„Skaičiuojame, kad miestui trūksta dar 8 baseinų, tačiau susiduriame su laisvų žemės sklypų trūkumu. Šis projektas yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima išnaudoti nedideles, bet labai vertingas teritorijas šalia ugdymo įstaigų. Prieš kelerius metus čia pastatėme futbolo stadioną, analogiškai įrengėme NBA krepšinio akademiją šalia Žemynos progimnazijos, šiuo metu rengiamės dar kelių stambių objektų įrengimui prie miesto mokyklų“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujasis baseinas planuojamas Pilaitės gimnazijos sklype, šalia mokyklos pastato ir futbolo maniežo, dengto pripučiamu kupolu. Dėl teritorijos specifikos, architektams teko užduotis įkomponuoti pastatą architektūriškai ir urbanistiškai, nenutraukiant pėsčiųjų judėjimo trajektorijų.

Vertinimo komisija geriausios idėjos konkurse UAB INBLUM ir UAB „Projektų Rengimo Biuras“ architektai numato, kad baseinas Įsruties g. 3 esančiame sklype užims 4275 kv. m ir talpins 250 lankytojų.

Pirmajame baseino aukšte numatyta įrengti vestibiulį su sveiko maisto baru. Iš jo per holą bus patenkama į keturias persirengimo erdves moterims, vyrams, šeimoms bei personalui. Jos suplanuotos taip, kad tiesiogiai susisiektų su baseino erdve. Baseino erdvėje numatyta vaikų baseino zona su minkštųjų baldų salomis ir pagrindinis baseinas su 8 plaukimo takeliais. Bendra baseino erdvė užbaigiama SPA zona su 3 pirčių kompleksu ir masažiniu baseinu 25 asmenims.

Šis baseinas pirmiausia tarnaus šeimų su vaikais ir moksleivių poreikiams, tad viskas jame suplanuota taip, kad atitiktų jų poreikius.

Antrame aukšte suplanuotos dvi 310 kv. m ploto sporto salės, kurios galėtų būti apjungiamos į vieną sporto erdvę atveriant judančių panelių sieną.

Pagrindinis įėjimas į pastatą numatytas iš Gilužio gatvės, techninis įėjimas pastato aptarnavimui su įvažiavimu – iš Tolminkiemio gatvės.

„Šis baseinas pirmiausia tarnaus šeimų su vaikais ir moksleivių poreikiams, tad viskas jame suplanuota taip, kad atitiktų jų poreikius – yra ir zonos tėvams, prižiūrintiems mažiausius plaukikus, ir šeimoms skirti persirengimo kambariai, ir universali SPA zona“, – pažymi vicemeras.

Antrąją vietą projekto idėjos konkurse užėmė UAB „Maspro“, pasiūlę 4054 kv. m ploto objektą su 7 takelių baseinų, kuris talpintų 200 lankytojų.

Trečiąją vieta atiteko UAB „Atamis“ pasiūlytai idėjai. Pastarajame projekte buvo numatyta įrengti 3659 kv. m ploto pastatą su 8 takelių pagrindiniu baseinu, kuriame vienu metu galėtų sportuoti 200 lankytojų.

Pirmas tris vietas konkurse užėmusiems dalyviams bus paskirtos premijos: Pirmai vietai – 15 tūkst., antrai – 10 tūkst., trečiai – 5 tūkst. eurų. Galutinis nugalėtojas bus paskelbtas, kuomet bus patikrinta tiekėjų kvalifikacija ir kaip tiekėjai atitinka pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimus. Geriausią architektūrinę idėją pasiūlę tiekėjai bus kviečiami į viešųjų pirkimų procedūras dėl projektavimo paslaugų sutarties sudarymo.

Projektas planuojamas intensyviai besikeičiančioje Verkių ir Žirmūnų mikrorajonų sandūroje, urbanistinio „Ogmios miesto“ kaimynystėje, teritorijoje šalia „Unideco“ namų apdailos centro. 1,81 ha teritorijoje iškils daugiafunkcinis, beveik 35 tūkst. kv. m bendrojo ploto projektas su būstais, komercinėmis, prekybos bei laisvalaikio erdvėmis. Investicijos į šį projektą sieks daugiau nei 61 mln. Eur.

Rugsėjį paskelbto architektūrinės idėjos konkurso komisiją sudarė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas, Birštono vyr. architektas, Lietuvos architektų rūmų (LAR) narys Mantas Michaliunjo, architektas, LAR narys Juozas Vaškevičius, o jai vadovavo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, LAR narys Mindaugas Pakalnis.

