Dvi bylas išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 27 dieną atmetė „SatGate Holding“, „Arcus Novus“ ir jos valdomos duomenų centro plėtotojos „AmberCore DC“ skundus, kuriais įmonės siekė panaikinti joms nepalankias vyriausybinės komisijos išvadas. Tokius pat  sprendimus šių metų pradžioje priėmė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

„Yra pagrindas konstatuoti, kad „Arcus Novus“ turi nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus. Šių duomenų nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo ištirti įslaptinti dokumentai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad „Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“ turi tiesioginių ryšių su Rusijoje registruotu Valerijumi Avetisjantu.

Yra pagrindas konstatuoti, kad „Arcus Novus“ turi nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba.

„Įmonės dėl šio asmens sąsajų su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigia LVAT.

Vyriausybinė Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, remdamasi vieša ir įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga, du kartus teikė neigiamą išvadą dėl „Arcus Novus“ plėtojamo projekto. 2016-ųjų rugpjūtį toks sprendimas buvo priimtas vertinant „AmberCore DC“ įstatinio kapitalo padidinimą. „AmberCore DC“ ir „Arcus Novus“ atšaukus su kapitalo didinimu susijusius sandorius, dar vieną neigiamą išvadą komisija pateikė pernai lapkritį.

„Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus BNS sakė dar nesusipažinęs su LVAT nutartimis, todėl nenorėtų jų komentuoti. Anot jo, bendrovės akcininkai spręs dėl duomenų centro projekto ateities, tačiau kol kas sprendimai nėra priimti.

VSD: „Arcus Novus“ kontroliuoja Rusijos piliečiai

Danijos  „SatGate Holding“ valdo 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų, likę 49 proc. akcijų priklauso Karaliaučiaus srityje registruotam V. Avetisjantui. BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, V. Avetisjantas ir Borisas Moskaliukas.

„Riziką nacionaliniam saugumui didina tai, kad V. A. (V. Avetisjantas – BNS) anksčiau dirbo Rusijos įmonėse, kurios tiesiogiai susijusios su Rusijos valdžios ir teisėsaugos institucijomis, o jų veiklą prižiūri Rusijos Federalinė saugumo tarnyba“, – nurodė VSD, kurio duomenys cituojami LVAT nutartyje.

Departamento duomenimis, 2006–2009 metais V. Avetisjantas buvo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazpromkomplektacija“ padalinio Karaliaučiuje direktorius, 2009–2014 metais –  Karaliaučiaus muitinės tarpininkų įmonės „Gazinvets Group“ steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas.

Anot vyriausybinės komisijos, net jei V. Avetisjantas parduotų „Arcus Novus“ akcijas, jis per tarpines bendroves išlaikytų įtaką įmonėje.

VSD teigimu, pavojų nacionaliniam saugumui kelia ir ketinimai duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungti su Lietuvos telekomunikacijų tinklais, o per juos – su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir Rusija.

„Tikėtina, kad, kai Duomenų centras šviesolaidžių linijomis bus sujungtas su Rusija, jis bus prijungtas prie Rusijos Federalinės saugumo tarnybos radioelektroninės žvalgybos centro, kuris vykdo radioelektroninę žvalgybą ir kibernetinį šnipinėjimą prieš Lietuvą ir kitas NATO ir Europos Sąjungos valstybes“, – pabrėžė VSD.

Departamento teigimu, kyla pavojus, kad Rusijos saugumo tarnyba galėtų daryti įtaką Lietuvos telekomunikacijų tinklams, o Lietuvos teritorija galėtų būti panaudota priešiškoms kibernetinėms operacijoms prieš trečiąsias šalis.

„Jeigu Duomenų centro klientais taptų valstybės institucijos, bankai, telekomunikacijų įmonės, Rusija turėtų galimybių dėl politinių, ekonominių ar karinių interesų trikdyti Lietuvos valstybės valdymą ir ekonomikos funkcionavimą“, – nurodė VSD.

