Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos nebeliktų.

„Mano nuomone, Rusijos ekonominis atsakas Baltijos šalims yra daug veiksmingesnė priemonė, be to, itin destruktyvi. Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos nebeliktų. Tiesiog jaučiame, kad Lietuva nesupranta, jog Kaliningrado sritis yra Rusijos dalis. Yra, kas mus užstos. Mes nesame vieni su šia problema“, – teigė Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas.

„Bloomberg“ skelbia, kad nauji Europos Komisijos (EK) išaiškinimai gali pasirodyti tik spalį kartu su septintuoju sankcijų paketu, o ne iki liepos 10 d., kaip buvo prognozuota.

Premjerė Ingrida Šimonytė dar anksčiau sakė, kad kol nebus naujo išaiškinimo, sankcionuotos prekės į Kaliningradą per Lietuvą nevažiuos ir toliau.

Nuo liepos 10 d. bus draudžiama vežti ne tik plieną ir juoduosius metalus, bet ir cementą, alkoholį bei prabangos prekes. Nepaisant to, atsirado svarstymų, kad Lietuva sankcionuotoms prekėms galėtų išduoti vienkartinius leidimus.

„Jeigu taip nutinka, kad Kaliningrade staiga pritrūksta cemento, galima leisti nuvežti cemento tiek, kiek tuo metu labai reikia. Bet čia nekalbame apie jokias kvotas, jokius koridorius“, – sakė užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė

Esą, tai nebūtų traktuojama kaip sankcijų švelninimas.

„Aš panaudojau cemento pavyzdį, galėjau panaudoti ir kitą – alkoholį“, – sakė L. Andikienė.

Tai nėra Lietuvos kaltė, kad čia kyla iššūkių, tai Vladimiras Putinas kaltas dėl karo.

Ar tai galėtų būti taikoma alkoholiui bei kitoms prekėms, užsienio reikalų komiteto pirmininkė neatskleidžia. Amerikiečiai, minėdami diplomatijos šimtmetį su Lietuva, tikina, kad tiek NATO, tiek ES šioje situacijoje Lietuvą privalo palaikyti.

„Tai nėra Lietuvos kaltė, kad čia kyla iššūkių, tai Vladimiras Putinas kaltas dėl karo. Sankcijos turi būti įgyvendintos pilna apimtimi. Labai svarbu, kad JAV ir ES palaikytų Lietuvą saugant jos interesus“, – kalbėjo JAV nacionalinio demokratijos fondo pirmininkas Damonas Wilsonas.

V. Putinui pradėjus karą Ukrainoje Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija smarkiai sumažėjo, todėl priemonių, kaip pakenkti Lietuvos ekonomikai Rusija beveik neturi.

„Iš tų likusių prekių – aliejai, riebalai, dalis maisto produktų. Tai yra pakankamai nežymi dalis. Kalbant apie prekes nelabai yra ką ir sumažinti“, – komentavo ekonomistas Tadas Povilauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusija Lietuvą paspausti galėtų nebent uždrausdama vilkikams iš Lietuvos įvažiuoti į Rusijos teritoriją.

„Per Rusiją vis tiek vyksta kelionės į Vidurio Azijos šalis, yra įmonių, kurios užsiima krovinių vežimu į Kazachstaną, Uzbekistaną. Yra ne tik pervežimai, yra ir importas, eksportas į tas šalis, bet tos sumos ten nėra pernelyg didelės“, – skaičiavo T. Poviliauskas.

Tuo pat metu Kaliningrado gubernatorius fantazuoja apie specialų geležinkelį ir kelią, jungiantį Rusiją ir Kaliningradą per Lietuvos teritoriją.

„Galima nustatyti tam tikrą tarptautinį jo veikimo režimą, kad tai būtų garantuota sausumos jungtis tarp mūsų pusiau eksklavo ir pagrindinės teritorijos. Galbūt šio koridoriaus viduje padaryti kokį nors kelią, kuris, tarkime, apsiribotų tam tikru specialiu koridoriumi, už kurio nebūtų galima išeiti“, – svarstė A. Alichanovas.

Rusija, į Europą eksportuodama 20 proc. dujų, šiandien gauna gerokai daugiau pinigų nei eksportuodama 100 proc. prieš metus.

A. Alichanovo teigimu, kol kas cementas į Kaliningradą keliaus jūrų keliais. Tai – kur kas brangiau, todėl brangs ir prekės. Kol EK sprendžia, ką daryti su Kaliningrado tranzitu, ekspertai pradėjo abejoti naftos embargo veiksmingumu. Esą, naftos embargas žymaus poveikio Rusijos pajamoms nedaro, panaši situacija ir su dujomis.

„Rusija, į Europą eksportuodama 20 proc. dujų, šiandien gauna gerokai daugiau pinigų nei eksportuodama 100 proc. prieš metus. Kuo labiau mažini kiekį, tuo kainos kyla aukščiau, tuo daugiau pajamų gauna į biudžetą“, – aiškino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Be to, sankcijų rusiškoms dujoms ES įvesti gali ir nespėti – esą Kremlius pirmas jas užsuks Europai.

