Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. Dabar pakeitimus svarstys Seimas. 

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši) pabrėžė, kad kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės.

„Prekybininkai apvalinimo mygtuką turės nuo 2025 metų gegužės“, – komitete teigė ji.  

„Tai tas terminas, kada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas“, – pridūrė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. 

Pasak A. Kuniyoshi, papildomų išlaidų dėl apvalinimo funkcijos įdiegimo prekybininkai taip pat neturės.  

LB atstovė taip pat informavo, kad Estija taip pat ketina įvesti smulkių centų apvalinimą nuo 2025 metų: „Tada euro zonoje bus aštuonios apvalinančios valstybės“.

LB atstovės teigimu, tada galima tikėti Europos Komisijos iniciatyvų dėl smulkių centų apvalinimo visoje euro zonoje. 

Apvalinimas nebus naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui.

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama.  

„Už“ parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtą projektą po pateikimo balsavo 62, susilaikė 8, „prieš“ nebalsavo nei vienas Seimo narys. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas BFK. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti parlamento pavasario sesijos metu.

BFK pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad esminis teikiamo siūlymo tikslas – leisti apvalinti pirkinių krepšelio mokėtiną sumą.

„Komitetas š.m. spalio 18 d. priėmė sprendimą teikti Seimui Atsiskaitymo grynaisiais apvalinimo įstatymo projektą su lydinčiaisiais projektais. Esminis teikiamo siūlymo tikslas nesikeičia ir išlieka toks pats, kuriam Seimas buvo pritaręs po pateikimo – leisti prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinti maksimaliai iki 2 centų galutinio pirkinių krepšelio mokėtiną sumą“, – Seimo plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes grynaisiais pinigais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.

Liepos mėnesį siekiant įgyvendinti šiuos pokyčius buvo pateiktas Euro įvedimo įstatymo papildymo projektas, tačiau Seimo Teisės departamentas rekomendavo teikti atskirą įstatymą.

Numatoma, kad galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5. Tuo tarpu suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro ct, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Teigiama, kad apvalinimas nebūtų taikomas: atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; elektroninės prekyvietės paslaugoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais).

Taip pat apvalinimo nenumatoma taikyti mokesčiams, su mokesčiais susijusios sumoms, rinkliavoms, baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais; valiutos keitimui; grynųjų pinigų perlaidoms; grynųjų pinigų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui iš mokėjimo sąskaitos; kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 euro centai, išskyrus numatytus atvejus.

Pradėjus taikyti apvalinimą, 1 ir 2 euro ct monetos išliktų teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar komercinių bankų skyriuose.

Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais ir atitinkamai nustatyti 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.

Tvirtinama, kad pritarus įstatymų projektams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.