Jaučiasi užmiršti
„Jeigu Pakaunės gatvė užsemta, važiuojam per Liucernų, jei ši užsemta, važiuojam per Pakaunės. Bet vakar abi buvo apsemtos“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo gyventoja. Ji minėjo, kad pradėjus tvinti Pakaunės gatvei, pradeda skęsti kaimynų namai, kiemai, žolynai. Vanduo nuo gatvės į kiemus nuplauna žvyrą. Gatves, net ir neseniai tvarkytas, vėl tenka greideriuoti.
Apsemta Pakaunės g./Skaitytojų nuotr.
Anot vietinių, semiamos Liucernų, Pakaunės, Vijūkų, V. Tuinylos g., skveras tarp Kudrėnų g. ir Vijūkų g. irgi skendi didžiulėje baloje. „Šilagirio gatvė kviečia užsukti į 32 m ilgio ir 5 metrų pločio baseiną. Įplaukimas nemokamas. Paskubėkite, kol yra vandens“, – komentare ironizavo dar kitos semiamos gatvės gyventojas.
„Nei prie jūros nereik važiuot“, – ir kai kurie kiti pasisakiusieji situaciją Romainiuose bandė vertinti su humoru. „Prisiminus kolūkio laukus, skęstančius pelkėse, kitko ir laukti nereikia“, – prisiminimais dalijosi grupės nariai.
Skaitytojų nuotr.
Kalbinta moteris pasakojo, kad pernai tokių situaciją nepasitaikė per visus metus, o šiemet Romainiai apsemiami jau ne pirmą kartą. „Gyvename antrus metus, kaimynai – trečius. Kai pirkom būstą ir atvažiavom apžiūrėti, viskas buvo sausa, gražu. Stebėjome nuo pat pamatų, kaip kilo mūsų namas. Matėme, kaip vedžiojama kanalizacijos, lietaus nuotekų vamzdynai“, – pasakojo romainiškė. Pernai buvo ir vasaros liūčių, bet, anot jos, nėkart nenutiko nieko panašaus kaip vakar.
Dabar žvelgdama į situaciją ji pasigenda melioracijos griovių. „Esame lengvai užmiršti“, – sakė moteris.
O kodėl jūs to pirkdami dėžutes nepaklausėt statytojo, ar yra lietaus nuotekos, tinklai. Nieks nerūpėjo, svarbu kaip [...] terasoj šašlykiuką svilint.
Kas pasikeitė?
Kodėl būtent šiemet rajonas ėmė skęsti? Gyventoja svarstė, kad iš dalies taip nutiko dėl to, kad pernykštis sezonas buvo sausesnis ir šiltesnis. „Kitas dalykas – neseniai Pakaunės gatvės gale esantis kvartalas išsiasfaltavo savo gatvės atkarpą. Vakar, kai pradėjo lyti, nuo to asfalto, iš to galo vanduo gatve žemyn bėgo kaip krioklys. Vanduo čia subėga į tokią daubą, o iš jos – į visus kiemus. Dar kitas dalykas – pastovios statybos. Namai dygsta kaip grybai po lietaus“, – vardijo gyventoja.
Priežasčių bandė ieškoti ir daugiau žmonių. Kai kurie viešai dėstė savo versijas bei siūlė sprendimo būdus.
„O kodėl jūs to pirkdami dėžutes nepaklausėt statytojo, ar yra lietaus nuotekos, tinklai. Nieks nerūpėjo, svarbu kaip [...] terasoj šašlykiuką svilint, o dabar savivaldybę smaugt. Tai va, susirandat rangovo numerį ir skambinat“, – patarė kitas komentatorius.
„Melioracijos vamzdžiai buvo kas apie 20 metrų, spėkit, ar kas liko po pamatų kasimo/gręžimo...“ – apie rajono virsmą į Veneciją pasisakė dar vienas internautas ir sulaukė pritarimo: „Va čia mes turim nutrauktų drenažų pasekmes“.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Buvo išsakyta ir dar kitokia nuomonė. „Iš tiesų pikta, atvežė naujo žvyro, užpylė gatvę pragreideriavo, o dabar per užsikimšusias lietaus nuotekas (matyt, tas pats žvyras ir užkimšo), gatvė vėl ilgam bus sugadinta...“ – dėstė viena gyventojų.
