Palestiniečių kovotojų grupuotė teigia svarstanti planą dėl 40 dienų paliaubų ir dešimčių įkaitų iškeitimo į didesnį skaičių palestiniečių kalinių.

Aukšto rango „Hamas“ pareigūnas Suhailas al Hindi (Suhailas Hindis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad grupuotė netrukus atsakys į naujausią ugnies nutraukimo planą, tačiau daugiau informacijos šiuo klausimu nepateikė.

Tačiau jis pridūrė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, ar „Hamas“ pareigūnai mano, kad buvo padaryta kokia nors pažanga siekiant nutraukti karą Gazos Ruože.

Pasak pareigūno, šiuo metu svarbiausias prioritetas tebėra karo veiksmų nutraukimo klausimas.

Tačiau Izraelis ir toliau rengia planus pulti perpildytą palestiniečių anklavo Rafaho miestą.

Islamistų grupuotei „Hamas“ svarstant derybose Kaire su Jungtinių Valstijų, Egipto ir Kataro tarpininkais pasiūlytą paliaubų planą, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pažadėjo pradėti Rafacho puolimą „su susitarimu ar be jo“.

Su Kaire vykstančiomis derybomis susipažinęs šaltinis, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad tarpininkai tikisi, jog „Hamas“ dėl paliaubų atsakys per vieną ar dvi dienas.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė išpuolį prieš Pietų Izraelį, kai žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių gyventojų.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 34 535 žmonės.

Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34 žuvusius.

Negalime ir nepritarsime didelei karinei operacijai Rafahe, jei nebus veiksmingo plano, kaip užtikrinti, kad nenukentėtų civiliai gyventojai, o tokio plano nematėme.

Ragina pritarti

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį dar kartą paragino „Hamas“ pritarti naujausiam paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo pasiūlymui, sakydamas, kad jo atmetimas parodytų, jog islamistų grupuotei nerūpi palestiniečiai.

„Jei „Hamas“ iš tikrųjų siekia rūpintis Palestinos žmonėmis ir nori, kad jų kančios nedelsiant sumažėtų, ji turėtų pritarti šiam susitarimui“, – žurnalistams nurodė JAV valstybės sekretorius.

„Jei ne, manau, tai dar vienas įrodymas, kad jai tai nė kiek nerūpi“, – pridūrė jis.

Tačiau trečiadienį A. Blinkenas dar kartą pabrėžė, kad JAV nepritaria Izraelio planuojamam Gazos Ruožo pietuose esančio Rafacho puolimui.

„Mūsų pozicija aiški. Ji nepasikeitė ir nepasikeis“, – sakė jis.

„Negalime ir nepritarsime didelei karinei operacijai Rafahe, jei nebus veiksmingo plano, kaip užtikrinti, kad nenukentėtų civiliai gyventojai, o tokio plano nematėme“, – tęsė A. Blinkenas.

„Kartu yra kitų būdų – ir, mūsų nuomone, geresnių būdų – spręsti tikrąjį nuolatinį „Hamas“ iššūkį, kuriems nereikia didelės karinės operacijos“ Rafahe, – pridūrė jis.

Rafachas tapo prieglobsčiu maždaug 1,5 mln. palestiniečių.

„Net ir šiais labai sunkiais laikais esame pasiryžę pasiekti paliaubas, kurios sugrąžintų įkaitus namo, ir pasiekti jas dabar. Ir vienintelė priežastis, dėl kurios tai nebūtų pasiekta, yra „Hamas“, – sakė A. Blinkenas, susitikęs su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaku Hercogu).

„Hamas“ ketina atsakyti į pasiūlymą, pagal kurį Izraelis laikinai sustabdytų puolimą Gazos Ruože ir išlaisvintų palestiniečių kalinius mainais į spalio 7 dieną paimtus įkaitus.

Vizito metu A. Blinkenas taip pat primygtinai ragina didinti pagalbą Gazos Ruožui, kur, anot Jungtinių Tautų, gresia badas dėl didelio maisto trūkumo.

