„Ką daryti su tais įšaldytais pinigais, įšaldytais turtais, įmonėmis ir t. t.? Atsakymų į tą klausimą kol kas nėra. Kiekviena valstybė turėtų tuo klausimu pasisakyti, tikiuosi, kad bus bendrai pasisakyta. Ir Lietuva turi teisę pasisakyti“, – sakė A. Mikulskis.

„Mano nuomonė tokia, kad turėtų būti priimti sprendimai ir tie įšaldyti turtai turi būti konfiskuoti ir realizuoti. Pinigai turėtų būti nukreipti ir pabėgėliams išlaikyti, ir Ukrainai – vis tiek reikės pinigų atstatyti ekonominį potencialą, kuris dabar sugriautas. Tie konfiskuoti pinigai, sakyčiau, bus nedidelis lašas, bet tas lašas vis tiek reikalingas Ukrainai. Reikia imtis sprendimų, kokių dar nebuvo imtasi. Tie sprendimai pirmiausia turi būti racionalūs ir teisingi“, – teigė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak A. Mikulskio, sankcijos turėtų būti greitos, nes tas turtas kasdien vis netenka vertės.

Pinigai turėtų būti nukreipti ir pabėgėliams išlaikyti, ir Ukrainai.

„Automobiliai, jachtos, nekilnojamasis turtas praranda savo vertę. Šiandien gali tiek kainuoti, o rytoj būti kitokia kaina. Pirmiausia turi būti priimtas įstatymas, kuris leistų kitiems įšaldyti ir priimti atitinkamą sprendimą, tam, kad turtas būtų konfiskuotas, o pinigai panaudoti Ukrainai“, – aiškino pašnekovas.

Jis tikino apie šią situaciją kalbantis ir su kitų šalių pareigūnais.

„Jie yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir mes. Kiekviena šalis dabartiniu metu turi spręsti pati. Mes, kaip tarnyba, siūlome sprendimo būdą, kas tinka Lietuvai, gali būti panaudotas greitai ir efektyviai“, – šnekėjo A. Mikulskis.

„Yra išsakyta aiški pozicija, iš kur atėjo tie turtai ir kas ten per valstybė. Politikai aiškiai sako, kad tai – korupcinė, teroristinė valstybė, kuri pradėjo karą. Turi būti priimti atitinkami sprendimai oligarchams. Iš kur tie turtai atsirado pas oligarchus? Turbūt jie paimti iš eilinių Rusijos piliečių – pagrobti ir panaudoti čia, Europoje, įsigyjant turtą“, – kalbėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius.

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusio susitikimo metu taip pat apsikeista nuomonėmis, kaip būtų galima glaudžiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti visišką skaidrumą sveikatos apsaugos sistemoje. Artimiausiu metu abi organizacijos planuoja pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą.

Susitikime, kuriame daug dėmesio skirta ir finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevencijai, taip pat dalyvavo FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robert Šadianec ir ministro patarėja Eglė Butkevičienė.

„FNTT dar praeitais metais kreipėsi į STT dėl to pareigūno ir pateikė atitinkamą informaciją. Nuo to momento FNTT kartu su STT ir Generaline prokuratūra dalyvavo tyrime“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė tarnybos vadovas.

Jis taip pat teigė, kad tuo pačiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau įtariamas pareigūnas šiuo metu dar nėra nušalintas nuo darbo, kol teismas nepriims sprendimo dėl kardomosios priemonės.

„Pradėtas tarnybinis patikrinimas. Dar nenušalintas. Dar nenušalintas todėl, kad mes laukiame procesinių sprendimų“, – sakė A. Mikulskis.

Jo teigimu, įtariamas pareigūnas – vyriausiasis tyrėjas N. Valatka – tarnyboje dirba nuo 2003 metų.

Paklaustas, kokia informacija buvo perduota STT dėl N. Valatkos, A. Mikulskis teigė negalintis atsakyti, nes „ta informacija yra konfidenciali“.

