Sparčiai besivystančiame pasaulyje jaunam žmogui šiandien išsirinkti studijas nėra lengva – gali būti, kad po penkerių ar dešimties metų jų darbo vietą užims robotas arba šiandien dar net neišrasta technologija. Vis dėlto, ekspertai prognozuoja, kad tikrai neapsiriks tie, kurie savo ateitį susies su klimato kaita ir augančios žmonijos populiacijos aprūpinimu saugiu maistu.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas pastebi, kad dabartinė bręstanti jaunuolių karta turi daug daugiau žinių nei ankstesniosios ir labai jautriai bei aktyviai reaguoja į tai, kas vyksta pasaulyje.

„Į aukščiausias pasaulio tribūnas prasiveržusi ir vienminčių minią subūrusi Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg taip pat tėra tik šešiolikmetė. Būtent moksleivija šiandien sprendimus priimančius politikus aktyviausiai ragina klausyti mokslo nuomonės, atsižvelgti į faktais grįstus argumentus, atskleidžiančius, dėl kokių priežasčių planetai iškilo realus pavojus. O jei moksleiviams tai rūpi, vadinasi, jie yra teisingame kelyje, ir mūsų užduotis užtikrinti, kad pasirinkę vieną ar kitą profesiją, kryptingą karjeros kelią, jie turėtų daug erdvės kūrybai ir savo indėliui sprendžiant opiausias žmonijos problemas“, – sako A. Maziliauskas.

Profesoriaus teigimu, vienas iš svarių argumentų, renkantis profesiją, šiandien galėtų būti  pasaulio vizionierių prognozės, sakančios, kad naujų technologijų era  ateina vidutiniškai kas 50 metų. Šiuo metu vis dar tęsiasi informacinių technologijų laikmetis, tačiau nuo 2030-ųjų prasidės nauja – biologinių technologijų – era. Diskusijos jau vis labiau intensyvėja apie technologijas, kurios leistų atsisakyti iškastinių gamtos išteklių – naftos, dujų, akmens anglies.

„Ateityje aukštos pridėtinės vertės produktus turėsime gaminti iš biologinių išteklių, sugebėdami nepažeisti jų balanso. Europos Sąjungos bioekonomikos plėtros strategijoje taip pat numatyta, kad biologiniai ištekliai užims vis didesnę gamybos dalį. O tai reiškia, kad nauja erdvė veriasi žemės ūkio mokslui, agroindustrijoms, biosistemų valdymui, taikomajai ekologijai, miškininkystei, žaliajai energetikai“, – teigia pašnekovas, pastebėdamas, kad per artimiausius 10 metų žemės gyventojų skaičius padidės dar milijardu. Visus šiuos žmones reikės išmaitinti, o tai – dar vienas rimtas argumentas galvojant apie ateities profesijas.

Jau šiuo metu konstatuojama, kad vienas didžiausių aplinkos teršėjų yra maisto gamintojas – žemės ūkis. Todėl reikės spręsti, kaip jame apriboti anglies dioksido išmetimus į atmosferą, augant gamybos apimtims ir valgytojų skaičiui, įveikti ydingą maisto švaistymo įprotį, nes šiuo metu milžiniški maisto kiekiai prarandami ne tik dėl neatsakingo vartojimo, bet ir perdirbimo, logistikos ar prekybos grandyse.

„Veiklos visose šiose srityse taip pat bus neabejotinai perspektyvios“, – prognozuoja A. Maziliauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad ne mažiau tikslinga savo ateitį sieti ir su vandens bei žemės inžinerija, nes žmonijai jau yra iškilęs iššūkis sugebėti valdyti senkančius vandens ir žemės išteklius. Galbūt Lietuvoje tokių problemų kol kas mažiau, tačiau gebėjimas jas spręsti atveria kelius į pasaulinę darbo rinką.

„Šiandien išties sunku nuspėti, ką veiksi po kelerių metų, nes darbo pobūdis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje neišvengiamai keisis. Todėl, mano manymu, renkantis profesiją svarbiausia yra galvoti apie tai, kas patinka, kas jautru tau pačiam ir kurioje srityje norėtųsi save realizuoti. Nes dirbdamas žmogus laimingas gali jaustis tik tada, kai darbinė veikla atitinka jo vertybes. Jei šios vertybės yra nešvaistyti savo laiko ir planetos, puiku – belieka žengti pirmyn, pasirinkti perspektyvią studijų programą ir siekti savo tikslų. Tobula, kai tie tikslai dar ir daro pasaulį geresniu“, – reziumuoja ilgametę mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį visame pasaulyje sukaupęs profesorius A. Maziliauskas.

