Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento Nerijaus Šepečio, politiko įrašams būdingas propagandinis kalbėjimas. Tokią retoriką jis vadino pavojinga.

„(...) kur selektyviai atrinkti įvairūs praeities ir dabarties politikos epizodai sujungiami su tokiu keistu iškraipymu, prasimanymais ir faktais“, – trečiadienį teismo posėdyje kalbėjo istorikas.

Pasak jo, R. Žemaitaičio įrašuose nelabai svarbūs dalykai yra išryškinami, o labai reikšmingi – nutildomi. Jo įrašuose, anot N. Šepečio, suponuojama, kad neapykanta jau yra, ji tik stiprinama.

Istorikas Seimo nario įrašus lygino su nacionalsocialistine propaganda, pridūrė, kad anksčiau politikų retorikoje nėra matęs „tokio aiškaus panašumo“.

Pasisakymai diskriminuoja, skatina neapykantą

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovė Monika Frėjutė-Rakauskienė teigė, kad neapykantą kurstantys R. Žemaitaičio pareiškimai neigiamai veikia visuomenės nuostatas.

Anot jos, politikas, naudodamasis savo politiniu autoritetu ir įtaka, mobilizuoja tam tikrą visuomenės dalį, formuoja nuomonę apie kai kurias grupes.

„(Ir vakar R. Žemaitaitis savo kalba – BNS) demonstravo simbolinę galią, bandant formuoti mūsų nuomonę tam tikrais klausimais“, – kalbėjo M. Frėjutė-Rakauskienė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų koordinatorės Gretos Baltikauskaitės nuomone, melagingi Seimo nario pareiškimai gali sukelti diskriminacinio pobūdžio pasekmes.

Ir vakar R. Žemaitaitis savo kalba demonstravo simbolinę galią, bandant formuoti mūsų nuomonę tam tikrais klausimais.

Anot jos, R. Žemaitaičio retorika skatina diskriminaciją, neapykantą žydų bendruomenės atžvilgiu bei suteikia erdvę priešiškam požiūriui sklisti.

R. Žemaitaitis kaltinimus atmeta

R. Žemaitaitis baigiamojoje kalboje sakė, kad jo feisbuko įraše esantys teiginiai gali atrodyti kupini neapykantos, bet neapykanta jais neskatinama.

„Teiginiai atitinka tikrovę, todėl jie negali būti laikomi antisemitiniais“, – pridūrė jis.

„(...) Neturiu išankstinio nusistatymo prieš žydų kilmės asmenis“, – kalbėjo politikas.

Anot Seimo apkaltos komisijos pirmininko konservatoriaus Arūno Valinsko, parlamento sudarytos komisijos išvada, ekspertų liudijimų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad R. Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Kaip turi jaustis mūsų valstybės piliečiai, kurie girdi taip kalbantį asmenį, kuris turi teisę balsuoti už įstatymus?“ – klausė A. Valinskas.

Antradienį nagrinėjant bylą R. Žemaitaitis kėlė klausimus dėl parlamento komisijos parengtos išvados rengėjų.

Jis prašė KT kreiptis į parlamentą, siekiant nurodyti, kas parengė apkaltos komisijos išvadą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

A. Valinskas sakė, kad išvada buvo parengta Seimo komisijos ir buvo patvirtinta parlamento. Jis pridūrė, kad R. Žemaitaitis dėl komisijos sudarymo teisėtumo galėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, posėdžiui pirmininkaujantį asmenį, tačiau to nepadarė.

Išvada – balandžio pabaigoje

Išklausęs bylos dalyvius ir liudytojus KT išėjo rašyti išvados.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda paskelbė, kad teismas išvadą turi parengti per mėnesį. Tą tikimasi padaryti balandžio pabaigoje.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įžvelgia riziką, kad dėl itin trumpos posėdžių darbotvarkės į neeilinę sesiją gali nesusirinkti reikiamas parlamentarų skaičius. Pasak jo, tai galėtų pakenkti Seimo reputacijai.