Departamentas taip pat nurodė, kad „Arcus Novus“ ir „AmberCore DC“, siekdamos pritraukti potencialių klientų projektui įgyvendinti ir kviesdamos naudotis jų paslaugomis valstybės institucijas, vienu iš savo partnerių atvirai įvardijo Rusijos koncerną „Gazprom“, turintį glaudžių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Duomenų centro plėtotojai: projektas gali žlugti

„Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“ teismui tvirtino, kad vyriausybinės komisijos sprendimas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, jis apsunkina arba iš viso užkerta kelią duomenų centro projektui. Anot įmonių, į projektą jau investuota 6,05 mln. eurų, deramasi dėl tolesnių apie 130 mln. eurų vertės investicijų, todėl neigiamas komisijos vertinimas gali atimti galimybę investuotojams atgautilėšas.

Bendrovės nurodė, kad „AmberCore DC“ yra pateikusi paraišką Jungtinės Karalystės vyriausybės eksporto kreditų garantijų departamentui „UK Export Finance“, į projektą numatoma pritraukti privačių investuotojų. Be to, į projektą yra investavę Rusijos ir Danijos, su Lietuva turinčių dvišales sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, investuotojai.

„Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“ teigimu, centras atitiktų aukščiausio saugumo (TIER III) reikalavimus ir būtų vienintelis toks centras Europoje su palydovinio teleporto pajėgumais. Jame savo sistemas galėtų diegti griežčiausiais patikimumo kriterijais besivadovaujančios bendrovės, pavyzdžiui, finansų institucijos.

Anot bendrovių, neigiamas komisijos vertinimas užkerta kelią jų kuriamoms inovacijoms, jos neteks galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kur reikės pateikti su nacionalinio saugumo interesais susijusius dokumentus, mažės galimybių pripažinti centrą strateginės technologinės plėtros objektu ir gauti Vyriausybės investicijų.

Anot „Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“, jos neturi ketinimų duomenų centrą sujungti šviesolaidžio linijomis su Rusijos saugumo tarnybos radioelektroninės žvalgybos centru – tokios prielaidos esą neatitinka tikrovės, nes tai padaryti yra technologiškai neįmanoma be naujos šviesolaidinės linijos, sienos kirtimo arba tranzitinių operatorių naudojimo.

„Šviesolaidžio linijos iki artimiausios sienos su Rusija (Karaliaučiaus srities) ilgis sudarytų virš 160 kilometrų, o visų Lietuvoje veikiančių tranzitinių ryšių operatorių veikla yra išsamiai reglamentuota ir griežtai prižiūrima valstybinių institucijų“, – teismui nurodė „Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“.

„Arcus Novus“ taip pat pabrėžė, kad jau ilgą laiką veikia Lietuvos informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuje, bendrovės palydovinio ryšio kanalai buvo naudojami Lietuvos karinėms misijoms Afganistane ir Irake ir tuo metu bendrovė nebuvo vertinama kaip kelianti grėsmę  nacionaliniam saugumui.

„Arcus Novus“ Lietuvoje veikia jau 15 metų

2003 metais įsteigtos „Arcus Novus“ pagrindinė veikla buvo informacijos perdavimas palydovinėmis ryšio sistemomis. 2007 metais „Arcus Novus“ įsteigė viešąją įstaigą Liepiškių technologijų parkas ir antrinę įmonę „SatGate“, kuriai perdavė telekomunikacinių paslaugų teikimo veiklą.

„Arcus Novus“ antrinę įmonę „Arcus Innotech“ įsteigė 2009 metais, 2013 metais ji buvo pervadintą į „AmberCore DC“. Duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, 2016-ųjų sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas dar nėra pradėtos.

„Arcus Novus“ yra Lietuvos aerokosmoso asociacijos narys, įmonės vadovas V. Tomkus yra asociacijos pirmininkas. Įmonė dalyvavo Lietuvai kuriant pirmuosius dirbtinius Žemės palydovus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai V.Tomkui įteikė inovacijų švyturio apdovanojimą „už pažangių, inovatyvių, teikiančių socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai veiklų kūrimą ir vystymą Lietuvoje“. Prezidentūros pranešime taip pat pabrėžtas jo indėlis skatinant Lietuvos bendradarbiavimą su NASA ir Europos kosmoso agentūra.