Profesoriaus nuomone, nors Lietuva daro žingsnius abejomis kryptimis, šiandien jie nepakankami. Ypač trūksta švietėjiškos veiklos, kadangi klimato kaita priklauso nuo visų žmonių elgsenos.

Būtent šios problemos sprendimui VDU iniciatyva artimiausiais metais Lietuvoje bus kuriamas Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinis centras. Interaktyviame, demonstraciniame centre bus galima įvairioms tikslinėms visuomenės grupėms, įvairių sektorių atstovams vaizdžiai pademonstruoti, kaip vyksta globalaus klimato šiltėjimo procesai, kaip gyventojai ir verslas savo veikla daro įtaką tiems pokyčiams, bus galimybė patiems sumodeliuoti tam tikras situacijas. Centro lankytojai turės galimybę ne tik sužinoti vertingos informacijos apie klimato kaitą, bet taip pat VDU mokslininkai jiems pasiūlys konkrečius kompleksinius sprendimus, kaip optimizuoti savo veiklą pritaikant naujausius mokslo pasiekimus, padedančius švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių.

Naujas interaktyvus demonstracinis centras siūlys kompleksinius sprendimus

VDU mokslininkai aktyviai dalyvauja Lietuvoje vykdomuose, o taip pat ir tarptautiniuose aplinkosauginiuose projektuose, sprendžiant klimato kaitos keliamas problemas. Klimato kaitos tyrimų patirtį ir žinias padės skleisti VDU iniciatyva planuojamas sukurti interaktyvus, demonstracinis Klimato kaitos tyrimo centras. Atskiros pažangios klimato kaitą mažinančios arba prie jos prisitaikyti padedančios technologijos jau gana plačiai taikomos Lietuvoje. Tačiau labai trūksta kompleksinių sprendimų, pavyzdžiui, kaip įkurti išmanų ūkį, kuriame visi procesai – nuo reguliuojamo požeminio drenažo, žemės dirbimo, apželdinimo, transporto iki gyvulių fermų – būtų išmanūs, kontroliuojami, leistų ne tik taupyti piniginius, bet ir gamtos išteklius, švelnintų klimato kaitą arba leistų prisitaikyti prie kintančio klimato. Būtent tokius pasiūlymus ir teiks naujasis centras. 

Čia galima būtų paminėti automobilių transportą kaip vieną didžiausių oro teršėjų – gyventojai skatinami dyzelinius automobilius keisti į elektromobilius arba bent jau hibridinius.

Prof. dr. Antanas Maziliauskas / VDU nuotr.

Klimato kaitos švelninimas Lietuvoje: galimos alternatyvos

Lietuva tikrai nemažai daro siekdama švelninti klimato kaitą, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Čia galima būtų paminėti automobilių transportą kaip vieną didžiausių oro teršėjų – gyventojai skatinami dyzelinius automobilius keisti į elektromobilius arba bent jau hibridinius. Geru pavyzdžiu gali būti ir nuolat atnaujinamas visuomeninio autotransporto parkas – vis didesnę dalį jame užima elektriniai arba hibridiniai autobusai, neteršiantys oro.

Ryžtingiau keičiami ir tradiciniai energijos šaltiniai į atsinaujinančius energijos išteklius naudojant žaliavas biomasės pagrindu. Labai perspektyvi energijos gamyba iš atliekų – čia didelį įdirbį turi Vytauto Didžiojo universitetas. Tikrą proveržį išgyvenanti bioekonomika leidžia didinti biomasės pagrindu pagamintų produktų kiekius ir juos eksportuoti.