Jis taip pat sakė, kad kol kas tarnybinis patikrinimas pradėtas tik dėl vieno pareigūno.

FNTT vadovas žurnalistams teigė, kad įtariamųjų tarnyboje gali ir daugėti.

„Visko gali būti, bet reikia daryti viską, kad taip neatsitiktų“, – kalbėjo A. Mikulskis.

Trečiadienį buvęs FNTT vadovas, Joniškio rajono mero pareigas šiuo metu einantis Vitalijus Gailius BNS teigė, kad po jo atleidimo FNTT atsinaujino korupcinės schemos, susijusios su informacijos perdavimu advokatams, užsakymais pradėti tyrimus prieš verslą.

„Visas Kaunas žinojo, pas ką reikia eiti, kad susitvarkyti reikalus FNTT – pas ką reikia eiti, kad pradėtų tyrimą prieš konkurentą, per ką reikia tvarkyti. Mano nuomone, faktiškai Kauno FNTT buvo tokiu būdu vadovaujanti“, – kalbėjo jis.

A. Mikulskis tikina, kad tai – „politiko vertinimas“, o Kaunas nėra niekuo išskirtinis.

„Nesugrįžo (FNTT – BNS) nei į 90-uosius, nei į 2010-uosius, nei į 2015-uosius. FNTT žygiuoja į priekį, tais darbais, kurie daromi kasdien. (...) Dar šį mėnesį sužinosite, kad taip nėra“, – kalbėjo FNTT vadovas.

„Čia, žinot, įprotis toks: Kaunas, Kaunas, Kaunas. Kaunas, kaip regionas, skiriasi nuo Klaipėdos, skiriasi nuo Vilniaus, bet kaip regionas. Nepasakyčiau, kad jis kažkuo yra ypatingas, čia daugiau sukurtas toks mitas“, – pridūrė jis.

Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Jame įtarimai, be FNTT pareigūno N. Valatkos, pateikti prokurorams Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Ugniui Vyčinui bei advokatui Šarūnui Mickevičiui.

Iš viso minėtame tyrime yra vienuolika įtariamųjų.

Tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai N. Marcinkevičius ir U. Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Puzinas bei FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Š. Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių-ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, jog „tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypatingai didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, Kreditų unijos bylose“.

Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Prieš dvi savaites pradėjome du ikiteisminius tyrimus, kas liečia pinigų plovimą. Sumos nemažos, virš milijono. Neaiškios kilmės lėšos keliauja“, – trečiadienį po Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, kuriame buvo aptarti pinigų plovimo atvejai komerciniuose bankuose ir prevencijos priemonių stiprinimas, žurnalistams sakė A. Mikulskis.

Jis nekomentavo, kokie komerciniai bankai yra susiję su atliekamais tyrimais.

„Dabartiniu metu, kas liečia pinigų plovimą, Lietuvoje didelių grėsmių nėra. Viskas kas buvo, tai buvo faktiškai iki 2012 metų, tada buvo daug problemų, kol egzistavo du bankai  („Snoras“ ir Ūkio bankas – BNS)“, – teigė A. Mikulskis.

Pasak jo, dabar Lietuvoje pinigų plovimo „prevencijos yra pakankamai“.

FNTT vadovas informavo, kad pernai buvo virš 20 tyrimų, susijusių su pinigų plovimu, dalis jų jau baigti, o medžiaga perduota teismui.

„Tendencija tokia pati išlieka – po 20 tyrimų per metus“, – teigė A. Mikulskis

FNTT direktoriumi generolas A.Mikulskis paskirtas praėjusių metų rudenį. Jo teigimu, šiemet tarnyba didesnį dėmesį žada skirti biudžetinėms įstaigoms.

"FNTT tiria sudėtingas nacionalines ir tarptautines nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčių grobstymu, slėpimu, neteisėtą praturtėjimą, veikas, susijusias su ES paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu. Identifikuoja ir atskleidžia gerai užmaskuotas šešėlinio verslo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kitaip vadinamo pinigų plovimo, schemas.