„Trys dienos po kelias valandėles, tai gali sugalvoti nevažiuoti ir tikrai man yra dėl to neramu. Jei taip nutiktų, bus nelabai gražiai apie Seimą rašoma. Tą reputacinį pavojų aš ir matau“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Liberalas abejoja ir dėl pačios neeilinės sesijos darbotvarkės. Jo nuomone, Seimo valdyba ją patvirtino skubotai ir nepaprašiusi frakcijų pateikti savo pastabų ir papildymų.

Visgi, politikas patikino, kad liberalų frakcija palaikys R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą.

„Teisėsauga nori atlikti procesinius veiksmus ir mes, liberalai, visada sakome, kad Seimo narys turi būti apklausiamas ir mandatas negali būti figos lapeliu ar priedanga“, – sakė E. Gentvilas.

„Laisviečio“ Vytauto Mitalo teigimu, antisemitizmu kaltinamo politiko neliečiamybės panaikinimą palaikyti žada ir Laisvės frakcija.

Tuo metu Mišrios grupės seniūnė, vertindama neeilinės sesijos posėdžių darbotvarkė, svarsto, ar joje pateikti klausimai nėra tik pretekstas R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą išspręsti dar iki pavasario.

„Dar nesu mačiusi tokios trumpos darbotvarkės. Pretekstas buvo rinktis dėl ūkininkų, tačiau, kai pasižiūri į darbotvarkę, tai tie ūkininkų reikalavimai sudaro gal tik trečdalį ar ketvirtadalį darbotvarkės. Ta proporcija darbotvarkių atrodo labai keistai“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad frakcija svarsto boikotuoti balsavimą.

Tačiau parlamentarė sutinka su E. Gentvilo mintimi – tokia trumpa darbotvarkė gali nemotyvuoti dalies parlamentarų grįžti į posėdžių salę. Pasak jos, politikai būtų siūlę darbotvarkę papildančių klausimų, jei valdančioji dauguma būtų pranešusi apie tokią galimybę.

Panašios pozicijos R. Žemaitaičio klausimu laikosi ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jos žiniomis, kol kas frakcija svarsto nedalyvauti balsavime dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro neliečiamybės panaikinimo.

Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi pasisakymais, esą dėl trumpos darbotvarkės dalis parlamentarų gali tiesiog neatvykti į posėdžius. Anot jos, bus svarstomi svarbūs klausimai, tad Seimo nariai turi „rasti jėgų“ ir dalyvauti neeilinėje sesijoje.

Manau, kad ši tema svarbi ir parlamentarai ras jėgų, kaip nuspręsti šiuos klausimus.

„Keista girdėti tokius svarstymus, nes akcizų pakeitimai yra pakankamai svarbi tema. Manau, kad ši tema svarbi ir parlamentarai ras jėgų, kaip nuspręsti šiuos klausimus“, – sakė ji.

Pasak jos, sprendžiant klausimą dėl R. Žemaitaičio, svarbu atsižvelgti į prokuratūros prašymą, tačiau tai lieka kiekvieno parlamentaro garbės reikalu.

„Seimas nėra teismas. Jeigu teisėsaugos institucija nori pradėti tyrimą, Seimo užduotis yra panaikinti (neliečiamybę – ELTA) ir kad ir tas pats parlamentaras turėtų galimybę išsakyti savo argumentus. Nematau, kodėl Seimo narys turėtų slėptis už neliečiamybės“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tokios pozicijos laikosi ir socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

„Jeigu kalbame apie tai, ar sudaryti galimybes teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimą, tai be jokios abejonės mes visada sakėme, kad reikia sudaryti“, – teigė ji, pridurdama, kad Seimo nariai galėjo teikti siūlymus darbotvarkės pildymui.