Tačiau labai svarbu, kad iš Lietuvos nebūtų išvežamos tiktai žaliavos, o jos būtų perdirbamos į aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Lietuva, kaip žemės ūkio kraštas, augina ir kasmet eksportuoja iki 5-6 milijonų tonų grūdų. Esame labai didelis eksportuotojas. Tačiau, žiūrint klimato ar aplinkos požiūriu, eksportuodami grūdus eksportuojame ir išteklius – juos užauginti reikia vandens, dirvožemio. Todėl, jeigu grūdus perdirbame į aukštesnės pridėtinės vertės produktus čia, Lietuvoje, tai pridėtinę vertę jau gauname kelis kartus didesnę. Tokiu atveju eksportuojame ne tik žaliavas, bet ir išteklius, t.y. eksportuojame galutinį produktą. Tai ekonomiškai ir gamtos požiūriu žymiai racionalesnis būdas.

Prisitaikyti prie naujų sąlygų

Profesoriaus teigimu, akivaizdu, kad visos mūsų ir kitų pasaulio šalių pastangos neįstengs visiškai sustabdyti klimato kaitos poveikio. Todėl kitas svarbus uždavinys – stengtis prie tų pokyčių prisitaikyti. Besikeičiančios klimato sąlygos diktuoja naujus sprendimus žemės ūkyje.

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. Viena iš infrastruktūros priemonių – drenažo sistemos pasikeitusiomis klimato sąlygomis jau yra nebetinkamos, atgyvenusios. Dirvožemio drėgmės svyravimai dėl klimato kaitos tapo labai dideli. Pastaruoju metu tapo įprasta, kad kovo mėnesį Lietuvoje būna šlapia ir dirvožemį reikėtų sausinti, o gegužės mėnesį paprastai būna sausra ir tada drenažo nuotekį reikėtų sumažinti arba visai uždaryti, kad per daug nesumažintume dirvožemio drėgmės. Taigi, reikalingas reguliuojamas drenažas, kuriuo būtų galima kontroliuoti nusausinimo arba vandens lygį bei atsargas dirvožemyje.

„Siekdama spręsti šias problemas VDU Žemės ūkio akademija įgyvendina Europos inovacijų partnerystės projektą. Įvairiose Lietuvos zonose yra įrengtos bandomosios sistemos, kurios jau parodė, kad naudojant reguliuojamą drenažą drėgnuoju laikotarpiu galima sukaupti net iki 40-60 proc. drėgmės, kurią sausu metu panaudos augalai. 

Žemės ūkio ministerija svarsto, kad paskyrus reikiamas investicijas, per 15 metų būtų galima renovuoti esamas drenažo sistemas Lietuvoje. Tai būtų išties reikalingas sprendimas, nes šiuo metu daugelis drenažo sistemų Lietuvoje jau yra susidevėjusios, jas būtina renovuoti. Atnaujinant sistemas būtų paranku jas pertvarkyti į reguliuojamas“, – apie reguliuojamo drenažo sistemų perspektyvas kalba A. Maziliauskas.

Šiuo metu miškingumas Lietuvoje siekia 33 procentus ir jis po truputį didėja. Tai gera kryptis mažinant emisijas, susidarančias dėl kitų sektorių veiklos.

Gyvulininkystės fermose ir laukuose – robotai ir naujausios technologijos

Žemės ūkyje vienas didžiausių aplinkos teršėjų, o kartu ir klimato kaitos didintojų – gyvulininkystės sektorius. Norint mažinti metano emisijas iš gyvulių, taip pat dėl mėšlo tvarkymo, įrengiamos  išmaniosios fermos, kur visi procesai yra automatizuoti, o pagrindinius darbus atlieka robotai, taikomos naujausios, aplinką tausojančios technologijos. Jos padeda mažinti metano emisiją iš gyvulių, taikant tam tikras šėrimo technologijas, taip pat efektyviai surinkti metano dujas, tvarkyti mėšlą, iš jo pertekliaus gaminti biodujas, substratą arba granuliuotas organines trąšas, kurios naudojamos dirvai tręšti. Beje, tokios granuliuotos trąšos sukurtos VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų 2018 metais Lietuvos verslo konfederacijos buvo pripažintos kaip metų mokslo paslauga verslui.

Vis daugiau taikomos aplinkai draugiškesnės beariminės žemės dirbimo technologijos. Jos yra mūsų ateitis, nes su žemės dirbimu nemažai susiję CO2 išmetimai. Žemės, kur yra žalienos, emisijos į aplinką lygis palyginti nedidelis, o žemę įdirbant jis yra gerokai didesnis. Čia gerą išeitį mums siūlo ir miškai, kurie yra CO2 kaupėjai ir neutralizuotojai. Apželdinant didesnius žemės plotus galima tas emisijas reguliuoti. Šiuo metu miškingumas Lietuvoje siekia 33 procentus ir jis po truputį didėja. Tai gera kryptis mažinant emisijas, susidarančias dėl kitų sektorių veiklos.

