A. Banevičienės skundas atmestas kaip nepagrįstas, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Šiemet sausį tuometinė teisingumo ministrė Milda Vainiutė A. Banevičienei skyrė griežtą papeikimą.

Pasak ministerijos, komisija, tyrusi A. Banevičienės tarnybinius nusižengimus, konstatavo, kad ji pažeidė nešališkumo principą priimdama į darbą ir atleisdama valstybės tarnautojus, elgėsi aplaidžiai deklaruodama viešuosius ir privačius interesus, neužtikrino skaidrumo principo organizuodama ir įgyvendindama įstaigos viešuosius pirkimus. Komisija taip pat konstatavo, kad dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės veiksmų kilo neigiamų pasekmių: pakenkta tarnybos prestižui, autoritetui ir pasitikėjimui šia įstaiga.

Teismas paskelbė, kad teisingumo ministrė teisingai įvertino, kad A. Banevičienė padarė ne vieną teisės aktų pažeidimą, dalis pažeidimų buvo padaryti tyčia.

„Nors kai kurie pareiškėjos veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, tačiau likę pareiškėjos padaryti pažeidimai iš esmės yra susiję su imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymosi neužtikrinimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikloje, o tai negali būti toleruojama“, – paskelbė teismas.

Jis taip pat pažymėjo, kad A. Banevičienė yra įstaigos vadovė, todėl jai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai užtikrinant įstaigos veiklos teisėtumą.

Už kitus pažeidimus A. Banevičienei buvo skirtas ir papeikimas.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos vadovė teismui buvo apskundusi ir šią nuobaudą. Vasarį teismas paliko ją galioti.

Papeikimą  A. Banevičienei pernai liepos 3 dieną skyrė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Tarnybinį patikrinimą dėl A.Banevičienės atliko Teisingumo ministerijos komisija, konstatuotą pažeidimą patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). VTEK revizavo Teisingumo ministerijos atlikto tyrimo išvadą ir su ja sutiko. Pažeidimas konstatuotas dėl nedeklaravimo ir dėl nenusišalinimo.

Pastaroji nuobauda A. Banevičienei skirta už tai, kad ji laiku nedeklaravo ryšių su Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centru. Šią viešąją įstaigą ji įsteigė kartu su kitomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojomis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, nagrinėjanti asmenų prašymus ir priimanti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Ji atsakinga už advokatų atranką ir sutarčių su jais sudarymą. Tarnyba koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, priima asmenų prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir konsultuoja savivaldybių institucijas dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo.

Tarnybinę nuobaudą A. Banevičienei pernai liepos 3 dieną skyrė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Tarnybinį patikrinimą dėl A.Banevičienės atliko Teisingumo ministerijos komisija, konstatuotą pažeidimą patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). VTEK revizavo Teisingumo ministerijos atlikto tyrimo išvadą ir su ja sutiko. Pažeidimas konstatuotas dėl nedeklaravimo ir dėl nenusišalinimo.

A. Banevičienė teismui teigė, kad komisijos išvados nepagrįstos, pažeista procedūra. Ji taip pat prašė panaikinti VTEK raštą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados įvertinimo.

Teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Nuobauda A. Banevičienei skirta už tai, kad ji laiku nedeklaravo ryšių su Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centru. Šią viešąją įstaigą ji įsteigė kartu su kitomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojomis.

A. Banevičienė taip pat nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su laikinai Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos pareigas einančia Vilma Bielskiene, ji minėtoje viešojoje įstaigoje eina direktorės pareigas.

„Nustatyta, kad A. Banevičienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir nesilaikė darbo drausmės. Tarnybos vadovė nevykdė pareigos nusišalinti nuo atitinkamų sprendimų svarstymo ir priėmimo“, – nuobaudos skyrimo motyvus aiškino ministerija.