Savo ruožtu „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis sako, kad partija skeptiškai žiūri į R. Žemaitaičio neliečiamybės panaikinimą. Jo nuomone, šio klausimo sprendimas rinkimų kontekste indikuoja apie prokuratūros politikavimą. Nors jis teigė nematantis poreikio šaukti neeilinės sesijos, politikas tikisi, jog į plenarinių posėdžių salę susirinks pakankamai parlamentarų.

„Keistai atrodo ir prokurorės elgesys. Pripažįstame, kad Žemaitaičio pasisakymai balansuoja ant raudonų linijų, bet prasidėjus rinkiminei kampanijai tokių procesų inicijavimas mums atsiduoda politikavimu“, – Eltai komentavo A. Mazuronis.

Visgi, su Darbo partijos nuomone nesutinka Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Buvusio premjero nuomone, Seimas turi sudaryti galimybes vykdyti teisinius procesus. Bet, pabrėžia jis, R. Žemaitaičio klausimą reikėjo spręsti pavasario sesijos metu.

Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

ELTA primena, kad sausio viduryje generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Generalinės prokurorės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį pateiktas įvertinus 2023 m. gegužės 8 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Dar praėjusių metų lapkritį parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika. Jei KT konstatuotų, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.

Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 82 parlamentarai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

„Keista, kad mes šiandien darome tai. Akivaizdu, kad mes darome tai, ko prašo Rusija, ko prašo Maskva, tai, ko prašo KGB ir NKVD“, – kreipdamasis į Seimo narius antradienį teigė R. Žemaitaitis.

Jis tvirtino pavasarį savo paskyroje „Facebook“ apie palestiniečių mokyklos sugriovimą rašęs tą patį, ką dabar kalba pasaulio lyderiai – JAV, Turkijos, Prancūzijos vadovai – apie dabartinius Izraelio veiksmus Gazoje, kai Izraelio kariai atakuoja civilius objektus.

„Nemanau, kad šiandien turi kentėti visi palestiniečiai už tai, ką padarė „Hamas“, nemanau, kad žydų bendruomenė turi kentėti dėl to, ką padaro Benjaminas Netanyahu (Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu). Šiandien jau yra inicijuotos dvi baudžiamosios bylos baudžiamajame Romos Teisingumo Teisme dėl B. Netanyahu vykdomo genocido būtent šitoje srityje“, – sakė R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, šiandien galima drąsiai sakyti, kad Izraelis Gazoje daro ne tik etninį valymą, bet ir genocidą.

„Nuo 1948 metų Gazos Ruožas yra kalėjimas po atviru dangumi. Ar jūs, lietuviai, norėtumėte gyventi nuo 1948 metų tame kalėjime? Kada panorėjus vienam išprotėjusiam lyderiui, premjerui, ministrui, Vyriausybės nariui ar kariuomenės vadui, pradėtų tau riboti vandens tiekimą, pradėtų riboti naftos tiekimą, sprogdintų ir naikintų gydymo, švietimo įstaigas?“ – retoriškai klausė Seimo narys.

Jam pradėtą apkaltą R. Žemaitaitis vadino politiniu susidorojimu, nes jis „sugebėjo ir išdrįso pakelti klausimą apie tai, ką kiekvienas šiandien savo šeimose kalbame ir apie tai, ką galvojame“.

Lietuvi, ar jauti tu genocido skonį ir kvapą?

Savo kalboje politikas užsiminė ir apie konservatorių lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įspėjimus dėl galimos tiesioginės Rusijos grėsmės Lietuvai.

„Lietuvi, ar jauti tu genocido skonį ir kvapą?“ – iš Seimo tribūnos klausė R. Žemaitaitis.

„Norėčiau jums visiems palinkėti, kad neišsipildytų išprotėjusio mūsų pinokio Gabrieliaus Landsbergio šiandien pasakymas ir kad genocido daugiau Lietuvoje nebūtų“, – kalbėjo jis.

