Išsigandę prieš planuotą renginio pradžią pliūptelėjusio lietaus, į salę iš Rotušės aikštės sugužėjo „Kaunas 2022“ projekto „Antklodė Europai” baigiamojo renginio dalyviai. „Simboliška, kad nertos antklodės atkeliavo į Baltąją salę: juk čia neriamos ir santuokos, suneriami likimai“, – užsiminė renginio vedėjas miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Rotušėje laikinai sugulusios antklodės, nunertos iš įvairiausių raštų ir spalvų kvadratėlių, yra tarptautinio projekto dalis. Netrukus antklodės bus supakuotos į didžiulį siuntinį ir iškeliaus į vieną iš šiemetinių Europos kultūros sostinių – Leuvardeną Nyderlanduose. Projekto idėjos autorė leuvardenietė Esmeralda de Vries, pasiūlydama pažįstamiems iš spalvotų siūlų kartu nerti nedidelius kvadračiukus, o vėliau juos jungti į antklodes, greičiausiai nesitikėjo, kad jos idėją numegzti kažką šilto socialinės rizikos ir pabėgėlių šeimoms palaikys visas pasaulis. „Gyvendama dideliame mieste, kur žmonės dažnai jaučiasi vieniši, ji tikėjosi, kad nėrimas paskatins žmones bendrauti. Šis projektas labiau susijęs ne su nėrimu, bet su bendravimu“, – užsiminė „Kaunas 2022“ projektų vadovė Ana Čižauskienė.

Antklodė Europai buvo mezgama ne tik Kaune – ir Molėtuose, Šiauliuose, Neringoje. Gausiausiai prie šio darbo prisidėjo Kauno rajono bendruomenės. „Devynios Kulautuvos senjorų bendruomenės moterys du mėnesius antklodę mezgė meno terapijos užsiėmimuose“, – spalvingos Kulautuvoje nunertos antklodės istoriją vienu sakiniu pristatė meno terapijos užsiėmimus vedanti Daiva Sasnauskienė.

Gyvendama dideliame mieste, kur žmonės dažnai jaučiasi vieniši, ji tikėjosi, kad nėrimas paskatins žmones bendrauti.

60 Šiaulių širdininkų klubo narių numezgė dvi antklodes, vienoje jų išmegzta ir trispalvė.

„Neskaičiavome, kiek kvadratėlių numezgėme. Mums pasakė matmenis – kad vienas kvadratėlis turi būti 10x10 cm, ir mezgėme, tarpusavyje nesiderinome. Kvadratėlius moterys mezgė namuose, o juos į viena susiuvome klube“, – pasakojo Šiaulių širdininkų klubo prezidentė Genovaitė Čekatauskienė, į renginį atvykusi su pusšimčiu klubo narių, atvežusių į Kauną ir muzikinių sveikinimų.

Organizatoriai suskaičiavo, kad į projektą Lietuvoje įsijungė apie 500 žmonių, lietuvių ir užsieniečių, kurie po vieną ar bendraudami nunėrė per 8 tūkst. vienspalvių ir raštuotų kvadratėlių, susiūtų į 30 antklodžių. Kartu jie išgėrė apie 1400 arbatos ir kavos puodelius, pagimdė beveik šimtą naujų idėjų, kurias pradės įgyvendinti iškart po šio projekto. „Tai tik dalis statistikos. Didžioji jos dalis neapskaičiuojama ir neįkainojama“, – sako projekto organizatoriai. Anot kūrėjų, didžiausias atradimas šiame procese buvo nuoširdus bendravimas. Ne telefonu ar praeinant gatvėje, o kartu sėdint ir dalinantis kasdienybės rūpesčiais. Susibūrė bendruomenės, įsikūrė rankdarbių klubai, susivienijo kartos, į visuomeninį gyvenimą įsitraukė nemažai naujų žmonių – tai tik keletas iš projekto dalyvių vardintų pliusų.

Kiekviena antklodė – išskirtinė, turinti savo istoriją. Vienur išnertas miestelio pavadinimas, kitur į siūlus įpinta daug skaudžių istorijų, o trečios kurtos su specifine simbolika. Pavyzdžiui M.K. Čiurlionio muziejuje gimusi antklodė ne tik apipinta bendravimu ir naujomis pažintimis, bet ir lietuviškomis tradicijomis. Jų antklodėje yra išmegzta tradicinė lietuvių liaudies raštuose sutinkama tulpė, ypatingai būdinga Zervynų krašto audiniams, tekstilės gaminiams. Idėja antklodėje panaudoti būtent šį motyvą gimė net kelioms muziejininkėms.

30 nertų antklodžių iš Lietuvos kartu su kitomis antklodėmis, kurių bus net 10 tūkst., Leuvardene bus eksponuojamos, o vėliau išdalintos įvairioms labdaros organizacijoms.

Idėja subūrė entuziastes

Mokslininkai, tvirtinantys, kad mezgimas virbalais ir nėrimas vąšeliu ramina, neklydo. Pasirodo, ši veikla mažina kraujo spaudimą, normalizuoja širdies ritmą, slopina stresą, maža to, suartina žmones.

