Šios pelės dažniausiai aptinkamos krūmais apaugusiuose paupiuose, paežerėse, nendrynuose, grioviuose, laukuose ir su jais besiribojančiose pamiškėse. Rudenį ir žiemą gali apsigyventi ir namuose. Atvėsus orams, dažniausiai apsigyvena kaimo sodybose, tačiau kartais atkeliauja ir į miestuose esančius namus.

Dirvinės pelės kasa nesudėtingus urvelius, kuriuose suneša lizdą iš susmulkintų žolių. Veiklios ištisus metus, maisto paprastai ieško naktį. Maitinasi žaliosiomis augalų dalimis, šaknimis, sėklomis, riešutais, uogomis, vabzdžiais. Per veisimosi sezoną patelės gali atvesti 3–5 vadas, kuriose gali būti 2–12 jauniklių.

Pamatykite Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų užfiksuotus vaizdus – dirvinė pelė, siekdama graikinių riešutų, ne tik „atlieka prisitraukimus“, bet ir „pasisveria“. Galbūt dėl tinkamo sporto ir mitybos režimo užfiksuotos pelės svoris beveik idealus – 31 gramas.