Seimo narys tvirtino, kad jam gėda dirbti Seime, kur paminamos žmogaus teisės.

„Gal kai kam atrodo, kad aš čia kovoju dėl savęs. Tikrai dėl manęs nepergyvenkite, nes Konstitucinis Teismas, jei ir priima sprendimą (kad parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką – BNS), Seimo narys gali atsistatydinti ir toliau dalyvauti rinkimuose. Aš pergyvenu dėl parlamento. Pirmą kartą per trejus metus dirbant šioje kadencijoje man viduje yra nejauku ir gėda, kad mes žmogaus teises nustumiame į antrą planą ir bandome susidoroti su Žemaitaičio replikomis, kalbomis ar pasisakymais“, – kalbėjo parlamentaras.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys pažeidė Konstituciją, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo viešų antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai. Jų teigimu, vieši politiko pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose, paskelbti gegužę ir birželį, yra antisemitiniai, kursto neapykantą.

Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

Speciali Seimo komisija nustatė, kad dėl šių įrašų yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui.

Jos teigimu, R. Žemaitaitis sąmoningai, pakartotinai ir tikslingai skleidė tiesos neatitinkančią informaciją apie žydų tautą bei žydų tautybės asmenis, priskirdamas jiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, įvykdytus kitų asmenų ar asmenų grupių, kaltino visą žydų tautą dėl pavienių šios tautybės asmenų ar tam tikrų Izraelio Valstybės, jos institucijų veiksmų.

Konstatuota, kad jis pateikdavo tendencingus ir šališkus istorinių bei šiandieninių įvykių, susijusių su žydų tautybės asmenimis, vertinimus, atvirai reiškė pateisinimą ir pritarimą posakiams, skatinantiems smurtinį susidorojimą su žydų tautybės asmenimis.

R. Žemaitaitis su apkaltos komisija nebendradarbiavo, nereagavo į jo kvietimus dalyvauti posėdžiuose, apkaltos komisiją jis vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Seimui nusprendus, kad pagrindo pradėti apkaltą yra, parlamento kreipimasis pasiektų KT, kuris įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta Seimo nario priesaika.

Jeigu KT pateiktų tokią išvadą, Seimas balsuotų dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo – už tai turėtų pasisakyti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

R. Žemaitaitis: nesiruošiu keistis

Kalbėdamas iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos antisemitizmu kaltinamas politikas nesigynė savo žodžių ir nurodė, kad „keistis nesiruošia“.

„Mano pasisakymai būna ir griežti, ir kontraversiški, ir pakankamai emocionalūs. Esu toks, koks esu, ir nesiruošiu, gerbiami kolegos, keistis“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Kalbėdamas iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos antisemitizmu kaltinamas politikas rodė vaizdo įrašus, kuriuose kitų politikų, menininkų, visuomenininkų pasisakymai apie žydų tautą. Taip pat parlamentaras pasidalino ištrauka iš, pasak jo, tikrai faktais paremto filmo, kuriame Izraelio kariuomenė žudo palestiniečius vaikus.

Mano pasisakymai būna ir griežti, ir kontraversiški, ir pakankamai emocionalūs. Esu toks, koks esu, ir nesiruošiu, gerbiami kolegos, keistis.

Politikas neabejojo, kad apkaltos jam iniciatyva valdantieji bando užglaistyti Vyriausybės problemas.

„Man yra išvis keista, kad Seimas užsiima tokiais dalykais, kai biudžete skylė yra 3,7 mlrd. eurų. Jeigu jūs galvojate, kad uždengsite Žemaitaičio apkalta – sėkmės jums“, – ironizavo jis.

Vienintelis R. Žemaitaičio pusėn stojo jo frakcijos kolega Petras Gražulis. Jis kėlė klausimus, ar Lietuva gali toleruoti Izraelio smurtą prieš Palestiną.