Be to, atskleidžiami sukčiavimai, turto pasisavinimai ir iššvaistymai finansų įstaigose. Taigi mokesčių slėpimo ir vengimo schemos išlieka FNTT dėmesio centre. Galima paminėti, kad FNTT didesnį dėmesį skirs ir biudžeto lėšomis išlaikomų valstybės ar savivaldybės įmonių sukčiavimo, turto pasisavinimui ar iššvaistymui atskleisti", – "Kauno dienai" teigė A.Mikulskis.

Šiuo metu laikinai FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko pareigas atlieka Rolandas Urbonas. Ilgametis tarnybos vadovas Alvydas Packevičius paliko tarnybą.

Pasak A.Mikulskio, kaip numato Vidaus tarnybos statutas, ketinama skelbti atranką į FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko pareigas. Dalyvauti joje galės visi, kurie atitiks reikalavimus šioms pareigoms užimti.

FNTT Kauno apygardos valdybos dėmesio centre, pasak A.Mikulskio, išlieka įmonės, naudojančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemas ar pardavinėjančios prekes be apskaitos dokumentų. Tarnybos direktorius išskyrė, kad rizikingiausiais sektoriais įvardytų prekybą kuru, maisto prekėmis. Stebima tendencija, kad dalis prekių iš Lenkijos įvežama be apskaitos dokumentų arba jie sunaikinami ir apskaitoje nenurodomi.

A.Mikulskis išskyrė kai kuriuos kauniečių tyrimus. "Tai iliustruoja FNTT Kauno apygardos valdybos pradėti ir tęsiami tyrimai, susiję su, pavyzdžiui, prekyba cukrumi ir aliejumi, kurią vykdant išvengta sumokėti per 2,3 mln. eurų", – "Kauno dienai" sakė A.Mikulskis.

Pernai baigtas tyrimas dėl PVM sukčiavimo, kai milijoninę apyvartą vykdžiusi, metalu prekiaujanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo per 1,2 mln. eurų mokesčių, taip pat baigtas ikiteisminis tyrimas dėl devyniolikos asmenų, šešėlyje pardavusių 220 tonų kiaulienos.

FNTT Kauno apygardos valdyba tęsia ir tarptautinį tyrimą, susijusį su prekyba degalais. Įtariama, kad prekybą degalais organizavusi grupė nuslėpė beveik 10 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio.

Kortų neatvertė

A. Mikulskis iki paskiriant jį FNTT direktoriumi, ėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas ir kuravo kriminalinės policijos veiklą. Naujoje kėdėje pareigūnas pratinasi dvi savaites. FNTT direktorius patvirtino, kad pokyčių tarnyboje bus, tačiau kol kas per anksti apie tai kalbėti.

"Apie visa tai pirmiausia bus diskutuojama su tarnybos darbuotojais, o apie bet kokius priimtus sprendimus informuosime", – "Kauno dienai" žadėjo A. Mikulskis.

Po 2011 m. kovo 1 d. įvykusios FNTT pertvarkos, vietoj šalies apskrityse buvusių 20 padalinių, penkių apygardų principu ėmė veikti ir iki šiol veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinės valdybos. A. Mikulskis kol kas neatskleidė, ar gresia pertvarka apygardose.

Taip pat neužsiminė, kaip elgsis su dviem šiuo metu direktoriaus pavaduotojų pareigas einančiais pareigūnais Šarūnu Remeikiu ir Vytautu Giržadu. Pagal FNTT įstatymą, tarnybos padalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja ir pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras FNTT vadovo teikimu.

"Apie sprendimus dėl pavaduotojų, kai tik tokie bus, paskelbsime. Pagal dabar galiojančią tarnybos valdymo struktūrą, FNTT direktorius turi du pavaduotojus", – situaciją aiškino A. Mikulskis.

Naujasis direktorius patikslino, kad šiuo metu tarnyba turi 417 etatinių darbuotojų. 236 iš jų pareigūnai, likę – valstybės tarnautojai, darbuotojai pagal darbo sutartis. Pernai darbuotojų skaičius tarnyboje sumažėjo 27 pareigybėmis.