Jungiasi savavališkai
Portalas kauno.diena.lt susisiekė su „Kauno vandenų“ atstovu Andrium Nenėnu ir paprašė pakomentuoti šią situaciją.
– Ar „Kauno vandenys“ gavę skundų dėl tokių problemų iš Romainių pastaruoju metu?
– Per pastarąsias pora dienų avarinės registre buvo užregistruota 12 pranešimų iš Romainių. Buvo nusiųstos avarinės brigados. Įsitikinta, kad lietaus nuotekomis perpildytos buitinių nuotekų siurblinės tiesiog nespėjo rinkti per didelio nuotekų kiekio. Jokių gedimų nerasta.
– Jūsų manymu, kodėl šioje vietoje semiamos gatvės?
– Beveik visais atvejais apsėmimai šiame rajone įvyksta tada, kai iki tol sėkmingai veikę buitinių nuotekų tinklai per liūtis nespėja priimti didelio kiekio paviršinių nuotekų, kurios pagal nuotekų tvarkymo reglamentą ir neturėtų patekti į buitines.
Kaip rodo „Kauno vandenų“ atliekami patikrinimai sauso garo generatoriumi ir pačių gyventojų pranešimai, Romainiuose gausu savavališkų lietaus surinkimo sistemų pajungimų į nuotekų tinklus. Projektuojant buitinį nuotakyną, maksimalus nuotekų vamzdynų pralaidumas, nuotekų perpumpavimo siurblinių pajėgumas, apskaičiuojami atsižvelgiant į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą. Todėl į buitinį nuotakyną patekęs lietaus vanduo, nebegali per trumpą laiką pratekėti per riboto skersmens vamzdžius, pasitvenkia nuotekų perpumpavimo siurblinės, ir, natūralu, kad nuotekos ne tik nebeišteka iš gyventojų namų, bet pradeda kauptis ir tvindyti žemiau esančias teritorijas.
– Kaip tą būtų galima išspręsti?
– Tiek „Kauno vandenys“, tiek patys gyventojai yra savotiški šios situacijos įkaitai. Visi bendrovės eksploatuojami miesto nuotekų tinklai, šulinių grotos, yra profilaktiškai tikrinami ir valomi, nuotekų siurblinės Romainiuose dirba pilnu pajėgumu ir apsėmimų neturėtų būti. Tačiau, kaip matome, būna, kad per gausias liūtis tinklai tiesiog nebespėja surinkti tokio didelio kiekio vandens.
Per gausias liūtis tinklai tiesiog nebespėja surinkti tokio didelio kiekio vandens.
Suprantame, kad nebūtinai patys gyventojai, kurių gatvės buvo patvinę, lietaus nuotekas leidžia į buitines, tačiau bendrovės žiniomis, Romainiuose yra nemažai gatvelių, netgi nedidelių individualių namų kvartalų, kur lietaus vanduo laisvai teka į buitinius. Kasmet, atėjus pavasariui, perspėjame gyventojus, platiname pranešimus žiniasklaidai, ragindami gyventojus atjungti lietaus surinkimo sistemas nuo buitinių tinklų, tačiau problema vis dar išlikusi.
Taip pat norėtume pažymėti, kad dalis Romainių priklauso Kauno rajonui, todėl tik „Kauno vandenų“ pastangų spręsti šią problemą neužtenka. Kauno rajone lietaus nuotekų problemą turėtų spręsti ir Kauno rajono savivaldybės paskirta bendrovė. Reikėtų galvoti ne tik apie neteisėtus lietaus nuotekų prijungimo atvejus, bet ir paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūros plėtrą.
Dar pridedu buitinių nuotekų šulinio dangčio nuotrauką. Pilna tarpų, kad į jį sutekėtų paviršinės nuotekos iš gatvės.
„Kauno vandenų“ nuotr.