„Nusikaltimai, gimdomi Gazos Ruože, yra getas. Jie uždaromi kaip inde, niekur negali pabėgti, atjungta elektra, neturi vandens. Žmonės marinami. Ir jūs to nematote?“ – į valdančiuosius kreipėsi jis.

„Tai gimdo anti-izraelietiškas, antisemitiškas nuotaikas visuomenėje“, – nurodė P. Gražulis.

I. Šimonytė: turi būti ribos, kas kalbama šiame Seime

Seimo salėje įsiplieskus diskusijoms pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė – tam, kas yra kalbama parlamente, turi būti ribos.

„Negana to, kad per šiuos pasisakymus, turbūt, prokurorai vėl braukia prakaitą nuo kaktos ir galvos, kam čia dar reikėtų kokių ikiteisminių tyrimų už pasisakymus, tai, vis dėlto, žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad virš jų yra dangus. Žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad yra apaštalai. Bet, vis dėlto, turi būti ribos, kas šiame Seime kalbama“, – kalbėjo premjerė.

„Ponas Žemaitaitis jau nežinau kurį laiko tarpą nieko kito nedaro kaip tik varo visokio laipsnio whataboutsizmą apie viską, ką tik galime, išskyrus savo pasisakymus. (...) Man atrodo, vis dėlto, ribos turėtų būti net tada, kai žmogus, neva, ginasi“, – tikino ji.

Negana to, kad per šiuos pasisakymus, turbūt, prokurorai vėl braukia prakaitą nuo kaktos ir galvos, kam čia dar reikėtų kokių ikiteisminių tyrimų už pasisakymus, tai, vis dėlto, žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad virš jų yra dangus. Žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad yra apaštalai.

Jai antrino ir diskusijoje dalyvavusi konservatorė Rasa Petrauskienė.

„Tai, kas dabar vyksta... Peržengiamos bet kokios ribos. Kadangi Lietuvoje vyko Holokaustas, mes turime ypatingai atidūs žydų tautai. Jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos“, – aiškino politikė.

Kritikos R. Žemaitaičiui negailėjo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Parlamentaras palygino situaciją Seime su sportu.

„Kartais būna nesportinės pražangos, kai tu sumuši teisėją arba ginčijiesi su teisėju. Ir tave pašalina iš žaidimo“, – sakė jis.

„Antisemitinis juokelis iš Seimo nario, žinant mūsų istoriją, yra nusikaltimas – ir niekas daugiau“, – konstatavo demokratas.

ELTA primena, kad R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

„Kvietimas į posėdį Seimo nariui išsiųstas visais kanalais“, – BNS sakė komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas.

R. Žemaitaitis pirmadienį BNS sakė neteisėtuose posėdžiuose nedalyvaujantis, tačiau nepaaiškino, kodėl apkaltos komisiją laiko neteisėtai sudaryta.

Praėjusią savaitę komisijos nariai išklausė ekspertus.

Apkaltą parlamentarui dėl jo antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai.

Kvietimas į posėdį Seimo nariui išsiųstas visais kanalais.

Visos opozicinės frakcijos nepalaikė apkaltos iniciatyvos, atsisakė deleguoti į komisiją savo narius. Tokiu būdu joje dirba tik konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų atstovai.

Apkaltos iniciatyvoje teigiama, kad R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai kursto neapykantą.

Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos iniciatyvoje.

Valdančiųjų vertinimu, sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą R. Žemaitaičiui, Seimo komisija turi pateikti iki spalio 10 dienos.

Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Pagal Seimo statutą, išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija turi Seimui pateikti siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Jeigu komisija nustatys, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimas patvirtins šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Tai antroji apkalta, inicijuota šios kadencijos Seime. Parlamentarai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, ar Seimo narys Petras Gražulis nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį.

„(...) beveik visi opozicijoje esantys politikai savo pasirinkimu parodė, kad Seimo nariai be jokios atsakomybės gali kalbėti bet ką. Antisemitizmo ir neapykantos kurstymo ribos nutrintos“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė ji.