Siekiant geriau prisitaikyti prie neišvengiamų globalaus klimato šiltėjimo padarinių, Vytauto Didžiojo universitetas atlieka visame pasaulyje populiarėjančios vertikaliosios hidroponinės technologijos panaudojimo tyrimus ir jau yra išbandęs šį metodą ne tik Lietuvos ūkiuose, bet ir Malio Respublikoje Afrikoje. Tai pažangus pašarų ir daržovių auginimo būdas uždarose patalpose. Auginant pagal šią sistemą nereikia dirvožemio, o vandens reikia labai nedaug, nes sistema veikia uždaru ciklu ir temperatūra nuo 23 iki 26 laipsnių patalpoje yra palaikoma dirbtinai. Tokiu būdu nepriklausomai nuo išorės sąlygų galima užauginti pašarus ne tik padidinant gyvulių produktyvumą, sumažinant gamybos sąnaudas, bet ir saugant gamtos išteklius. 

Besikeičianti Lietuvos flora ir fauna skubina išvesti naujas veisles

Naujų prisitaikymo būdų reikalauja ir su klimato kaita susiję pokyčiai augalijoje. Lietuvoje atsiranda augalų rūšys, kurios daugiau būdingos tropiniams kraštams arba šiltesnei Pietų Europai. Šiame kontekste tampa aktualu naujų, aukštesnėms temperatūroms atsparių augalų veislių išvedimas taikant genų inžineriją.

Kartu su naujomis augalų rūšimis atsiranda ir įvairūs kenkėjai, o tai reiškia ir įvairias ligas, kurios nėra būdingos Lietuvoje. Tą patį galima pasakyti ir apie fauną. Gausėja gyvūnų, kurie iki šiol  Lietuvoje negyveno. Lygiai taip pat prie kintančių klimato sąlygų prisitaiko ir vabzdžių bei paukščių pasaulis. Tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduriame.

Mokslininkų įdirbis

Klimato kaita mums kelia didelių iššūkių, todėl VDU mokslininkai aktyviai dirba aiškindamiesi, kaip augalus ir gyvūnus veikia klimato kaita, rengia rekomendacijas klimato kaitos neigiamam poveikiui agro-ekosistemoms mažinti bei jų tvarumui užtikrinti, įgyvendina aplinkosauginius projektus. Pavyzdžiui, VDU Žemės ūkio akademijoje jau du dešimtmečius sėkmingai veikia Ekosistemos monitoringo stotis Utenos rajone, nemažai įrengta stebėjimo ir demonstracinių objektų reguliuojamo drenažo tyrimams ir diegimui, veikia ekologinės žemdirbystės centras. Universitete yra laboratorijos, aprūpintos modernia, šiuolaikine įranga. Viena iš jų – Klimato kaitos pokyčių tyrimų laboratorija veikia Agroinovacijų mokslinių tyrimų centre.

Naujajame Klimato kaitos tyrimo ir demonstraciniame centre bus galima susipažinti ne tik su VDU tyrinėjimų rezultatais. Planuojama su kitais tokio pobūdžio pasauliniais centrais keistis informacija – tai leis centro lankytojams teikti naujausią aktualią informaciją ir mokslininkų rekomendacijas iš viso pasaulio.

Žinoma, labai svarbi bus centro švietėjiška veikla. Jame bus laukiami šalies gyventojai, gamybininkai, ūkininkai, sprendimų priėmėjai. Ypač bus laukiami vaikai, jaunimas, kurie susipažintų su aplinkosauginėmis idėjomis ir, išėję į savarankišką gyvenimą, galėtų aktyviai prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo. Bendradarbiaujant su VDU Švietimo akademija, naujajame centre planuojamos ir atskiros mokymo programos moksleiviams. Keistis informacija ir atlikti užduotis bus galima ir nuotoliniu būdu.

Universitetas yra parengęs interneto puslapį kinų kalba ir siūlo palankias studijų galimybes. ASU jau mokosi daug jaunimo iš Indijos, Nigerijos, Libano, Ganos, Angolos, kitų šalių.