Tuo nė kiek neabejojo KAVB Vaikų literatūros skyriaus vedėja Rasa Lolita Šukevičienė. Ketvirtadienio vakarą viename iš bibliotekos aukštų ją sutikome ne su glėbiu vaikiškų knygų, o su megzta antklode rankose.

– "Darbo metu su kolegėmis mažiau kalbame, dažniau tik pasilabiname, o šiandien turime puikią progą artimiau pabendrauti", – į naminiais sausainiais ir arbatos puodeliais dengtą stalą dešinėje ranka mojo R.L.Šukevičienė. Jos kairėje, nedidukėje patalpoje už stiklo durų, pūpsojo kitas, perpus mažesnis, siūlų ritiniais ir mezginiais dengtas stalelis, o aplink jį spietėsi bemaž dešimt bibliotekininkių. Kol vienos jų atidžiai tyrinėjo nėrinių brėžinius, kitos tuo metu mosavo vąšeliu – mezgė mėlynos ir geltonos spalvų gėles, puošė jas žaliomis pynėmis.

Netrukus auksarankių bibliotekininkių desantą papildė dar keturios papildomos rankos – kvietimu prisiminti nėrimo įgūdžius ir prisijungti prie didžiulio projekto susigundė dvi vyresnio amžiaus kaunietės.

Linki gerų namų

"Mano rankose vienas 10 x 10 cm dydžio kvadratėlis. Jei paverstume jį laiku – maždaug 25 minutės. Su kolegėmis juokavome, kad keturi kvadratėliai – kišenė, aštuoni – delmonas, kurį nešioja Klaipėdos krašto moterys ant juosmens prie tautinio kostiumo, o visa eilė kvadratėlių – šalikas", – į nėrinius ant žemės žvelgė auksarankė.

Rankdarbis, kuriame tuo metu suskaičiavome 208 vienodo dydžio kvadratus – projekto "Antklodė Europai", dalyvis. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto studentės, sekančios projekto "Fluxus labas!" eigą Kaune, Evelinos Kačkauskaitės, didžiausios antklodės idėja gimė Nyderlandų Karalystės mieste Leuvardene, kuriam šiemet bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas. Lietuvoje šį projektą nuo praėjusių metų kuruoja "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda. Kviesdama prisijungti prie rekordo siekimo, į ją kreipėsi "Antklodės Europai" iniciatorė Esmeralda de Vries.

Žinute, kurią siunčia projekto sumanytojai, norima atkreipti dėmesį į vienišumo problemą, o paties projekto tikslas surinkti ne mažiau kaip 10 tūkst. antklodžių, kuriomis bus nuklota Leuvardeno aikštė. Vėliau jos bus išdalytos nepasiturintiems žmonėms ir labdaros organizacijoms.

Žinute, kurią siunčia projekto sumanytojai, norima atkreipti dėmesį į vienišumo problemą, o paties projekto tikslas surinkti ne mažiau kaip 10 tūkst. antklodžių.

"Norėtume, kad ji patektų pas gerus žmones. Nesvarbu, ar tai bus šeima, auginanti vaikus, ar vieniša senolė. Svarbu, kad mūsų rankdarbis teiktų gerų emocijų ir šildytų", – arčiau savęs atskiras antklodės dalis glaudė azartiška nėrėja R.L.Šukevičienė.

Keliami reikalavimai

Antklodžių spalvinė gama ir raštai – kūrėjų pasirinkimas, tiesa, jų fantaziją riboja centimetrai. Paklodės ilgis negali būti didesnis nei 200 cm, o plotis negali viršyti 140 cm.

"Pradedame nuo 10 cm kvadratų, vėliau juos jungiame į juostas, kol galiausiai antklodės kraštinės išpildys organizatorių nurodytus matmenis, – akimis matuodama savąją antklodę, esamu rezultatu džiaugėsi R.L.Šukevičienė. – Dar turime visą glėbį numegztų kvadratėlių. Visus juos sujungsime, paskui sutvarkysime kraštines. Tikiuosi, kad iki vasario mėnesio baigsime."

Kiek iš surinktųjų 10 tūkst. antklodžių bus iš Lietuvos, kol kas nežinoma. Į "Tautos namus", kur miestiečių rankdarbiai laukiami iki kovo vidurio, kol kas atnešta tik viena nerta antklodė.

"Ją nunėrė garbaus amžiaus kaunietė iš namuose turėtų siūlų likučių. Neapsakomai graži, tik mažesnė, nei turi būti. Ką nors tikrai sugalvosime", – šypsojosi VDU studentė E.Kačkauskaitė. Kiek vėliau prie būrio auksarankių prisijungusi mergina vylėsi, kad daugiau antklodžių į "Tautos namus" atkeliaus vasarį–kovą, tuomet esą bus galima pasakyti, kiek jų keliaus į Nyderlandus.