„Na ir antra – panašu, kad šiandien pamatėme, kas yra faktinis opozicijos lyderis, gebantis sutelkti opozicines frakcijas vieningam sprendimui“, – pridūrė parlamento vadovė, turėdama galvoje tai, kad antradienį opozicijos vardu daugiausia kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Seimas antradienį sudarė laikinąją tyrimo komisiją išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių įrašų ir kalbų. Šis sprendimas priimtas valdančiųjų balsais, jį palaikė šeši pavieniai opozicijos nariai.

Visos opozicinės frakcijos atsisakė deleguoti į komisiją savo narius. Tokiu būdu joje dirbs tik valdančiųjų atstovai.

Antisemitizmo ir neapykantos kurstymo ribos nutrintos.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija iš pradžių ketino deleguoti savo narį į komisiją, buvo pateikta Dovilės Šakalienės kandidatūra, bet Seimui svarstant projektą, ir jie nutarė prisidėti prie opozicijos boikoto.

LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė antradienį BNS sakė, kad tokį sprendimą lėmė nenoras dalyvauti valdančiųjų žaidime.

„Mes tikrai galvojame, kad tokie pasisakymai, ką girdėjome iš Seimo nario (R. Žemaitaičio –  BNS), yra smerktini, ir griežtai pasisakome, jog to neturėtų būti, galimai neapykantos skleidimas neturėtų būti toleruojamas. Vis dėlto nesinorėtų dalyvauti valdančiųjų vaidinime, žaidime, todėl mes nusprendėme atsitraukti ir nedalyvauti komisijos veikloje“, – teigė ji.

Socialdemokratė tvirtino valdančiųjų žaidimą įžvelgianti tame, kad apkaltos iniciatyvos imtasi ne iškart, o sulaukus progos – rugsėjo 23 dieną bus minimas Vilniaus geto likvidavimo 80-metis.

Pasak socialdemokratės, reikėtų sulaukti, kaip R. Žemaitaičio elgesį įvertins Generalinė prokuratūra.

Praėjusią savaitę konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“ surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymus.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.

Valdančiųjų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Apkaltos tekste pateikiami R. Žemaitaičio įrašai, tokie kaip: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!” ir kiti.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

R. Žemaitaitis teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Už komisijos sudarymą balsavo 70 parlamentarų. Dauguma jų buvo valdančiųjų atstovai ir šeši opozicijos nariai: socialdemokratai Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė ir Julius Sabatauskas bei demokratai Rima Baškienė, Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis.

Nepaisant to, kad kai kurie opozicijos nariai palaikė komisijos sudarymą, jų opozicinių frakcijų nariai joje dirbti atsisakė. Jiems nedelegavus savo atstovų, komisijoje dirbs tik šeši konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų nariai.

„Kaip jūs jaučiatės vykdydami apkaltą be opozicijos deleguotų narių komisijoje?“ – klausė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Ji pareiškė, kad opozicija nemato prasmės dalyvauti „šitame politiniam cirke“, o pati apkalta esą „grįsta baltais siūlais“.

„Šios apkaltos esmė yra antisemitizmas, neapykantos kurstymas, kas yra aiškiai išdėstyta šiame teikime. Seimo narys skatino susidoroti su žydų tautybės asmenimis, jeigu jums tai neatrodo pakankamas pagrindas ginti kitus žmones, ginti Konstituciją, man dėl to labai gaila“, – teigė iniciatyvą pateikęs konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Jo teigimu, šis klausimas yra vertybinis ir moralinis, o opozicijos elgesį vadino dėjimu į krūmus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nedalyvavimas apkaltos komisijoje jau yra pozicijos pareiškimas.

Pagal projektą, komisija savo išvadą turėtų pateikti iki šių metų gruodžio 1 dienos.