Vėliau trečiadienį jis susitiks su premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir užsuks į Ašdodą, netoli Gazos Ruožo esantį uostą, kurį Izraelis neseniai vėl atidarė pagalbai teikti.

„Mes taip pat turime sutelkti dėmesį į žmones, kurie kenčia nuo šios tarpusavio apšaudymų“, – sakė A. Blinkenas I. Herzogui.

Antradienį A. Blinkenas stebėjo Jordanijos pagalbos konvojų, kuris vyko į vėl atidarytą Erezo sienos perėjimo punktą tarp Izraelio ir Gazos Ruožo.

„Daugiau jokių atidėliojimų, jokių pasiteisinimų. Laikas imtis veiksmų yra dabar, – sakė A. Blinkenas žurnalistams Jordanijos sostinės Amano pakraštyje. – Norime, kad artimiausiomis dienomis šis susitarimas būtų pasiektas.“

Jis taip pat išvydo pirmąją Jordanijos sunkvežimių, gabenančių pagalbą į Gazą per Izraelio vėl atidarytą Erezo sienos perėjimo punktą, koloną.

„Čia, Jordanijoje, matome iš Jordanijos į šiaurinę Gazos Ruožo dalį per Erezą einantį tiesioginį maršrutą. Pirmieji kroviniai iškeliauja šiandien, – sakė A. Blinkenas žurnalistams. – Tai tikra ir svarbi pažanga, tačiau dar reikia nuveikti daugiau.“

Kiek vėliau antradienį valstybės sekretorius, tęsdamas savo kelionę regione, atvyko į Izraelį.

A. Blinkenas, kuris šiuo metu keliauja po regiono šalis, prieš tai Amane pareikalavo, kad „Hamas“ priimtų pasiūlymą dėl galimybės nutraukti ugnį ir paleisti įkaitus, kuriuos ši grupuotė laiko palestiniečių teritorijoje nuo karo pradžios spalio 7 d.

„Hamas“ turi pasiūlymą, kuris yra nepaprastai, nepaprastai dosnus iš Izraelio pusės“, – Saudo Arabijoje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) susitikime teigė A. Blinkenas.

„Šiuo metu vienintelis dalykas, kuris stovi tarp Gazos Ruožo gyventojų ir paliaubų, yra „Hamas“, – sakė jis.

„Jie turi apsispręsti ir turi apsispręsti greitai, – sakė valstybės sekretorius. – Tikiuosi, kad jie priims teisingą sprendimą“.

Šiame konflikte, kuris tęsiasi jau daugiau nei pusę metų, „galime iš esmės pakeisti dinamiką“,  kalbėjo A. Blinkenas.

„Hamas“ delegacija pirmadienį turi atvykti į Egiptą, kuris kartu su Kataru tarpininkauja siekdamas susitarimo, kuris leistų sustabdyti Izraelio puolimą ir išlaisvinti įkaitus.

Pirmadienį Rijade A. Blinkenas paliaubų pasiūlymą taip pat aptarė su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu (Chakanu Fidanu). „Hamas“ Turkijoje turi biurą, o kovotojų lyderis Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė) šioje šalyje yra dažnas svečias.

Per derybas su H. Fidanu A. Blinkenas „ragino dėti visas pastangas, kad „Hamas“ būtų įtikinta priimti pateiktą pasiūlymą nedelsiant nutraukti ugnį“, sakoma Valstybės departamento pranešime.

Turkija pripažįsta Izraelį, tačiau prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) griežtai kritikuoja žydų valstybės puolimą Gazos Ruože.

R. T. Erdoganas išreiškė norą imtis didesnio vaidmens tarpininkaujant Gazos konflikte po to, kai Kataras pastarosiomis savaitėmis užsiminė, kad žengs žingsnį atgal.

Į Artimuosius Rytus skrendantis A. Blinkenas telefonu kalbėjosi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, pranešė Valstybės departamentas.

