„Sutarties suma – 110 mln. eurų. Tai šiek tiek mažiau, nei buvo planuota iš anksto“, – ketvirtadienį sakė ministras.

Pareigūnai neatskleidžia tikslaus įsigyjamų sistemų kiekio, bet jomis bus aprūpintos dvi baterijos – kuopų atitikmenys. Tai neleis virš Lietuvos įkurti vadinamosios neskraidymo zonos, o sistemos bus dislokuojamos prioritetiniuose rajonuose, kuriuos nustatys kariuomenės vadovybė.

Sutartį pasirašys Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas ir Norvegijos įmonės „Kongsberg“ vykdantysis viceprezidentas Kjetil Reiten Myhra (Četilas Reitenas Miuhra).

Anksčiau skelbta, kad Lietuvos kariuomenė šia sistema turėtų būti aprūpinta iki 2020 metų.

Oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, jos siekia 3 – 5 kilometrus.

Norvegiškos raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje.

Siekiant iš esmės užtikrinti oro erdvės apsaugą, trečiajame etape Baltijos šalims reikėtų ilgojo nuotolio gynybos sistemų skydo, tokio kaip raketos „Patriot“. Gynybos pareigūnai svarsto galimybę, kad Lietuvos oro erdvę galėtų dengti „Patriot“ sistemos, kurias planuoja įsigyti Lenkija.