Praėjusią savaitę valdantieji surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymų.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.

Net neabejoju, kad kitą dieną atsibudę išvysime iš Seimo tribūnos cituojant „Mein Kampf“.

Valdančiųjų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

„Suvokime pagaliau, kad jeigu mes nieko nedarysime šiandien, jeigu leisime Remigijui Žemaitaičiui praslysti dėl pacituotos neva „lietuviškos“ antisemitinės patarlės, atviro smurto kurstymo prieš mūsų bendrapiliečius, neapykantos ir tautinės nesantaikos skatinimo, tai net neabejoju, kad kitą dieną atsibudę išvysime iš Seimo tribūnos cituojant „Mein Kampf“, – antradienį sakė A. Vyšniauskas.

Anot jo, R. Žemaitaičio komentarai apie žydus neigia šimtmečius Lietuvos istorijos, kuri neįsivaizduojama be turtingo žydų paveldo, ir užteršia visą Lietuvos žydų gelbėtojų istoriją.

„Remigijus Žemaitaitis savo žodžiais ir veiksmais neigia herojiškus žmoniškumo aktus, kuriuos Lietuvoje įkūnija Ona Šimaitė, Stefanija Ladygienė, Kazys Binkis ir kiti lietuviai, paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais“, – tvirtino konservatorius.

Politikas pabrėžė, kad antisemitiniai komentarai iš Seimo tribūnos daro milžinišką žalą tarptautinei Lietuvos reputacijai.

Apkaltos tekste pateikiami R. Žemaitaičio įrašai, tokie kaip: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“ ir kiti.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

R. Žemaitaitis teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Frakcija taip pat pranešė griežtai smerkianti antisemitinę R. Žemaitaičio retoriką, skleidžiamą melą ir nuolatinius pasisakymus, kurstančius tautinę nesantaiką.

„Vis dėlto nesutinkame dalyvauti valdančiųjų bandymuose surengti apkaltą, nes rezultatas būtų priešingas – taip problemos neišspręstume, o R. Žemaitaitis gautų papildomą tribūną nesantaikai skleisti“, – pranešime sakė Demokratų frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.

Anot jo, R. Žemaitaičio veiksmus turėtų įvertinti teisėsauga, ir tik po to būtų aišku, ar yra pagrindas apkaltai.

„Turime Generalinės prokuratūros atliekamą tyrimą, bet be jokių procesinių sprendimų, ir neturime jokios kitos teisinės institucijos išvados, dėl to net ir toks žmogus, kaip ponas Žemaitaitis, kurio pasisakymai tikrai prasilenkia su etika, su padorumu, griežtai yra smerkiami, ką mūsų partija ir frakcija daro, net ir jo atžvilgiu turi būti išlaikomos teisinės procedūros“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot jo, dabar surengus apkaltą, R. Žemaitaičio populiarumas visuomenėje gali tik išaugti.

„Tas paskubėtas veiksmas, kurį daro valdantieji, tiesiog kuria naują politikos „auką“ Lietuvoje, ir ta politikos „auka“ šitą procesą išnaudos tolesniems savo veiksmams. Iš esmės valdančiųjų rankomis gali būti pagimdyta dar viena radikali partija, kuri bus atvesta į Seimą“, – tvirtino demokratų lyderis.

Tas paskubėtas veiksmas, kurį daro valdantieji, tiesiog kuria naują politikos „auką“ Lietuvoje, ir ta politikos „auka“ šitą procesą išnaudos tolesniems savo veiksmams. Iš esmės valdančiųjų rankomis gali būti pagimdyta dar viena radikali partija, kuri bus atvesta į Seimą.

Antradienį Seimas spręs dėl laikinosios Seimo komisijos sudarymo ištirti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui.

Pagal projektą, komisija tokią išvadą turėtų pateikti iki šių metų gruodžio 1 dienos. Joje turėtų dirbti visų Seimo frakcijų atstovai.