Per pokalbį su N. Pašinianu A. Blinkenas patvirtino „JAV paramą Armėnijos ir Azerbaidžano pažangai siekiant ilgalaikio ir orumo nežeminančio taikos susitarimo“, sakoma JAV valstybės departamento atstovo Matthew Millerio (Metjaus Milerio) pareiškime prieš trumpą lėktuvo nutūpimą Airijoje pasipildyti degalų.

A. Blinkenas ne kartą vadovavo šių priešininkių deryboms, tikėdamas, kad pavyks išvengti tolesnio konflikto, tačiau rugsėjį Azerbaidžanas per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Vis dėlto Kaukazo šalys atnaujino diplomatinius santykius ir praėjusią savaitę paskelbė pradėjusios ginčijamo sienos ruožo žymėjimą.

N. Pašinianas sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kuriuos praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje užėmė Jerevanas, sakydamas, kad taip siekia užkirsti kelią karui neaukodamas suvereniteto, tačiau tokie jo veiksmai sukėlė protestus Armėnijoje.

A. Blinkenas pareiškė N. Pašinianui, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios paremti Armėnijos „suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

Armėnija istoriškai buvo artima Rusijai iki tol, kol Jerevaną supykdė Maskvos nesugebėjimas sustabdyti Azerbaidžano puolimo praėjusiais metais.

„Šis išpuolis rodo, kad Iranas kelia didelę ir vis augančią grėsmę, tačiau taip pat tai, kad privalome bendradarbiauti integruotos gynybos srityje“, – Rijade susirinkusiems Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos ministrams sakė A. Blinkenas.

Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I). JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

JAV ir Kinija turi būti partnerės, ne varžovės

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) pasakė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti partnerės, o ne varžovės, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Abi šalys turėtų būti partnerės, ne varžovės“, – sakė Xi Jinpingas. Jį citavo transliuotojas CCTV.

„Dar reikia išspręsti virtinę klausimų ir vis dar yra erdvės tolesnėms pastangoms“, – sakė Kinijos lyderis, susitikęs su A. Blinkenu Pekino Didžiojoje liaudies salėje.

Pasak Xi Jinpingo, abi šalys padarė tam tikros teigiamos pažangos nuo pernai įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

„Pasiūliau tris svarbius principus: abipusę pagarbą, taikų sambūvį ir abiem naudingą bendradarbiavimą, – kalbėjo jis. – Žemė pakankamai didelė, kad tilptų bendra plėtra ir [...] Kinijos bei JAV klestėjimas. Kinijai patiktų matyti savimi pasitikinčias ir atviras, klestinčias ir augančias Jungtines Valstijas.“

Xi Jinpingas išreiškė viltį, kad JAV laikysis teigiamo požiūrio į jo šalies plėtrą.

„Tikimės, kad JAV taip pat gali teigiamai pažvelgti į Kinijos vystymąsi. Kai ši pagrindinė problema bus išspręsta, [...] santykiai iš tikrųjų galės stabilizuotis, gerėti ir žengti į priekį“, – sakė jis.

A. Blinkeno lėktuvas trečiadienį nusileido Kinijos Šanchajaus mieste.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusių metų lapkričio mėnesį San Fransiske vykusiame susitikime nusprendė atkurti komunikaciją tarp kariuomenių.

Tačiau dvi didžiausios pasaulio ekonomikos šalys vis dar nesutaria dėl prekybos, technologijų, Taivano ir plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Blinkeno kelionė bus nelengva užduotis“, – naujienų agentūrai AFP nurodė Fudano universiteto Šanchajuje Amerikos studijų centro direktorius Wu Xinbo (U Sinbo).

Tačiau Kinijai prekyba ir ekonomika tebėra svarbiausi klausimai.

Pastarosiomis savaitėmis JAV didina spaudimą Kinijai, o J. Bidenas ragina Pekinui taikyti didesnius plieno ir aliuminio tarifus, taip siekdamas prieš lapkričio mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus užsitikrinti darbininkų palankumą.

Anksčiau šį mėnesį JAV vyriausybė paskelbė pradedanti tyrimą dėl Kinijos prekybos praktikos laivų statybos, jūrų ir logistikos sektoriuose. Šis žingsnis sukėlė Pekino pasipiktinimą.