A.Maziliauskas pakvietė kinus ne tik studijuoti, bet ir dalyvauti ASU rengiamose žemės ūkio parodose.

Dziašano apskrities vicemero Xu Mingliango vadovaujama delegacija aplankė ir buvusiame ASU bendrabutyje Kauno rajono savivaldybės lėšomis įrengtą vaikų darželį “Ąžuolėlis”. Svečius su duona ir namine gira pasitiko naujais tautiniais kostiumais apsirengę darželio auklėtiniai.

Ketvirtadienį kinų delegacija planavo aplankyti Garliavos meno mokyklą, Domeikavos gimnaziją ir Babtų seniūnijoje ūkininkaujančių Genutės ir Staliūnų sodybą.

Kauno rajoną ir Dziašano apskritį sieja bendradarbiavimo sutartis. “Lietuvą ir Kiniją skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje juos nesunku įveikti. Džiaugiuosi, kad mūsų ryšiai su Dziašanu kasmet tvirtėja”, - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Galimybėmis investuoti pakaunėje domisi ir kinų verslininkai. Didžiausia tikimybė, kad pirmoji Kinijos verslo kregždė Kauno rajone bus viena didžiausių pasaulyje arbatos gamintojų „Yunnan Dianhong Group“.

Dziašano apskritis įsikūrusi rytinėje Kinijos dalyje. Regionas gali pasigirti upėmis ir iš gamtos gaunamų produktų gausa, todėl vadinamas žuvies, ryžių ir šilko žeme. Ypač išvystytas žemės ūkis (grybų, gėlių, ryžių auginimas), medienos pramonė (maždaug 300 įmonių), elektronika.

Apskritis pritraukė daug investuotojų iš JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos. Čia įsikūrusi „Rene Sola“ – didžiausia pasaulyje monokristalinio silikono gamintoja. Taip pat daug gaminama vaistų ir chemikalų.

Turistus masina Xitangas – tūkstantmetę istoriją menantis miestas, statytas Mingų dinastijos laikais, įtrauktas į preliminarų UNESCO paveldo sąrašą.

Tyla – gera byla

ASU duomenimis, kasmet čia studijuoja po kelis Nigerijos piliečius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) sudomino trys svečios šalies studentai – vienas tebesimoko ASU, kiti jau baigė studijas.

"Pirminė informacija buvo, kad Nigerijos piliečiai dideliais kiekiais įvairiuose Lietuvos pašto skyriuose išsigrynina pinigines lėšas, bet naudoja vis skirtingus asmens dokumentus. Ateina tas pats asmuo, bet vieną dieną – vienoks dokumentas, kita dieną kitoks", – pasakojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuroras Marius Venskūnas.

Kyla pagrįstų įtarimų, kad universiteto prodekanė ir dar viena darbuotoja studentams iš Nigerijos galėjo nutekinti slaptą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Teisėsauga netruko nustatyti, kad nigeriečiai yra ASU studentai. Konfidencialus turėjęs būti ikiteisminis tyrimas, netruko sujaudinti dviejų universiteto darbuotojų širdis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad universiteto prodekanė ir dar viena darbuotoja studentams iš Nigerijos galėjo nutekinti slaptą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Įtariama, kad tai padėjo nigeriečiams sunaikinti slaptus įkalčius.

"Aš pažadėjau pareigūnams nekalbėti šia tema. Negaliu nieko pasakyti", – į kalbas nesileido ASU Tarptautinio skyriaus vedėjas Minvydas Liegus.

"Kauno dienos" žiniomis silpnąja konfidencialumo universitete grandimi tapusi to paties skyriaus koordinatorė Agnė Gribėnaitė kratėsi: "Kalbėkite su skyriaus vedėju. Nieko nekomentuosiu."

(Nuotraukoje - Antanas Maziliauskas)

Peržengė ribą?

Du iš įtariamųjų spėjo pasislėpti nuo teisėsaugos. ASU baigęs ir šiuo metu Klaipėdoje studijuojantis Nigerijos pilietis tapo universiteto moterų saugomu objektu.