Praėjusią savaitę valdantieji surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymų.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.

Valdančiųjų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Apkaltos tekste pateikiami R. Žemaitaičio įrašai, tokie kaip: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“ ir kiti.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

R. Žemaitaitis teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

„Man nėra ko gailėtis. Gyvenime, matyt, aš jau esu pasiekęs pakankamai daug, kad turėčiau ko gailėtis“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Žemaitaitis.

„Ne antisemitiniai (pasisakymai – BNS). (...) Jeigu jums atrodo, kad tai antisemitiniai pasakymai, man nuoširdžiai gaila jūsų teksto suvokimo skaitymo“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaitis savo paskyroje feisbuke birželį piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje, apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu. Politikas vertino žinią apie Izraelio nugriautą palestiniečių mokyklą, Izraelį prilygino karą Ukrainoje vykdančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir citavo antisemitinį eilėraštį.

Parlamentarai antradienį spręs, ar sudaryti laikinąją Seimo komisiją, kuri ištirtų, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui.

Politikas sakė apkaltos nebijantis.

Ne, o ko čia bijot? Bus proga dar, matyt, reitingus pasikelti kokius dešimt procentų.

„Ne, o ko čia bijot? Bus proga dar, matyt, reitingus pasikelti kokius dešimt procentų“, – kalbėjo parlamentaras.

Reikalingus parašus inicijuoti apkaltą Seimo nariui praėjusią savaitę surinko valdantieji.

Jų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Dėl vieno iš šių pasisakymų – apie nugriautą palestiniečių mokyklą – partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę partijoje.

„Skaitykite kontekstą. Kada buvo nugriauta Palestinoje pastatyta mokykla už penkis milijonus Europos Sąjungos lėšų, aš ir pasakiau, kad jeigu taip ir toliau Palestinoje elgsis Izraelis, paslapties nėra, kad neapykanta žydams yra“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Opoziciniai demokratai antradienį paskelbė griežtai smerkiantys antisemitinę politiko retoriką, tačiau nesutinkantys dalyvauti valdančiųjų bandymuose surengti apkaltą.

Pasak jo, apkalta būtų pasiektas priešingas rezultatas – R. Žemaitaitis gautų papildomą tribūną nesantaikai skleisti.

„Esame įsitikinę, kad Lietuvos teisėsauga tinkamai įvertins Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmus ir po teisėsaugos sprendimo bus aišku, ar yra pagrindas apkaltai“, – pranešime sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Seimas žada svarstyti iniciatyvą surengti apkaltą

Parlamentarai spręs, ar sudaryti laikinąją Seimo komisiją, kuri ištirtų, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui.

Pagal projektą, komisija tokią išvadą turėtų pateikti iki šių metų gruodžio 1 dienos.

Mišrios Seimo narių grupės vadovė Agnė Širinskienė teigė, kad klausimas į darbotvarkę įtrauktas per vėlai, o R. Žemaitaičiui nebuvo laiko pasiruošti atremti kaltinimus.

„Seimo nariui svarbiau pasiruošti, kai bus sudaryta komisija. Apkaltos iniciatyva seniai žinoma, tai Seimo nariui ne naujiena. Manau, Seimo narys yra labai energingas, jis pasipiktintų, kad jūs abejojate jo gebėjimais pasiruošti“, – tvirtino pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Praėjusią savaitę valdantieji surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymų.

Manau, Seimo narys yra labai energingas, jis pasipiktintų, kad jūs abejojate jo gebėjimais pasiruošti.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.

Valdančiųjų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Apkaltos tekste pateikiami R. Žemaitaičio įrašai, tokie kaip: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“ ir kiti.

R. Žemaitaitis praėjusią savaitę BNS sakė manantis, kad pagrindo jo apkaltai nėra ir pridūrė, kad „kiekvienam psichopatui suteikta galimybė šitą dalyką daryti.“

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.