Reformos vairininkas

"Kauno diena" primena, kad prie 2011 m. vykusios FNTT pertvarkos vairo stovėjo Vitalijus Gailius. Buvęs FNTT direktorius, dabar Seimo narys V. Gailius dviejų pavaduotojų kompaniją direktoriui vertina kaip perteklinę.

"Policijos sistemoje, kurioje dirba apie 12 tūkst. žmonių, generalinis policijos komisaras turi du pavaduotojus. FNTT, tuo metu, kai dirbau, buvo 3 tūkst. Man užteko vieno pavaduotojo. Nėra tiek funkcijų, kurias būtų galima perskirstyti", – palygino V. Gailius.

Parlamentaras priminė, kad FNTT reforma buvo vykdoma sumažinto finansavimo kontekste, reikėjo ieškoti sprendimų tam, kad motyvuotų, išlaikytų žmones. "Pavyko išlaikyti ir net priimti ne tik kompetentingų, bet ir talentingų savo srities žmonių", – dėstė V. Gailius.

Tiesa, buvęs FNTT direktorius neslėpė ir to, kad reformuojant tarnybą teko atsisakyti 36 vadovų. Skyriai buvo sujungti į apygardas, o tai leido ne tik sutaupyti lėšų, bet ir pasiekti efektyvesnį darbą.

Po įvykusios FNTT struktūros reformos antrą direktoriaus pavaduotojo etatą teko sugrąžinti po teismo sprendimo. Tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš FNTT direktoriaus pareigų atleido V. Gailių. Jis su pavaduotoju V. Giržadu pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko "Snoras".

Teismas vėliau šiuos įtarimus panaikino ir pripažino FNTT vadovų atleidimą buvus neteisėtu. V. Giržadas grįžo į ankstesnes pareigas. Kadangi FNTT pavaduotojo pareigas tuo metu jau ėjo Š. Remeikis, teko steigti antrą šios pareigybės etatą.

Elito nubyrėjimai

Seimo kuluaruose minimos dvi pavardės, kurios galėtų puikuotis prie FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Tarp galimų pretendentų jau ragavusio FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko duonos Dariaus Kuliešiaus pavardė. Šiuo metu jis patarinėja Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktoriui.

Tarp galimų pretendentų ir Aplinkos ministro patarėjas Ernestas Jurkonis. E. Jurkonis – teisininkas, turintis patirties organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir jų užkardymo srityse. Jis yra dirbęs Kriminalinės policijos biure, Ekonominėje policijoje, ėjo įvairias pareigas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK). Prieš tapdamas patarėju dirbo Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotoju.

Naujai paskirto FNTT direktoriaus galimų užmojų dėl pavaduotojų Seimo narys V. Gailius nesiėmė komentuoti. "Nežinau, ką darys naujasis vadovas. Tik žinau apie V. Giržado kompetenciją. Dar nebuvo įstatymų, kurie leido atimti iš nusikaltėlių neteisėtai įgytą turtą. V. Giržadas toje teisinėje aplinkoje, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, ieškojo galimybių iš organizuoto nusikalstamumo grupuočių narių išieškoti neteisėtai valdomą turtą. Tokio žmogaus su tokia kompetencija, patirtimi netektis būtų didelis praradimas tokiai institucijai. Š. Remeikis daug metų dirba, tai turbūt turi patirties ir žinių", – įžvalgomis pasidalijo Seimo narys.

V. Gailius priminė netektis, kai Generalinės prokuratūros elitas iš Organizuotų nusikaltimų tyrimų departamento išsivaikščiojo po stambiausias ir didžiausias advokatų kontoras. Toks praradimas FNTT bus atradimas kažkuriai advokatų kontorai", – dėl galimų kitų FNTT pavaduotojų pasirinkimo V.Giržadą gyrė buvęs jo viršininkas.