VTEK savo ruožtu toliau aiškinosi dviejų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojų – V. Bielskienės ir šiuo metu vaiko auginimo atostogose esančios direktorės pavaduotojos Dianos Jarmalės – interesus. Aiškinamasi, ar jos nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Be kita to, tiriama informacija, kad V. Bielskienė galėjo tinkamai nenusišalinti vertindama D. Jarmalės veiklą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.

„Atsižvelgiant į pareiškėjos padarytą pažeidimą (privačių interesų deklaracijoje nenurodė aplinkybių, kad jai pavaldžios D. Jarmalė ir V. Bielskienė yra susijusios su juridiniu asmeniu VšĮ „Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centras“, nenusišalino rengiant, svarstant ar priimant su D. Jarmale ir V. Bielskiene susijusius sprendimus dėl jų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas, priemokų skyrimo ir kitus sprendimus nesikreipė į teisingumo ministrą dėl elgesio rekomendacijų dėl galimo interesų konflikto), jo padarymo priežastis, kaltę, neigiamas pasekmes, pareiškėjos charakteristiką, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jai pagrįstai pritaikyta nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, todėl nėra pagrindo naikinti įsakymo pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais“, – paskelbė teismas.

Jis taip pat mano, kad taip pat nėra pagrindo naikinti ir VTEK rašto, kadangi jis surašytas pagal VTEK įgaliojimus, ir yra sudėtinė išvados dalis.

Šiemet sausį teisingumo ministrė M. Vainiutė A. Banevičienei skyrė dar vieną nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pasak ministerijos, komisija, tyrusi A. Banevičienės tarnybinius nusižengimus, konstatavo, kad ji pažeidė nešališkumo principą priimdama į darbą ir atleisdama valstybės tarnautojus, elgėsi aplaidžiai deklaruodama viešuosius ir privačius interesus, neužtikrino skaidrumo principo organizuodama ir įgyvendindama įstaigos viešuosius pirkimus. Komisija taip pat konstatavo, kad dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės veiksmų kilo neigiamų pasekmių: pakenkta tarnybos prestižui, autoritetui ir pasitikėjimui šia įstaiga, šią savaitę pranešė ministerija.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, nagrinėjanti asmenų prašymus ir priimanti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Ji atsakinga už advokatų atranką ir sutarčių su jais sudarymą. Tarnyba koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, priima asmenų prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir konsultuoja savivaldybių institucijas dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo.

Tarnybinį patikrinimą dėl A.Banevičienės atliko Teisingumo ministerijos komisija, konstatuotą pažeidimą patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„VTEK revizavo Teisingumo ministerijos atlikto tyrimo išvadą ir su ja sutiko. Pažeidimas konstatuotas dėl nedeklaravimo ir dėl nenusišalinimo“, – BNS aiškino VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė.

Ši nuobauda A.Banevičienei skirta už tai, kad ji laiku nedeklaravo ryšių su Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centru. Šią viešąją įstaigą ji įsteigė kartu su kitomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojomis. A.Banevičienė taip pat nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su laikinai Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos pareigas einančia Vilma Bielskiene, ji minėtoje viešojoje įstaigoje eina direktorės pareigas.

„Nustatyta, kad A.Banevičienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir nesilaikė darbo drausmės. Tarnybos vadovė nevykdė pareigos nusišalinti nuo atitinkamų sprendimų svarstymo ir priėmimo“, – nuobaudos skyrimo motyvus aiškino ministerija.

VTEK savo ruožtu toliau aiškinasi dviejų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojų – V.Bielskienės ir šiuo metu vaiko auginimo atostogose esančios direktorės pavaduotojos Dianos Jarmalės – interesus. Aiškinamasi, ar jos nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Be kita to, tiriama informacija, kad V.Bielskienė galėjo tinkamai nenusišalinti vertindama D.Jarmalės veiklą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, nagrinėjanti asmenų prašymus ir priimanti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnyba atsakinga už advokatų atranką ir sutarčių su jais sudarymą. Ji koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, priima asmenų prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir konsultuoja savivaldybių institucijas dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo.

