dažnai gauna paskatą iš valstybės: jiems yra duodamos valstybei priklausančios patalpos, skiriama finansinė parama. Jei to nesulaukia iš valstybės, džiazo klubus dažnai remia verslo atstovai ar bendrovės.
Su tokia nuomone nesutiko L. Slepkovaitė į problemą pažvelgusi šiek tiek kitu kampu. Jos įsitikinimu, Lietuvoje džiazo muzikos klubas veikia. Jis tiesiog neturi pastovių namų ir nuolatinių šeimininkų. Jis nuolat keičia vietą, trumpam laikui pranykstą, kol suranda kitą vietą, ir vėl veikia.

„Klubas lyg ir egzistuoja, jis tiesiog migruoja iš vieno iniciatyvaus žmogaus rankų į kitos. Bendra klubo idėja yra nemari“, – džiaugėsi muzikologė.

27-asis „Vilnius Jazz“ festivalis vyks spalio 16–19 dienomis.

Seniausias Lietuvoje  džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ tapo ir pirmuoju, kuris leidžia bilietus į savo renginius pirkti tiesiai prie savo reklaminio plakato. Tai galima padaryti išmaniuoju telefonu, turinčiu „Paysera“ arba „WoraPay“ mobiliąsias pinigines. Inovatyvų sprendimą pasiūlė mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“.

„Vilnius Jazz“ žinomas tam tikru radikalumu, ryškia orientacija į naujoves. Tad mums pakeliui ir su technologinėmis naujovėmis. Ypač jei jos trumpina melomanams kelią į koncertą. Mes pirmieji iš Lietuvos džiazo festivalių rengėjų sukūrėme atskirą festivalio tinklalapį, pirmieji pradėjome platinti elektroninius bilietus, o dabar pirmieji pasiūlėme įsigyti bilietus naudojant elektronines pinigines“, - sako tarptautinio džiazo muzikos festivalio „Vilnius Jazz“ įkūrėjas ir vykdantysis direktorius Antanas Gustys.

Išmaniuoju telefonu nuskenavę ant plakato, jo nuotraukos „Facebook“ profilyje ar festivalio puslapyje pateikiamą unikalų renginio QR kodą, mobiliosios programėlės naudotojai gauna informaciją apie koncerto vietą, laiką ir bilieto kainą. Pirkėjui pasirinkus „WoraPay“ ar „Paysera“ mobiliąją piniginę ir PIN kodu patvirtinus pirkimą, atliekamas mokėjimas, o pirkėjas gauna elektroninį bilietą tiesiai į savo telefoną.  

„Anksčiau bilietai buvo spausdinami, numeruojami, registruojami mokesčių inspekcijoje – vien tai buvo didžiulis organizacinis iššūkis. Dabar mobiliosios sistemos leidžia bilietus įsigyti daug paprasčiau ir patogiau. Tereikėjo drąsos, organizacinio ir programinio impulso, kad vartotojas gautų absoliučiai tobulą produktą“, - sako A. Gustys.

Pirmasis „Vilnius Jazz“ renginys, į kurį džiazo muzikos gerbėjai bilietą gali pirkti tokiu būdu, yra Laurent'o Dehorso trio koncertas „Political Songs“. Jis vyks kovo 26 d. Vilniaus „Piano.lt“ koncertų salėje. Įsigyti bilietus galima per aplikaciją „Paysera“ arba „WoraPay“ tiesiog nuskenavus ant plakato, jo nuotraukos „Facebook“ profilyje ar festivalio puslapyje esantį QR kodą. Šios aplikacijos yra nemokamos ir prieinamos išmaniesiems įrenginiams su iOS bei „Android“ sistemomis.

„WoraPay“ vadovas Aurimas Bakas teigia, kad „vieno langelio“ principu susieta renginio informacija ir bilietų įsigijimo platforma yra itin patogi. „Renginių organizatoriai gali platinti bilieto QR kodą internete – įmonės svetainėje, naujienlaiškyje klientams ar per socialinės žiniasklaidos priemones. Bilieto kodas netgi gali būti spausdinamas afišose ar reklamos puslapiuose, tad mobiliųjų piniginių vartotojai bilietus gali įsigyti labai greitai ir patogiai“, - sako A.Bakas.

Norėdami paskatinti išbandyti naujovę, į rytdienos „Laurent Dehors Trio“ koncertą perkantiems bilietą per mobiliąją piniginę, organizatoriai antrą bilietą dovanoja nemokamai.

„WoraPay“ yra mobiliųjų mokėjimų sistema, leidžianti mokėti už produktus ir paslaugas iš mobiliųjų piniginių. „Paysera“ mobilioji piniginė yra susieta su Mokėjimai.lt (Paysera) sąskaita, per kurią atsiskaitant naudotojui grįžta iki 1 proc. pirkinio sumos. „WoraPay“ susieta su vartotojo mokėjimo kortele.

„Festivalio renginių bilietai yra platinami per mūsų sukurtą bilietų įskiepį, todėl suteikti galimybę juos įsigyti per mobiliąją aplikaciją buvo paprasta ir naudinga melomanams“, - sako pirmosios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ produktų plėtros vadovas Justas Noreika. Ši įstaiga sukūrė ir administruoja tarptautinę mokėjimų platformą Mokėjimai.lt (Paysera), pardavėjams siūlanti ir nemokamą programėlę „Paysera Retailers“ ir bilietų aplikaciją „Paysera Tickets“.