"Kauno dienos" šaltiniai užsimena, kaip vienam iš įtariamųjų buvo leista užmesti akį, o vėliau ir telefonu nufotografuoti konfidencialų teisėsaugos raštą. Vėliau nuotrauka nusiųsta į Klaipėdą studijuojančiam nigeriečiui. Jam iš ASU universiteto darbuotojų skriejo raminimai ir pažadai reikalui esant tapti laiduotojomis jo byloje.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų šioje istorijoje įtariama atliko, kaip skelbiama, "radusi ryšį su studentais", Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė Rasa Pakeltienė.

"Žinau, kad vienas mūsų universiteto studentas įsipainiojęs, tačiau jis mokosi ne mūsų fakultete ir neturiu su juo jokio ryšio", – neslėpė žinanti, bet ir neatviravo prodekanė.

Priminimas, kad nebūtinai apie besimokantį studentą iš Nigerijos, o galbūt jau apie baigusį ASU studentą eina kalba, prodekanės atmintis prašviesėjo.

"Dabar supratau, apie ką jūs šnekate. Mes su visais studentais palaikome ryšius. Kadangi esu prodekanė studijų programai, mes kviečiame tuos studentus į renginius, tie studentai sutinka atvažiuoti, todėl ir tie ryšiai palaikomi", – į oficialų lygį santykius su nigeriečiais kėlė R.Pakeltienė.

Buvo laikas bendrauti

ASU rektorius profesorius Antanas Maziliauskas taip pat dangstėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotu įžadu. "Kai vyksta koks nors tyrimas, mes negalime nieko komentuoti. Informacijos dėl konfidencialumo iš viso nekomentuosiu, nes nei jūs, nei mes nežinome aplinkybių", – aiškino profesorius.

Prieš metus universitetas skelbėsi, kad ASU iš kitų universitetų išsiskiria itin gausiu būriu studentų iš užsienio. ASU daugiausia atvyksta studentai iš Afrikos šalių, tokių kaip Nigerija, Kongas. Atvykę į kitą šalį užsieniečiai susiduria su nepažįstama aplinka. Prodekanė R.Pakeltienė buvo giriama už pastangas sušvelninti nepažįstamos aplinkos atšiaurumą studentams iš svečios šalies.

"Šie studentai susiduria su komunikacijos, integracijos problemomis, skiriasi mūsų kultūros. Pradžioje šiek tiek baiminausi ir aš, nežinojau kaip į mane, kaip jauną dėstytoją, bus reaguojama. Manau, laimėjau jų pagarbą ir pasitikėjimą, todėl niekada su šiais studentais neturėjau jokių problemų, draugiškai bendraujame", – prieš metus sakė ASU dėstytoja.

R.Pakeltienė neslėpė, kad buvo sudėtinga nustatyti ribą, ką gali leisti sau dėstytojas bendraudamas su studentais. "Iš pradžių buvo šiek tiek baimės. Ypač su užsieniečiais. Baiminausi, kaip išlaikyti ribą, kad jos nebūtų peržengtos. Manau, ir aš studentus testavau ir jie mane, kol atradome aukso viduriuką. Kartu mes nusibrėžėme labai aiškias ribas: yra laikas, kai mes galime laisvai bendrauti, yra laikas, kai reikia padaryti užduotis. Ir studentai nepiktnaudžiauja, neteko susidurti su konfliktinėmis situacijomis", – viešai skelbti R.Pakeltienės pamąstymai.

(Nuotraukoje - Rasa Pakeltienė ir studentai iš Nigerijos)

Pasislėpė nuo teisėsaugos

Teisėsaugai ėmus aiškintis nigeriečių išgryninamų pinigų srautus, blogiausias scenarijus nepasitvirtino. Pareigūnams apklausus vieną iš įtariamųjų, paaiškėjo tam tikri šalių skirtumų niuansai. "Nigerijos piliečiai aiškina, kad neturintys oficialių galimybių parsisiųsti piniginių lėšų pragyventi Lietuvoje, kartu ir ES", – "Kauno dienai" dėstė prokuroras M.Venskūnas.

Pareigūnams susidėliojo paveikslas, kad Nigerijos piliečiai negali savo valiutos keisti tiesiai į eurus ir siųsti per bankus į Lietuvą. Nigerijoje yra žmogus, dar vadinamas pinigų mulu, už komisinį mokestį padeda atlikti šią paslaugą. Tai tarsi nelegali valiutos keitykla. Modelis toks, kad per giminaičius ar draugus paduoda tarpininkui pinigus. Pastarasis Nigerijoje rūpinasi jų keitimu į eurus ir atsiuntimu ASU studijuojantiems nigeriečiams.

