Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos nominacijos nugalėtoja šiais metais tapo Vilniaus universitete Živilės Pabijutaitės apginta disertacija „Klasikiniai ir šiuolaikiniai nedeterministinės temporalinės logikos modeliai: semantinio kompatibilizmo pranašumas“.

Geriausia gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, bei žemės ūkio mokslų disertacija pripažintas Kauno technologijos universitete Artiomo Magomedovo apgintas mokslo darbas „Karbazolo ir hidrazono fragmentus turinčios skyles transportuojančios medžiagos: sintezė, savybės ir pritaikymas perovskitiniuose saulės elementuose“, pranešė Prezidentūra.

„Lietuvai visada buvo ir bus reikalingi aukštos kvalifikacijos ir plataus akiračio ekspertai. Kartais jų svarbą išryškina kritinės situacijos, tokios kaip koronaviruso pandemija. Tačiau savo dalyko žinovų mums reikia kiekvieną dieną, kad sklandžiai vyktų visuomeniniai, kultūriniai, ekonominiai procesai“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Įkvepiantis jaunųjų mokslininkų pavyzdys, pasak prezidento, leidžia tikėtis, kad Lietuvos mokslo politikoje taip pat gali rastis daugiau sveikų ambicijų ir permainų alkio.

Šalies vadovo teigimu, labai svarbu, kad politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos greičiau atvertų naujų galimybių visai Lietuvos mokslo bendruomenei.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos duomenimis, šiemet konkursui pasiūlytas 71 mokslinis darbas: gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityje – 39 darbai, humanitarinių ir socialinių mokslų – 32 darbai.

Laureatais iš viso pripažinti 10 jaunųjų mokslininkų. Visiems jiems buvo įteikti Prezidento sveikinimo raštai.

Geriausios disertacijos konkursas vyksta jau penkioliktus metus.

Renginyje taip pat dalyvavo 2019 m. geriausių disertacijų autoriai, kurių apdovanojimo iškilmės pernai pirmą kartą įvyko nuotoliniu būdu.