Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir jo kolega iš Azerbaidžano Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) Berlyne dvi dienas vedė derybas, kurias suorganizavo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Ji sveikino „drąsius žingsnius“ siekiant taikos susitarimo.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė penktadienį pareiškė, kad abi šalys „labai suinteresuotos toliau kartu aiškintis neišspręstus klausimus ir šiuo tikslu vėl susitikti“.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime taip pat teigė norinčios tęsti derybas dėl neišspręstų klausimų.

Vokietijos atstovė spaudai pasveikino susitarimą tęsti derybas kaip labai gerą ženklą ir sakė, kad abi šalys nori žingsnis po žingsnio siekti taikos susitarimo.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą Kalnų Karabache pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

Įtampa išlieka didelė nuo tada, kai Baku atkovojus Kalnų Karabacho kontrolę beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.

Dialogas Berlyne buvo pradėtas po netikėto tiesioginio abiejų šalių vadovų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose anksčiau šį mėnesį.

Tarpininkaujant Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) Miunchene susitarė tęsti taikos derybas.

„Esame labai dėkingi, kad, atsižvelgdama į sudėtingą situaciją dėl neteisėtos migracijos, Armėnija atsiuntė itin reikalingą kurmandži kalbos specialistę Teresą Amryan“, – pažymėjo G. Landsbergis. Lietuvos užsienio reikalų ministras patvirtino mūsų šalies pasirengimą tęsti politinę ir praktinę paramą Armėnijoje vykstantiems pokyčiams, kurie prisidėtų prie reformų proceso šioje Pietų Kaukazo valstybėje sėkmės.

Pokalbyje ministras taip pat akcentavo aktyvesnio ES įsitraukimo poreikį ir galimybes, kurias suteikia Armėnijos ir ES bendradarbiavimas, įskaitant finansinę ir ekspertinę paramą reformoms. Ministrai, kaip nurodoma URM pranešime, taip pat aptarė padėtį Pietų Kaukazo regione, kuriame lieka daug neišspręstų klausimų po praėjusių metų rudenį vykusio antrojo Kalnų Karabacho karo.

Ministras G. Landsbergis taip pat pažymėjo Lietuvos suinteresuotumą taika ir stabilumu Pietų Kaukaze, prie kurio esmingai galėtų prisidėti ir ES. Ministras informavo apie nelegalią migraciją į Lietuvą bei padėtį Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime apgailestavo, kad kariniai neramumai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nusinešė daug gyvybių.

Pasak pranešimo, G. Nausėda paragino Armėnijos parlamento vadovą kuo greičiau atnaujinti pastangas taikiai ir tvariai spręsti konfliktą.

Susitikime su Armėnijos parlamento pirmininku prezidentas taip pat aptarė politinę situaciją šalyje, dvišalius santykius, Europos Sąjungos ir Armėnijos partnerystę.

Prezidentas ir parlamento pirmininkas kalbėjosi apie Rytų partnerystės politiką, pasirengimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimui šių metų rudenį. Prezidentas pakvietė Armėniją paminėti Lietuvos ir Armėnijos abipusio pripažinimo ir diplomatinių santykių 30-metį.

Prezidentas pasveikino sėkmingą Armėnijos ir ES santykių etapą, įsigaliojus visapusiškai ir tvirtesnei partnerystės sutarčiai, ir pabrėžė, kad dabar yra laikas sutelkti jėgas ir sėkmingai įgyvendinti šią sutartį, bendradarbiaujant su ES šalimis ir institucijomis.

„Sutartis su ES padės efektyviai įgyvendinti reformas. Šis susitarimas ypač svarbus, siekiant teisinės valstybės reformų, darnaus atsigavimo iš pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas įvertino pozityvius pokyčius Armėnijoje, įgyvendinant teismų, rinkimų, teisės reformas, ir pabrėžė, kad birželio 20 dieną numatyti išankstiniai rinkimai Armėnijoje prisidės prie situacijos šalyje stabilizavimo bei politinio suvaldymo.

„Ypač svarbu, kad rinkimams besiruošiančios politinės jėgos veiktų remdamosi demokratinėmis vertybėmis, teisės viršenybės principu bei pagal Konstituciją“, – teigė prezidentas.

Birželio 20 dieną Armėnijoje planuojami pirmalaikiai rinkimai, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę.

Susitikime, kaip skelbia Vyriausybės spaudos tarnyba, aptartas dvišalis bendradarbiavimas, demokratinės reformos Armėnijoje, šalies santykiai su ES bei kova su COVID-19.

„Vertiname Armėnijos pastangas stiprinti nepriklausomą valstybę ir vykdyti demokratines reformas šalyje. Nepaisant sudėtingų sąlygų, jums pavyko priimti įstatymus dėl rinkimų ir politinių partijų, antikorupcinio teismo steigimo, kurie kloja pamatus demokratiškos, saugios ir modernios valstybės kūrimui“, – sakė premjerė.

Anot Vyriausybės vadovės, tikimasi, kad išankstiniai birželio 20 d. vyksiantys rinkimai padės užbaigti krizę, visos politinės jėgos laikysis demokratinių principų ir Konstitucijos, o Armėnija – demokratinių reformų kurso.

Pasak I. Šimonytės, daugiau Europos Armėnijoje reiškia stipresnę, turtingesnę ir saugesnę Armėniją. Lietuva norėtų matyti dar intensyvesnius Europos Sąjungos ir Armėnijos santykius, glaudesnius ryšius tarp mūsų žmonių ir verslo, augantį abipusį turizmą.

Susitikime pabrėžta, kad Lietuva pasirengusi dalintis reformų patirtimi ir sėkmės istorijomis. Jau dabar vykdomi ar planuojami patirties perdavimo projektai teisinės sistemos reformos, e. vyriausybės paslaugų kūrimo, atsinaujinančių energijos šaltinių, saugumo keliuose ir kitose srityse. Bendromis pastangomis žinių eksportą galima dar daugiau išplėsti.

Susitikimo metu taip pat aptarta situacija regione po antrojo Kalnų Karabacho karo, pandemijos valdymo situacija abiejose šalyse ir skiepijimo nuo COVID-19 klausimai.