„Teigiamai vertiname sostinės savivaldybės siekį užtikrinti architektūros kokybę ir urbanistinę dermę, ypač tokioje vietoje, kaip Verkių ir Žirmūnų sankirta. Čia atsilaisvina daug patrauklių teritorijų, kurios anksčiau buvo „okupuotos“ techninės bei pramoninės paskirties objektų. Todėl skelbiant konkursą daug dėmesio buvo skirta projekto tūrių santykiui su Kareivių gatve, tarp gyvenamosios ir komercinės dalių planuojamos viešosios erdvės įveiklinimui, vidinių kiemų sistemai, jungčiai su „Ogmios miestu“. Dar laukia nemažai kūrybinio darbo su architektais, gludinant kai kurias detales, tačiau pirmą žingsnį jau žengėme ir judame toliau“, – sako „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Konkurso komisija akcentavo „Eventus Pro“ pasiūlymo privalumus: žemesnių ir smulkesnių pastatų bei viešosios erdvės išklotinę, dviejų vidinių kiemų koncepciją, racionalius gyvenamosios projekto dalies sprendinius, komercinę zoną, išdėstytą prie perspektyvinės vidinės gatvelės ir kita.

„Eventus Pro“ architektas Vytenis Gerliakas sako, kad studija kėlė tikslą sklandžiai integruoti naują objektą esamoje ir naujai besiformuojančioje urbanistinėje aplinkoje ir jo multifunkciškumu atspindėti tvarios Vilniaus miesto plėtros nuostatas. Jo teigimu, greta numatomos biurų, paslaugų ir gyvenamosios funkcinės zonos leis naujajame komplekse darniai sulieti viešas ir privačias erdves.

„Mūsų komanda stengėsi atrasti stipriausius aplinkos traukos taškus, juos sujungti su naujai planuojamu kompleksu ir kartu sukurti gaires tolimesnėms aplinkinių teritorijų konversijoms. Tikimės, kartu su kitais jau vystomais ir numatomais projektais Kareivių gatvėje, paversti ją jaukesne ir patrauklesne vieta dirbti ir gyventi šiaurinėje Žirmūnų dalyje“, – kalba V. Gerliakas.

Su laimėjusia studija artimiausiu metu vyks derybos ir bus toliau tobulinamas projektas, kurį sudarys šeši etapai: gyvenamieji pastatai bus statomi keturiais etapais, administracinės paskirties – dviem. Pirmuosius abiejų projekto dalių statybos darbus ketinama pradėti kitų metų III–IV ketv.

Didžiąją dalį, apie 25 tūkst. kv. m projekto ploto užims gyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose planuojama 500 butų. Dar 10 tūkst. kv. m ploto bus skirta dviem administracinės paskirties verslo centrams. Numatoma daug dėmesio skirti viešosioms erdvėms ir rekreacinės paskirties sprendiniams, prie kurių šiuo metu dirba „Citus“ komanda.

Pasak „Citus“ direktoriaus M. Galdiko, įmonė neabejoja būsimo projekto sėkme, nes tam tvirtą pagrindą duoda matomi pokyčiai – aplink vykstančios konversijos, Šiaurės miestelyje bei Ozo parke susiformavę milžiniški laisvalaikio ir pramogų traukos centrai, gera transporto infrastruktūra. Naujai atveriamos teritorijos yra puiki galimybė gyventojams mėgstamuose rajonuose pasiūlyti naujus, kokybiškus būstus.

Skaičiai ir faktai:

– Sklypo adresas – Kareivių g. 5, Vilnius;

– Sklypo plotas – 181,34 a;

– Numatomos investicijos – apie 61,243 mln. Eur;

– Planuojamos paskirtys: gyvenamoji, administracinė, prekybos, paslaugų;

– Projektuojamas plotas:

– bendras – 34,9 tūkst. kv. m,

– daugiabučių gyvenamųjų pastatų – 24,9 tūkst. kv. m,

– iš jų komercinių patalpų – 2,8 tūkst. kv. m,

– administracinės paskirties pastatų – 10 tūkst. kv. m;

– Planuojami statybų terminai: statybų pradžia – 2022 m. III–IV ketv., pabaiga – 2027 m. I ketv.; 6 etapai.

Įprasmina teritorijos praeitį

Nors šalia Jonų kalnelio esančios teritorijos valdytojas nebuvo įpareigotas rengti architektūrinį konkursą, nes tokios pareigos galiojantys teisės aktai nenumato, konkursas vis dėlto buvo paskelbtas, siekiant užtikrinti idėjų ir pasiūlymų įvairovę bei ieškoti geriausių sprendimų miestui. Architektūriniame konkurse iš viso dalyvavo šešios architektų bendrovės, kurių projektus vertino specialiai sudaryta komisija – šeši ilgametę patirtį turintys architektai ir du statytojo atstovai.