Nemokama pirminė teisinė pagalba yra teikiama visiems, nepriklausomai nuo pajamų, LRT RADIJUI sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Anželika Banevičienė. Anot jos, pirminės pagalbos specialistai padeda spręsti kasdienes problemas, pavyzdžiui, susijusias su pašalpų klausimais, parengti oficialius dokumentus. O jei problemą galima spręsti tik teisme, tuomet reikia kreiptis antrinės teisinės pagalbos, pastebi A. Banevičienė.

Kokiais atvejais galite gauti nemokamą teisinę pagalbą

Šiemet valstybės garantuojama teisine pagalba gali pasinaudoti dar daugiau mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų, todėl svarbu suprasti, kokią pagalbą gali suteikti pirminės ir antrinės teisinės pagalbos specialistai. Anot A. Banevičienės, pirminė teisinė pagalba padeda spręsti kasdienes problemas, kurios susijusios su pašalpų ar konsultacijų gavimu. Šią pagalbą teikia visos savivaldybės, išskyrus Kauno – šiame mieste reikia kreiptis į advokatų kontorą.

A. Banevičienė priduria, kad į pirminės pagalbos specialistus galima kreiptis ir tada, jei reikia parengti oficialų dokumentą ar kreipimąsi į valstybinę instituciją. „Pirminė teisinė pagalba yra teikiama visiems, nepriklausomai nuo žmogaus pajamų. Ribojami tik klausimai, kuriais konsultuojama. Komercinėms byloms spręsti reikia kreiptis į privatų advokatą“, – sako A. Banevičienė.

Kam ir kada teikiama antrinė teisinė pagalba

Jei pirminės pagalbos specialistas, teismas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas mato, kad problemą galima spręsti tik teisme, tuomet reikia kreiptis antrinės teisinės pagalbos, sako tarnybos direktorė. „Antrinė nemokama teisinė pagalba teikiama ne visiems, skaičiuojamos besikreipiančiojo pajamos, kurios negalima viršyti tam tikros normos. Nukentėjusiems, socialines pašalpas gaunantiems žmonėms, vaikams ir kitų kategorijų žmonėms pajamos neskaičiuojamos, jiems paslaugos teikiamos nemokamai“, – pastebi A. Banevičienė.

Paklausta, kokias pajamas per metus gaunantis žmogus dar gali tikėtis gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, A. Banevičienė sako, kad tas, kuris gauna ne daugiau nei 3 500 eurų per metus. Jei žmogaus pajamos per metus neviršija 5 250 eurų, jis gali gauti 50 proc. apmokamą teisinę pagalbą. Anot jos, reikėtų nepamiršti, kad, be pajamų, vertinamas ir žmogaus turtas bei problema. „Paprasčiausia būtų kreiptis į pirminės teisinės pagalbos specialistą savivaldybėje, ten specialistas detaliai viską paaiškintų ir padėtų surašyti prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti“, – aiškina A. Banevičienė.

Nemokamos teisinės pagalbos suteikiama vis daugiau

Pirminės ir antrinės nemokamos teisinės pagalbos kiekvienais metais suteikiama vis daugiau, skaičiai iš tiesų stebina. „Pirminės teisinės pagalbos konsultacija per metus pasinaudoja daugiau nei 44 tūkst. žmonių, antrine – daugiau nei 41 tūkst. Tokia yra 2015 m. statistika“, – pastebi A. Banevičienė. Taip pat, anot jos, finansavimas yra pakankamas, tad pagalbos tikrai nemažės, atvirkščiai – netgi bus suteikiama daugiau.

„Sprendimas suteikti teisinę pagalbą priimamas per penkias darbo dienas, tai yra greitas procesas. Jei baudžiamosiose bylose būtinas advokatas, sprendimas gali būti priimamas net tą pačią dieną“, – pabrėžia tarnybos direktorė.