Anksčiau būta kalbų, kad FNTT vertėtų prijungti prie Muitinės departamento, tačiau iš posto pasitraukus buvusiam tarnybos vadui Kęstučiui Jucevičiui, tokių planų neliko.

„Pinigų plovimas, Europos Sąjungos lėšų neteisėtas panaudojimas, pridėtinės vertės mokesčio grobstymas – tai nusikalstamos veikos, su kuriomis kovoja FNTT. Siekiame, kad ši kova būtų kuo efektyvesnė, todėl iš naujo vadovo tikimės ryžtingų sprendimų. A.Mikulskis ilgametės tarnybos metu įrodė, kad yra aukštos kompetencijos profesionalus pareigūnas, savo darbe besivadovaujantis aukščiausias skaidrumo ir atsakomybės standartais. Tikiuosi, kad jo vadovavimas atneš į FNTT ilgai lauktą proveržį“, – Vyriausybės pranešime spaudai cituojamas ministras pirmininkas.

Vėliau kalbėdamas su žurnalistais jis teigė, kad dabartinis policijos įvardijamas šešėlinės ekonomikos mastas yra toks, kad su juo taikstytis negalima.

„Šiandien turėjome vieną iš uždarų klausimų, paskutinį, kur pristatė mums policija pagal atskirus sektorius, koks yra mastas šešėlio, tai vienareikšmiškai tiek policija, tiek FNTT turi daryti proveržį ir mes tikrai negalime taikstytis su tuo, ką pamatėme“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Daugiau kaip 30 metų Vilniaus policijoje dirbęs A.Mikulskis į pareigas skiriamas nuo rugsėjo 15 dienos.

FNTT nuolatinio direktoriaus neturėjo nuo kovo, kai baigėsi Kęstučio Jucevičiaus kadencija. Nuo tada įstaigai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.

Vyriausybėje anksčiau diskutuota FNTT sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau prieš kelias savaites vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas paskelbė, kad tokių planų atsisakoma.

Seimas birželį pakeitė FNTT direktoriaus skyrimo tvarką. Iki tol jį skirdavo vidaus reikalų ministras, naujoji tvarka numato, kad FNTT vadovą skiria Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

FNTT buvo įsteigta 2002 metais, pertvarkius Mokesčių policijos departamentą.

Šiuo metu  FNTT teigia daugiausiai dėmesio skirianti nusikaltimams, susijusiems su pinigų plovimu, pridėtinės vertės mokesčio grobstymu, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu.

BNS pateikia svarbiausius faktus apie ministerijos ir Vyriausybės sprendimus dėl šios tarnybos.

* FNTT pertvarka buvo numatyta dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programoje, bet ji taip ir nebuvo pradėta įgyvendinti.

* Šių metų sausį vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pranešė, kad Vyriausybė ketina FNTT prijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Neoficialiai svarstyta, jog FNTT galėtų būti sujungta ir su Muitinės kriminaline tarnyba.

* Kovą pasibaigus FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus kadencijai, jis nusprendė toliau įstaigos vadovo posto nesiekti ir išėjo į pensiją. Ministerija paskelbė konkursą į šias pareigas, tačiau gegužę jis nutrauktas. Nutraukto konkurso dalyviai nebuvo skelbiami. Ministerija tuomet nurodė, kad tai padaryta po to, kai balandžio pabaigoje Vyriausybė nusprendė, kad reikia keisti vadovo skyrimo tvarką, taip pat rengiantis įstaigos pertvarkai.

* Seimas naujai FNTT vadovo skyrimo tvarkai pritarė birželį. Pagal ją, FNTT vadovas skiriamas be konkurso, jo kandidatūrą teikia vidaus reikalų ministras, o tvirtina Vyriausybė.

* Rugpjūčio pabaigoje E.Misiūnas informavo, jog planų jungti FNTT atsisakoma ir tikimasi ją stiprinti kaip nepriklausomą tarnybą.