Po komisijos vertinimų, geriausiu konkursui pateiktu projektu pripažintas UAB „Unitectus“ darbas „Pelenynas“, kuriame atsispindi gilią praeitį menanti šios miesto dalies istorija. Pelenynas – istorinis Klaipėdos priemiestis, į rytus nuo Jono kalnelio, šaltiniuose minimas jau nuo XVII a. Šalia Dangės upės įsteigtame fabrike anuomet iš Lietuvos ir Lenkijos suvežti pelenai buvo perdirbami stiklo gamybai, daromas potašas eksportui. XVIII a. priemiestis imtas vadinti Pelenyno vardu.

Konkurso komisija projektą įvertino kaip stiprų ir urbanistinę struktūrą kuriantį darbą. Pasak projektus vertinusių specialistų, bendrovės pasirinkti užstatymo principai, lyginant su kitais konkursui pateiktais darbais, geriausiai atitiko komisijos narių vertinimo kriterijus. Sprendiniai pagrįsti tiek istoriniu tęstinumu, tiek urbanistinio kraštovaizdžio ir miesto erdvių formavimo logika. Tiesa, projektas komisijos sprendimu dar būtinai turi būti tobulinamas.

Projektas dar ne galutinis

Nors UAB „Unitectus“ idėja buvo išrinkta kaip architektūrinio konkurso nugalėtoja, kai kurie jame pateikti sprendiniai dar privalės būti tobulinami ir gali keistis rengiant projektą. Anot konkurso rengėjų, konkurse buvo pasirinkta tik kvartalo plėtojimo idėja bei urbanistinė struktūra, o ne galutinis projektas ir tai, kad pasirinkus pirminę idėją, yra tikslinami arba keičiami jos architektūriniai sprendiniai, yra normali praktika, nes tik tokiu būdu galima pasiekti iš tiesų kokybišką rezultatą. Tad tie vaizdiniai, kuriuos pateikė konkursą laimėjusi bendrovė, dar keisis – bus stengiamasi sukurti tokį projektą, kuris kuo geriau įsilietų į bendrą senamiesčio zonos ir miesto struktūrą. Šie sprendiniai bus viešinami ir visuomenė su jais bus supažindinta.

Mums ypač svarbus kokybiškas Danės upės prieigų integravimas į miesto visuomeninių erdvių visumą, išplečiant miesto rekreacines erdves, sujungiant su senamiesčiu.

Pabrėžiama, kad į kūrybinį procesą jau įtraukiami papildomi architektai. Su dviem vietiniais Klaipėdos architektų biurais jau ruošiamos bendradarbiavimo sutartys – prie projekto kūrybinio proceso prisidės UAB „Uostamiesčio projektas“ architektai Algirdas Stripinis,

Kristina Milvidaitė-Striškienė, Jūratė Ūsanova ir Snieguolė Stripinienė bei UAB „A 405“ architektai Saulius Plungė, Gintaras Čičiurka ir Valdas Janulis.

„Mūsų komanda turi didelę patirtį dirbant su išskirtinėmis Klaipėdos teritorijomis, vertina jų unikalumą ir svarbą miestiečiams, o ši teritorija – būtent tokia. Prisidėdami prie jos plėtojimo, galime sukurti labiausiai Klaipėdos dvasią atitinkančią architektūrą. Mums ypač svarbus kokybiškas Danės upės prieigų integravimas į miesto visuomeninių erdvių visumą, išplečiant miesto rekreacines erdves, sujungiant su senamiesčiu“, – sako S. Plungė.

„Šio projekto architektūros kūrimui subūrėme net penkių klaipėdiečių architektų komandą. Mūsų tikslas – sukurti modernų, šiuolaikiškos architektūros, bet tuo pačiu patogų ir jaukų kvartalą miestiečiams“, – priduria A. Stripinis.

Numatyta, kad iš viso prie šio projekto galėtų darbuotis net aštuoni skirtingi Klaipėdos architektai. Tad projekte matoma architektūra nėra galutinė, o jame esantys sprendiniai ir fasadai dar keisis, kai bus praplėsta architektų komandą.

Bendrovės nuotr.

Daugiau vietos įvairiems miestiečių poreikiams

Tikimasi, kad sutvarkyta teritorija bus prikelta naujam gyvenimui ir įneš naujos gyvybės į miesto centrą, suburs klaipėdiečius į naujas bendruomenes, taps patrauklia vieta patogiam gyvenimui ir verslui, o kvartalas darniai įsilies į aplinką ir taps savotišku senamiesčio tęsiniu, sutvarkytos Danės upės prieigos taps miestiečiams patrauklia rekreacine zona. Skaičiuojama, jog užbaigus statybas Klaipėdos senamiesčio gyventojų skaičius padidėtų apie 2 tūkst. žmonių.