Manoma, kad pinigai yra skirti užsienio piliečiams pragyventi.

"Tai daroma pusiau nelegaliai, nes pinigai į Lietuvą ateina kitų pasaulio piliečių vardais. Šiuo atveju netgi Ganos piliečių vardais. Tada Lietuvoje esantys Nigerijos piliečiai gauna suklastotą pasą, su kuriuo eina į Lietuvos pašto skyrius ir išsigrynina bei atsiima perlaidas", – veiksmų kelią aiškino prokuroras.

Manoma, kad pinigai yra skirti užsienio piliečiams pragyventi. Vienas gauna, tarkime, 10 tūkst. eurų, tačiau šie pinigai būna skirti ne jam vienam, o keliems Lietuvoje gyvenantiems Nigerijos piliečiams. Jis padalija pinigus kitiems tėvynainiams kaip kasininkas.

"Vienam iš jų pareikštas įtarimas dėl dokumentų klastojimo ir naudojimo. Dėl dokumentų klastojimo vienas iš jų pripažįsta savo kaltę. Iš viso įvardijami trys Nigerijos piliečiai. Kitų dviejų dar nepavyko apklausti dėl tam tikrų tyrimo taktinių priežasčių. Mūsų duomenimis, jie išvykę iš Lietuvos", – tyrimo stadiją pagal galimybes atskleidė prokuroras.

Studijos ar verslas?

Tam tikri pastebėjimai uždavė dar keletą klausimų. Kiek paklausios ir perspektyvios studijos ASU Nigerijos piliečiams? Jų veiksmai leidžia abejoti, ar iš tiesų jų gaunami pinigai skiriami pragyvenimui tolimame nuo tėvynės krašte, ar verslui.

Nustatyta, kad nigeriečiai perka Lietuvoje automobilius ir laivais siunčia į tėvynę. Regis, atsiradus poreikiui, perkamos ir į kitą žemyną siunčiamos ir automobilių detalės.

"Nigerijos piliečius domina studijų programos. O kas daugiau juos turėtų dominti? Pavyzdžiui, jiems aktualu studijuoti hidrotechniką, nes aplink Afriką yra naftos platformų", – nigeriečius studentus užtarė ASU Tarptautinių studijų programų vadybininkė A.Gribėnaitė.

Ne mažiau patrauklu Nigerijos piliečiams ir tai, kad studijuodami ASU gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir taip jiems atsiveria plačios ES durys.

Šis FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas – pastarųjų metų piniginių srautų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje, kurias vykdo Afrikos valstybių piliečiai, analizės rezultatas.

Praėjusiais metais FNTT atliko Afrikos valstybių Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamų finansinių operacijų, naudojantis mokėjimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, analizę. Per 2016 m. buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su asmenimis iš Nigerijos, Ganos ir Gambijos.

Pranešimuose užfiksuota, kad anksčiau minėtų valstybių piliečiai per itin trumpą laiką gauna dideles pinigų sumas, kurios išskaidomos į mažesnes perlaidas ir itin dideliu dažniu siunčiamos gavėjui: per kelias dienas atsiunčiamos sumos viršija kelis tūkstančius JAV dolerių.

Nustatytos 26 pasaulio valstybės, iš kurių asmenys, pateikę Gambijos, Ganos ar Nigerijos piliečių pasus, gavo pinigines perlaidas, kurių bendra suma siekia apie 1,5 mln. eurų.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektoriumi antrai penkerių metų kadencijai perrinktas Antanas Maziliauskas.

Trečiadienį jungtiniame universiteto tarybos ir senato posėdyje renkant rektorių jis buvo vienintelis kandidatas į šį postą.

Pasak A.Maziliausko, universiteto perspektyvoje – glaudesnis darbas su užsienio šalių universitetais. Anot jo, svarstoma kartu su BOVA (Baltijos šalių žemės ūkio, miškų ir veterinarijos universitetų tinklas) partneriais įsteigti Baltijos maisto ir žemės ūkio universitetą, kuris veiktų, pavyzdžiui, Briuselyje.

„Mano vizijoje ASU – stiprios tarptautinės institucijų grupės narys. Tam jau turime realaus pagrindo. Su Šiaurės ir Baltijos šalių giminingais universitetais bendrame NOVA-BOVA tinkle glaudžiai bendradarbiaujame jau nuo 1996 metų“, – universiteto pranešime cituojamas A.Maziliauskas.