Kinija teigia, kad Vašingtono pastangos apriboti jos pramoninę gamybą prilygsta prekybos karui, tačiau J. Bidenas patikino, kad taip nėra.

„Santykių stabilumas tam tikrais atžvilgiais yra iliuzinis“, – sakė Vašingtono Quincy (Kvinsio) instituto Rytų Azijos programos atstovas Jake'as Werneris (Džeikas Verneris).

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) taip pat neatmeta galimybės taikyti sankcijas Kinijai dėl perteklinių pajėgumų pramonėje, kai Pekino subsidijos lemia gamybos perteklių, dėl kurio mažėja eksporto kainos.

„Pekinas mano, kad šis kontrolės išplėtimas rodo Amerikos pastangas apriboti Kinijos kilimą“, – teigė Brookingso (Brukingso) instituto mokslininkas Kinijos klausimais Ryanas Hassas (Rajenas Hasas).

„TikTok“ pašalinimas iš JAV rinkos?

Anksčiau šį mėnesį JAV Kongreso komitetas apkaltino Kinijos valdžios institucijas tiesiogiai subsidijuojant sudedamųjų dalių, iš kurių gaminamas fentanilis – sintetinis skausmą malšinantis vaistas, sukėlęs perdozavimo epidemiją JAV – gamybą ir eksportą.

JAV Senatas išvakarėse patvirtino teisės aktą, kuriuo reikalaujama, kad programėlė „TikTok“ atsiskirtų nuo Kinijos patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ arba antraip bus pašalinta iš Jungtinių Valstijų rinkos.

JAV ir kitos Vakarų valstybės reiškia susirūpinimą dėl „TikTok“ populiarumo tarp jaunų žmonių, teigdami, kad ji leidžia Pekinui rinkti duomenis ir šnipinėti naudotojus. JAV šia programėle naudojasi apie 170 mln. naudotojų.

Kritikų teigimu, „TikTok“ yra pavaldi Kinijai ir skleidžia propagandą. Kinija ir bendrovė griežtai neigia šiuos kaltinimus.

„Derybos Blinkeno vizito metu vyks labai įtemptoje atmosferoje“, – pareiškė Kinijos ir JAV santykių ekspertas iš Kinijos socialinių mokslų akademijos (CASS) Lyu Xiangas (Liu Siangas).

„Ar Kinija gali atsisakyti plėtros (kad sumažintų JAV baimę)? Tai neįmanoma“, – pridūrė ekspertas.

Karas Ukrainoje ir Gazos Ruože, Taivano klausimas

Tai antrasis A. Blinkeno vizitas į Kiniją per mažiau nei metus. Antradienį JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad Pekinas kursto karą Ukrainoje, tiekdamas Rusijai komponentus, kuriuos ji naudoja savo karinėms reikmėms. Pekinas griežtai atmeta šiuos teiginius.

Pasak JAV pareigūnų, šie Kinijos veiksmai padėjo Rusijai įgyvendinti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų.

„Jei Kinija, viena vertus, teigia palaikanti pozityvius, draugiškus santykius su Europa ir kitomis šalimis, kita vertus, ji negali kurstyti didžiausios grėsmės Europos saugumui nuo pat Šaltojo karo pabaigos“, – praėjusią savaitę sakė A. Blinkenas.

Be to, Vašingtonas tikisi, kad vizito metu A. Blinkenas įtikins Kiniją pasinaudoti savo įtaka dialoge su Iranu ir užkirsti kelią Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo eskalavimui Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau Pekinas tvirtina, kad Vašingtonas turi spausti Izraelį sutikti paskelbti paliaubas Gazos Ruože. Kinija taip pat yra susirūpinusi dėl Vašingtono karinių aljansų Azijoje.

Lyu Xiangas neseniai pavadino JAV, Filipinų ir Japonijos bendrą pareiškimą „priešiškiausiu politiniu pareiškimu Kinijos atžvilgiu nuo Šaltojo karo pabaigos“.