Naujasis pastatų kompleksas bus statomas beveik 4 hektarus apimančioje Klaipėdos senamiesčio zonoje šalia Jonų kalnelio, kuri nuo 2000 m. pradžios buvo apleista. Statybas planuojama pradėti 2022 metų pirmame ketvirtyje, preliminarus investicijų dydis sieks apie 45 milijonus eurų, projektas bus įgyvendinamas etapais per 8 metus.

Iš viso komisijos vertinimui pateikta 119 projektų. Savo idėjas konkursui pristatė garsūs architektai iš viso pasaulio. Visi kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su darbais dvi savaites Kauno „Žalgirio“ arenoje veikusioje parodoje. Nuo šiandien čia prasidėjo dvi dienas truksiantys tarptautinės vertinimo komisijos posėdžiai.

Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Tuo metu architektūrinių idėjų parodą „Žalgirio“ arenoje pristatė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.

„Koncertų centras yra nuostabi idėja. Turime daug labai įvairių architektų siūlymų. Jie atkeliavo iš viso pasaulio. Nemažai iš Lietuvos, bet taip pat ir iš visos Europos, Jungtinių Valstijų, Japonijos – iš visur. Komisijos užduotis yra išrinkti geriausią įmanomą dizaino sprendimą, kuris, visų pirma, derėtų prie bendro vaizdo, bet tuo pačiu pristatytų ateities viziją. Tikiuosi, kad tai pavyks per artimiausias dvi dienas“, – prieš pradėdamas pirmąjį posėdį kalbėjo komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.

M. K. Čiurlionio koncertų centras bus mišrios paskirties projektas, kuriuo siekiama išspręsti svarbią Kauno problemą – aukštos kokybės koncertų salės trūkumą. Pastate bus sukurtos daugiafunkcinės erdvės konferencijoms, kongresams ir simpoziumams. Projektu tikimasi susieti miestą su upe ir atgaivinti netoli Senamiesčio esančią zoną, suteikti postūmį Nemuno pakrantės vystymui.

„Laukia iš tiesų sudėtingas ir labai atsakingas darbas iš tokios gausos pasiūlymų išrinkti tris geriausias architektūrines idėjas. Palyginus su pernai vykusiu tokio pat aukšto lygio konkursu, kur rinkome „Mokslo salos“ viziją, tąkart buvo daugiau darbų, kurie iškart pasirodė esantys „užribyje“. Šįkart matome dar aukštesnio lygio architektų darbus, kurie mus išties džiugina, bet tuo pačiu ir reikalauja didelės atsakomybės išrenkant patį geriausią“, – sakė Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Labai lengva žvelgiant į paveikslėlius sakyti: „Vau, tai fantastiškas dizainas!“. Bet iš tiesų mes norime pamatyti, ar tai tikrai pasiteisins.

Visi projektai bus vertinami pagal šiuos pagrindinius kriterijus: miestovaizdis, architektūra ir dizainas, funkcionalumas bei tvarumas. Konkurso dalyvių buvo prašoma pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui. Centre turėjo būti suplanuota 1500 žmonių talpinanti aukštos akustinės kokybės koncertų salė, taip pat mažesnė 700 žmonių talpinanti antroji salė, lanksti transformuojama konferencijų salė, kurioje vienu metu gali būti iki 600 žmonių, arba esant poreikiui ji galėtų būti padalinama į atskiras konferencijų sales, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių.

Dalyvių taip pat prašyta numatyti lauko amfiteatrą, automobilių stovėjimo aikštelę ir kitus aplinkos sutvarkymo elementus.

„Manau, diskutuodami apie kiekvieną iš darbų, komisijos nariai prieis prie rimto ir teisingo jų interpretavimo. Labai lengva žvelgiant į paveikslėlius sakyti: „Vau, tai fantastiškas dizainas!“. Bet iš tiesų mes norime pamatyti, ar tai tikrai pasiteisins, derės, papildys ir išplės erdvę. Galiausiai, ar tai bus reikšmingas indėlis visam miestui“, – pabrėžė svečias iš Didžiosios Britanijos M. Readingas.

Jis užtikrino, kad jau šį ketvirtadienį bus oficialiai paskelbti trys konkurso laureatai, su kuriais miestas toliau galės tęsti derybas dėl architektūrinių idėjų įgyvendinimo. Tikimasi, kad naujasis koncertų centras Nemuno krante iš Aleksoto pusės iškils ir lankytojus pakvies jau 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine.