Nukentėjo sprogdinant bažnyčią
Pirmosios Lietuvoje M.K.Čiurlionio galerijos, kur šiais laikais vyksta paskaitos KK Justino Vienožinskio menų fakulteto studentams, vestibiulio pakraštyje stūkso apgadinta balto marmuro skulptūra. Iš to, kas išlikę, vis dėlto galima suprasti jos autorių norėjus pavaizduoti angelą: išlikęs torsas, sparnas, skulptūros kojas apgaubusios tarsi judesyje sustingusios marmurinės laisvai krintančio audinio klostės. "Matyti, kad skulptūra sukurta ne kokio amatininko, o profesionalo, savo profesijos meistro", – užsiminė KK J.Vienožinskio fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė.
Matyti, kad skulptūra sukurta ne kokio amatininko, o profesionalo, savo profesijos meistro.
Angelo statula yra respublikinės reikšmės kultūros paminklo – sudėtingos daugiafigūrės dviplanės kompozicijos – dalis. Ši kompozicija puošė Raudondvario dvarą atstačiusio ir išplėtusio grafo B.E.Tiškevičiaus (1801–1866) antkapinį paminklą, stovėjusį miestelio bažnyčioje. Žinoma, kad italų skulptorius A.G.Lanzirotti (1839–1893) ją sukūrė šio grafo anūko Benedikto Henriko Tiškevičiaus užsakymu. Paminklas pastatytas 1878 m. Raudondvario bažnyčios presbiterijos kairėje pusėje. 1915 m. carinės Rusijos kareiviai, traukdamiesi iš Kauno, bažnyčią susprogdino kaip strateginį objektą, nuo kurio bokštų atsivėrė miesto panorama ir Kauno tvirtovės įtvirtinimai. Pasak S.Saulėnienės, taip buvo sunaikintas sudėtingas iš kelių statulų grupės susidedantis paminklas. "Angelo statula – tai daugiafigūrės kompozicijos fragmentas. Visą kompoziciją atkurti būtų sudėtinga, nes ne visi jos fragmentai išliko, be to, nėra ir šio paminklo tikslių aprašymų, nuotraukų, piešinių. Manoma, kad visą vaizdą sudarė centrinis kryžius, šalia jo sėdinti moteris, juos supo sienoje įtvirtintos keturios angelų skulptūros: du skrendantys angeliukai ir du šonuose esantys angelai. Vienas šių angelų pas mus ir išliko", – pasakojo S.Saulėnienė.
Ilgai mėtėsi vieškelyje
Dailės istorikė Aldona Snitkuvienė pastebi, kad susprogdinus bažnyčią jos griuvėsiuose dar ilgai gulėjo balto marmuro gabalai. Knygoje "Raudondvaris. Grafų Tiškevičių palikimas" A.Snitkuvienė cituoja garsų tarpukario laiko žurnalistą Petrą Babicką, kuris 1932 m. rašė, kad paminklo fragmentai "keliolika metų mėtėsi beveik ant vieškelio, niekas nepasirūpino juos apsaugoti, padėt į muziejų. Rodos, šaltas marmuras skųste skundžiasi dangui..." Pasak A.Snitkuvienės, po P.Babicko ir kitų publikacijų tuometis Raudondvario parapijos klebonas statulų fragmentus padovanojo Kauno meno mokyklai. Kiti paminklo fragmentai nukeliavo į Pažaislį, Perkūno namo kiemą Kaune ir kitur.
Angelo skulptūra nuo tarpukario saugota buvusioje Kauno meno mokykloje, kurios patalpose dabar veikia ir kai kurias tarpukario tradicijas tęsia KK J.Vienožinskio menų fakultetas.
Pasak S.Saulėnienės, skulptūra buvo tapusi mokymo ir mokymosi proceso dalimi: studentai ją piešdavo, eskizuodavo. "Nepriklausomai nuo to, kokie remonto darbai vykdavo vestibiulyje, angelas buvo saugomas jį apdengiant", – prisiminė fakulteto dekanė. Pasak jos, skulptūros būklė yra nepakitusi nuo jos atsiradimo laikinojoje M.K.Čiurlionio galerijoje.
Keliaus pas restauratorius
S.Saulėnienės žodžiais, anksčiau angelo skulptūros istorija buvo žinoma, tačiau ja nebuvo domimasi. "Skulptūros atkreipė dėmesį tada, kai KK J.Vienožinskio menų fakultete pradėti vykdyti konservavimo ir restauravimo darbai. Apskritai auga susidomėjimas kultūros vertybėmis. Ypač juntamas šis procesas pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį", – tendenciją pastebėjo fakulteto dekanė.
Pasak Kauno rajono muziejaus atstovų, kai tik skulptūra bus padovanota muziejui, iškeliaus į restauratorių dirbtuves. Muziejų itin domina Tiškevičių kultūrinis palikimas, kaip materialiosios jo išraiškos fragmentus siekiama surinkti ir kiek įmanoma atkurti Raudondvario bažnyčioje buvusius grafų antkapinius paminklus. "Siekis išsaugotas kultūros paveldo vertybes kaip visumą – vientisą paminklą – pristatyti Lietuvos žmonėms yra reikšminga iniciatyva, kurianti naują vertę", – įsitikinusi S.Saulėnienė.
"Palaikome Kauno siekį išlaikyti tai, ką regionas turi geriausio. Kauno kolegija prisideda prie kultūros vertybių išsaugojimo, rūpindamasi jai patikėtais kultūros objektais", – sakė KK direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys. Jis priminė, kad per daug metų kolegija sėkmingai restauravo padalinių pastatus Senamiestyje, Centre, Žaliakalnyje. Šį rudenį tvarkoma kauniečiams gerai žinoma Pelėdų kalno tvora. A.Vaidelio teigimu, ir skulptūros įteikimas, ir Pelėdų kalno tvarkymas bus puikios dovanos kauniečiams, kuriems rūpi garbingi Kauno praeities ženklai.
Simbolinis statulos fragmentų perdavimas, kuriame dalyvaus KK direktorius dr. Mindaugas Misiūnas ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, vyks lapkričio 8 d.