Rektorių ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir iš jų atleidžia universiteto taryba.

A.Maziliauskas Aleksandro Stulginskio universitetui vadovauja nuo 2011 metų. Jis yra šio universiteto Vandens išteklių inžinerijos instituto profesorius, technikos mokslų daktaras.

Žemės ūkio ministras "darbietis" Vigilijus Jukna siūlo leisti ministerijoms pačioms finansuoti trūkstamų specialistų studijas.

Pataisas, kurios leistų spręsti žemės ūkio specialistų stygiaus problemą, ministras bei Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas pirmadienį aptarė su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

"Aptarėm žemės ūkio specialistų rengimo problemas, kadangi tikrai yra didelių problemų, ypač rengiant gyvulininkystės, agronomijos, melioracijos specialistus. Su šiomis problemomis susiduriame nuo 2009 metų, kai buvo pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas, buvo įvesti krepšeliai, todėl ne tokių populiarių specialybių studentų skaičius smarkiai sumažėjo, ir šiandien jau jaučiame didelį stygių, ypač gyvulininkystės specialistų", - po susitikimo žurnalistams sakė V.Jukna.

Pasak jo, parengtos pataisos, kurios leistų nuo kitų metų labiausiai trūkstamų studijų kainą finansuoti ministerijai. "Žemės ūkio ministerija yra gerokai padariusi, kad nuo kitų metų atsirastų galimybė dalinai paremti reikalingiausių žemės ūkio specialistų rengimą, yra parengti įstatymų projektai, kurie artimiausiu metu bu svarstomi. Taip yra užsienio šalyse, kai šakinės ministerijos turi galimybę reguliuoti arba dalinai paremti pačių reikalingiausių specialistų rengimą", - kalbėjo ministras.

Pasak jo, svarstoma, jog galėtų būti finansuoja 50-80 proc. studijų kainos, atsižvelgiant į valstybės poreikį ir finansines galimybes.

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius A.Maziliauskas pažymėjo, jog už studijas moka didžioji dalis studentų, nes jų universitetą dažnai besirenkantys iš kaimiškų vietovių kilę vaikai sunkiau konkuruoja su miestų mokyklų rengtiems abiturientams.

"Į universitetą studentai stoja, pernai metais mes priėmėm apie 20 proc. daugiau stojančiųjų, bėda yra kita, kad didžioji dalis studentų, įstojusių į žemės ūkio, kaimo plėtros programas moka patys už studijas. Po  2008 metų Mokslo ir studijų įstatymo reformos situacija taip pasikeitė, kad gabiausi kaimiškų vietovių vaikai nesugebėjo konkuruot su gabiausiais miesto vaikais, ir valstybės finansavimas sumažėjo keturis-penkis kartus 2009 metais, palyginti su 2008 metais, ir ta tendencija tęsiasi. Sakykime, iš 2013 metais priimtų 670 stojančiųjų į pirmą kursą tik 20 proc. valstybė finansuoja, kiti už jas moka patys, ir tai yra motyvuoti vaikai, kurie linkę pabaigę studijas likti Lietuvoj, tačiau moka už studijas patys, nes neįveikia moksleivio krepšelio pereinamosios kartelės", - kalbėjo rektorius.

Pasak jo, su svarstomos galimybės keisti Mokslo ir studijų įstatymo tvarką dėl studijų finansavimo. "Šnekame su valdžia, ir su Seimo pirmininke, ir su ministerijomis, kad reikia naują Mokslo ir studijų įstatymą svarstant šiek tiek pakoreguoti konkurencines valstybės finansuojamų krepšelių grupes, kad jos būtų valstybei svarbių studijų programų, ir kad didesnė dalis tų vaikų, kurie nėra patys gabiausi, bet yra vidutiniai vaikai, kurie būna geriausi specialistai, kad jie gautų valstybės finansavimą", - sakė rektorius.

"Man atrodo, kad supratimas yra, dabar šnekame apie valstybės užsakymą, apie tikslinį finansavimą, apie tai, kad šakinė ministerija galėtų prisidėti prie valstybės finansavimo, ir tikimės, kad situacija pasitaisys", - pažymėjo A.Maziliauskas.