Advokatą galima pasirinkti pačiam

2015 m. sausio 1 d. įsigalėjo įstatymas, kuris leidžia žmogui pačiam pasirinkti advokatą. „Dabar galima rinktis ir tą advokatą, su kuriuo tarnyba neturi jokio ryšio“,  – pastebi A. Banevičienė.

Anot A. Banevičienės, tarnyba kiekvienais metais vykdo apklausas. „Apklausiame žmones ir institucijas (teismus, prokuratūras), kurios naudojasi teisine pagalba. Per 85 proc. apklaustųjų teisinę pagalbą vertina teigiamai. Bet reikėtų nepamiršti, kad pagalbos kokybė neretai priklauso nuo paties žmogaus aktyvumo. Jeigu jis mano, kad kažkas yra ne taip, jis turi kreiptis į mūsų tarnybą“, – sako specialistė.

Dar rugsėjo viduryje Kauno miesto savivaldybėje Antikorupcijos komisijos pirmininko kėdėje advokatę Aušrą Ručienę pakeitusi teisininkė Anželika Banevičienė užsimojo iš peties. Pirmame jos vadovautame posėdyje nagrinėta net 19 klausimų.

Per tuos metus, kai komisijai vadovavo "Tvarkos ir teisingumo" atstovė A.Ručienė, svarstomų klausimų nė karto nebuvo daugiau kaip septynių. Kaip paaiškėjo, spalio pabaigoje vykusiame pirmame A.Banevičienės vadovautame posėdyje komisija rado daugybę neatliktų darbų.

Dalis paklausimų ir skundų Antikorupcijos komisiją buvo pasiekę dar pavasarį, gegužę, tačiau jie liko nenagrinėti. Tarp jų – Seimo pirmininko pavaduotojo prašymas išsiaiškinti situaciją Kauno Šilainių poliklinikoje, Kauno apygardos prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos raštai savivaldybės administracijai.

Kad darbai buvo neatlikti, "Kauno dienai" patvirtino ir A.Banevičienė. "Dalis darbų buvo susikaupę iš anksčiau. Pastebėjome, kad anksčiau komisijoje nebuvo žiūrima į problemos priežastį, o tik apsvarstomos jau sukelti padariniai. Nusprendėme šį įprotį pakeisti", – sakė komisijos pirmininkė.

A.Banevičienė žadėjo, kad nuo šiol antikorupciniu požiūriu bus vertinamas ir savivaldybės darbo tvarkos organizavimas.

"Kitame posėdyje, kuris turėtų įvykti dar šį mėnesį, reikalausime iš Viešosios tvarkos skyriaus, kuriame dirba žmogus, atsakingas už antikorupcijos tyrimą, veiklos rezultatų. Didžiulių abejonių sukėlė centralizuoti viešieji pirkimai, kuriais buvo perkamas maistas miesto darželiams. Iš jau turimų duomenų matome, kad kai kuriuose darželiuose kilogramo agurkų kaina skyrėsi net 6 kartus", – pasakojo A.Banevičienė.

Savivaldybei surinkus duomenis paaiškėjo, kad viename darželių agurkų kilogramo kaina siekė 2 litus, o kitame – 12 litų. Mėsos kaina vienur sieke 16 litų, o kitur – 23 litus už kilogramą.
"Kainos skiriasi ne keliais procentais, bet kartais. Švietimo ir turizmo reikalų valdyba šiuo metu atlieka tyrimą, jau planuojami darželių auditai. Manau, viešieji pirkimai buvo vykdyti netinkamai", – sakė A.Banevičienė.

Kalbėdama apie pačią komisijos veiklą, pirmininkė sakė, kad į pirmąjį jos vadovaujamą posėdį susirinko ne tik narių kvorumas, bet jie buvo ir aktyvūs – anksčiau tai būdavo retenybė. Pirmininkė žadėjo, kad komisijos posėdžiai nuo šiol vyks kiekvieną mėnesį.