Skelbiama, kad vizito metu A. Blinkenas taip pat ketina iškelti klausimą dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi perimti demokratinę salą savo kontrolėn.

Kiniją taip pat papiktino JAV Kongreso patvirtinta milijardinė karinė pagalba Taibėjui vis agresyvesnio Pekino akivaizdoje.

Anot Wu Xinbo, po praėjusių metų pabaigoje įvykusio J. Bideno ir Kinijos prezidento susitikimo Pekinas mano, kad Vašingtonas „nesugebėjo imtis skubių veiksmų“ Kinijai susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti.

„JAV mano, kad kol padėtis stabili ir ne per daug nerami, viskas gerai, – sakė Wu Xinbo. – Kinijos pusė mano, kad vien tik stabilizuoti santykius nepakanka.“

A. Blinkeno kelionė, vyksianti nuo trečiadienio iki penktadienio, žymi tolesnį JAV ir Kinijos trinties, kuri išaugo valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), mažinimą.

D. Trumpas vėl žada laikytis griežtos pozicijos, jei grįš į valdžią po lapkričio rinkimų.

Tačiau prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), siekdamas didesnio stabilumo tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, išlaiko spaudimą.

Likus kelioms dienoms iki A. Blinkeno kelionės, J. Bidenas susitiko su JAV sąjungininkių Japonijos ir Filipinų, kurios abi atsargiai žiūri į Kiniją, lyderiais ir pasiūlė padidinti plieno tarifus „sukčiaujančiai“ Kinijai.

„Esame kitoje vietoje nei prieš metus, kai dvišaliai santykiai buvo istoriškai žemiausiame taške“, – prieš paskelbdamas apie šią kelionę žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Užsibrėžėme tikslą stabilizuoti dvišalius santykius neaukojant savo gebėjimo stiprinti sąjungas, aktyviai konkuruoti ir ginti savo interesus“, – sakė jis, laikydamasis įprastos anonimiškumo sąlygos.

Esame kitoje vietoje nei prieš metus, kai dvišaliai santykiai buvo istoriškai žemiausiame taške.

Svarbiausias A. Blinkeno darbotvarkės klausimas bus tai, kas, JAV pareigūnų teigimu, yra didelis Kinijos postūmis, padedantis Rusijai, įsiveržusiai į Ukrainą, vykdyti didžiausią militarizaciją nuo sovietinių laikų.

JAV pareigūnai teigia, kad Kinija netiekia tiesioginės karinės pagalbos, tačiau suteikė dvejopo naudojimo prekių, kurios leido Rusijai persigrupuoti, kol JAV pagalbos Ukrainai teikimas buvo ilgai atidėliojamas dėl D. Trumpo Respublikonų partijos vadovaujamų Atstovų Rūmų neveiklumo.

A. Blinkenas perduos šią žinią tiesiogiai Pekinui po to, kai paragino Europos sąjungininkes išsakyti savo susirūpinimą Kinijai, kuri, kaip manoma, nori palaikyti sklandžius santykius su Vakarais, kol susiduria su ekonominiais sunkumais.

„Jei Kinija, viena vertus, teigia norinti gerų santykių su Europa ir kitomis šalimis, kita vertus, ji negali kelti didžiausios grėsmės Europos saugumui nuo Šaltojo karo pabaigos“, – penktadienį po Didžiojo septyneto (G-7) derybų Kapryje, Italijoje sakė A. Blinkenas.

Minėtas pareigūnas teigė, kad A. Blinkenas taip pat paragins Kiniją vengti, anot jo, provokuojančio elgesio per kitą mėnesį vyksiančią kito Taivano prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguraciją.

Taivanas, į kurį pretenduoja Pekinas, yra nuolatinis nesutarimų šaltinis, o Kiniją piktina JAV ginklų pardavimas Taibėjui.

Tačiau JAV pareigūnai tyliai tikina, kad pagerėję JAV ir Kinijos santykiai padėjo išvengti blogesnių Kinijos spaudimo scenarijų per Taivano rinkimus.