„Kaip ir į ką galiausiai tai virs, mes nežinome, bet tokios rizikos, kad Rusija visai sustabdys dujų tiekimą Europai, yra pakankamai didelės“, – teigė D. Kreivys.

Jau dabar Kremlius dujų tiekimą nutraukė Lenkijai, Bulgarijai ir Danijai. Rusiškų dujų tiekimas apribotas ir Prancūzijai su Vokietija.

„Gazprom“ ir kitų bendrovių pastangomis visiškai užtikrinta srities energetinė nepriklausomybė. Tačiau mes naudosimės visais dabar turimais ekonomiškai teisingais apsirūpinimo dujomis keliais. Dar praėjusiais metais buvo priimti sprendimai, kad iki 2019 metų vasaros metinės dujų tranzito apimtys pasiektų 3,280 mlrd. kubinių metrų. Šiuos planus šios savaitės pradžioje patvirtino „Gazprom“ vadovybė“, – žurnalistams sakė Antonas Alichanovas.

Jo žodžiais, 2018 metais Kaliningrado sritis gavo 2,608 mlrd. kubų dujų, o dabar planuojama metines jų tiekimo apimtis padidinti 600-700 mln. kubų.

„Į požeminę saugyklą pumpuojamos dujos iš vamzdyno. Jos talpa iki beveik 800 mln. kubų bus padidinta 2024 metais. Egzistuoja tolesnės jos plėtros planai, iki daugiau kaip 4 mlrd. kubų per metus. Tai reiškia, kad užsitikrinsime savo dujų poreikių patenkinimą“, – pridūrė A. Alichanovas.

Akmens druskos urvai Kaliningrado srityje kaip natūrali požeminė dujų saugykla pradėti naudoti 2013 metais. Dabar ši saugykla gali talpinti 156 mln. kubų dujų.

Kaip jau buvo skelbta, Rusijos dujų giganto „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris per oficialią Kaliningrado SGD terminalo atidarymo ceremoniją sausio 8-ąją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pademonstravo galimybę atsisakyti dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį.

Agentūros „Interfax“ duomenimis, per šį SGD terminalą į Kaliningrado sritį gali būti tiekiama iki 3,7 mlrd. kubų dujų per metus, visiškai patenkinant dabartinius jos poreikius.

„Dar turime šitiek problemų su ta teritorija (kur yra pilies griuvėsiai), kad nereikia nė kalbėti apie atstatymą, ar naujos (pilies) statybas. Nepuoselėju tokių iliuzijų ir raginu visus to nedaryti. Reikia sutelkti pastangas į tai, ką galime padaryti“, – sakė A.Alichanovas, naujienų agentūros „Interfax“ žurnalistų paklaustas apie tolesnį karališkosios pilies griuvėsių likimą.

Karaliaučiaus pilį XIII amžiuje pradėjo statyti Kryžiuočių ordinas, o savo paskutinį pavidalą pilis įgavo XIX amžiaus viduryje. Antrojo pasaulinio karo metais pilis smarkiai nukentėjo britų aviacijai bombarduojant miestą ir per vėlesnį sovietų armijos šturmą. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pilies liekanos buvo visiškai nugriautos.

A.Alichanovas pažymėjo, kad per savo kadenciją jis linkęs imtis atstatyti Vrangelio bokštą ir dar daugiau kaip 60 paminklų, kurių būklė yra apgailėtina.

„Šioje eilėje – ir onkologinis centras, visa sveikatos apsauga. Manau, turime koncentruotis į tai“, – pridūrė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis A.Alichanovas.

Tačiau Karaliaučiuje jau seniai vyksta emocingi debatai dėl karališkosios pilies, prie kurios pamatų liekanas dabar kasinėja archeologai.

Pilies atstatymo šalininkai sako, kad tai būtų viešbučių, parduotuvių ir kultūros centras, be to, taip būtų suformuotas miesto centras, atkurtas jo istorinis vaizdas, sukurtas turizmo centras.

Priešininkai įrodinėja, kad šie pasiūlymai tėra pseudokultūrologinės spekuliacijos.

2010 metų pavasarį srities vyriausybė pareiškė, kad karališkosios pilies likimas bus nuspręstas per referendumą 2011 metų pavasarį, drauge su vietos valdžios rinkimais, tačiau tas sprendimas nebuvo įgyvendintas.

2015 metais regiono valdžia surengė tarptautinį architektūros ir miestų statybos konkursą „Miesto širdis“, kad būtų sukurta Karaliaučiaus istorinio centro – Karalių kalvos ir aplinkinės teritorijos – plėtros koncepcija. Per konkursą taip pat buvo svarstomos galimybės atstatyti pilį.

Dauguma architektų tada siūlė atstatyti pilies dalį, suteikiant jai stilizuotą pavidalą.