* Penktadienį vidaus reikalų ministras pranešė, kad naujuoju vadovu siūlomas A.Mikulskis, ilgametis Vilniaus policijos komisaro pavaduotojas, geriausiai žinomas dėl vadovavimo rezonansiniams kriminaliniams tyrimams. Jis sako, kad su policijai kelerius metus vadovavusiu S.Skverneliu jį siejo tik darbiniai santykiai.

Ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS sakė, kad kitą trečiadienį Vyriausybei bus siūloma pritarti jo kandidatūrai.

Kelis dešimtmečius Vilniaus policijoje dirbęs A.Mikulskis buvo atsakingas už kriminalinės, viešosios policijos veiklą, organizuotų, ekonominių nusikaltimų tyrimus. Jis sako pasiūlymą užimti naujas pareigas iš ministro gavęs šį pirmadienį.

Iki Vyriausybės sprendimo A.Mikulskis sako susilaikysiantis nuo platesnių komentarų apie siūlomas pareigas.

„Aš žinau, ką aš galiu, ką sugebėsiu. Jei aš būsiu paskirtas, tegu tuos darbus, kurie bus padaryti, vertina kiti. Ir čia dirbant man svarbu, jei įvertina vadovai, bet didžiausias įvertinimas yra žmonių, su kuriais tenka dirbti, bendrauti“, - BNS sakė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis  2011–2014 metais vadovavo policijai, prieš tai kelerius metus buvo generalinio komisaro pavaduotojas. A.Mikulskis sako, kad jį su dabartiniu premjeru sieja tik darbiniai santykiai.

„Mes buvome kolegos - jis buvo vadovas, kažkada pradėjo dirbti Traukuose, po to - Policijos departamente, bet mes nesame bičiuliai, mus sieja grynai darbiniai santykiai“, - sakė jis.

Pats S.Skvernelis sako vertinantis A.Mikulskį dėl jo kompetencijos ir tikisi, kad jis padarys proveržį tarnyboje.

„Premjero teigimu, pareigūnas per savo ilgametę tarnybą įrodė aukštą kompetenciją ir profesionalumą, todėl premjeras tikisi, kad atėjęs vadovauti FNTT jis padarys proveržį, kurio seniai laukiama“, – BNS premjero poziciją perdavė Tomas Beržinskas. Pasak jo, planuojama, kad pirmadienį kandidatas bus oficialiai pristatytas premjerui.

Tarnyba nuolatinio direktoriaus neturi nuo kovo, kai baigėsi Kęstučio Jucevičiaus kadencija. Nuo tada įstaigai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis.

E.Misiūnas prieš dvi savaites paskelbė atsisakantis planų FNTT jungti su kitomis tarnybomis. Vyriausybėje anksčiau diskutuota šią teisėsaugos instituciją sujungti su Muitinės kriminaline tarnyba arba Valstybine mokesčių inspekcija.

Seimas birželį pakeitė FNTT direktoriaus skyrimo tvarką. Iki tol jį skirdavo vidaus reikalų ministras, naujoji tvarka numato, kad FNTT vadovą skiria Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba buvo įsteigta 2002 metais, pertvarkius Mokesčių policijos departamentą.

Šiuo metu  FNTT teigia daugiausiai dėmesio skirianti nusikaltimams, susijusiems su pinigų plovimu, pridėtinės vertės mokesčio grobstymu, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu.

Vilniuje vyras sužalojo žmoną ir kaimyną. Sulaikytas jis numirė.

Nelaimė įvyko pirmadienio popietę Žemynos gatvėje.

Pirminiais duomenimis, 42 metų vyras pro langą išmetė žmoną, po to nuėjo pas kaimyną ir jį sužalojo peiliu. Abu nukentėjusieji dabar gydomi ligoninėje, BNS pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis.

Žmoną ir kaimyną sužalojęs vyras netrukus mirė. Jo mirties aplinkybės tiriamos.

„Jis policijai nesipriešino visiškai“, - BNS sakė A.Mikulskis.

Nelaimės aplinkybės tiriamos. Į įvykio vietą buvo atvykusios gausios policijos pajėgos.