„AmberCore DC“ ir jos vienintelė akcininkė „Arcus Novus“ pranešė sudariusios taikos sutartį su Generaline prokuratūra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje. Prokurorai teisme siekė anuliuoti sandorius, kai buvo padidintas bendrovės „AmberCore“ įstatinis kapitalas, išleistos naujos akcijos, įmonei perleistas žemės sklypas, reikalingas duomenų centrui vystyti.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis įsigaliojo.

„Bendrovės, 2015 metais sudariusios akcijų pasirašymo sutartį, sutiko su prokuratūros reikalavimu minėtą sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir atkurti tą teisinę padėtį, kuri buvo iki šio sandorio“, – komentare BNS nurodė E.Martinonienė.

„AmberCore“ ir „Arcus Novus“ nusprendė savanoriškai taikyti restituciją – anuliuoti naujai išleistas akcijas ir sumažinti įstatyti kapitalą, žemės sklypus dabar priklausančius „Amber Core“ grąžinti įmonei „Arcus Novus“.

“Mums visiškai nereikalingi teismo procesai, trukdantys vystyti duomenų centro projektą. Vis dėlto projekto vertė – 60 mln. eurų. Kiekvienas mėnuo, praleistas užsiimant teisiniais ginčais, tolina proceso realizavimą bei didina nuostolius. Tokia nesvarumo būklė mums nenaudinga. Džiaugiamės, kad teismas pasiūlė šalims taikytis, o Generalinė prokuratūra pademonstravo išmintingą laikyseną derantis dėl taikos sutarties”, – pranešime spaudai sakė „Arcus Novus“ direktoriaus Vidmantas Tomkus.

Neigiamą išvadą dėl 2015 metų vasarį priimto „Arcus Novus“ sprendimo padidinti „AmberCore DC“ kapitalą pernai rugpjūtį pareiškė Vyriausybėje veikianti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija. Vyriausybės komisija sprendimą priėmė remdamasi VSD medžiaga. VSD vadovas Darius Jauniškis BNS yra sakęs, kad departamento vertinimu, „AmberCore DC“ duomenų centro projektas dėl sąsajų su Rusijos FSB kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

BNS šaltinių teigimu, VSD Vyriausybę perspėjo, kad duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungus su Rusija, jis gali būti prijungtas prie šios šalies FSB radijo elektroninės žvalgybos centro.

Atstačius įmonių turtinę padėtį dėl naujų „AmberCore“ akcijų išleidimo, duomenų centro projektas nebeturėtų būti nagrinėjamas ir Vyriausybės komisijoje, vertinančios investicinių projektų atitikimą nacionalinio saugumo interesams. Pernai ši komisija nagrinėti projektą ėmėsi dėl to, kad į ją projekto vystytojai nesikreipė nutarę padidinti įstatinį „AmberCore“ kapitalą.

V.Tomkaus teigimu, visi projekto partneriai mano, jog jiems ir nereikėjo kreiptis į Vyriausybės komisiją leidimo dėl naujų akcijų išleidimo, kai jas nuperka esamas akcininkas. Anot „Arcus Novus“ direktoriaus, Vyriausybės ir VSD sukeltas ažiotažas dėl tariamų grėsmių nacionaliniam saugumui neturi visiškai jokio pagrindo ir net prasilenkia su technologinių procesų logika. Bendrovės toliau sieks visus kilusius klausimus išspręsti geranoriškai, argumentų ir konstruktyvių derybų būdu.

„Kraštutiniu atveju esame pasirengę toliau ginti mūsų teises teisinėmis priemonėmis teisinių ginčų procesuose, kurie šiuo metu dar nėra baigti. Tikimės, kad Generalinės prokuratūros pademonstruotas racionalumas taps pavyzdžiu kitoms valstybės institucijoms. Nebelikus kliūčių galėsime sėkmingai baigti derybas dėl projekto finansavimo su „UK Export Finance“ ir šešiais potencialiais duomenų centro klientais iš JAV. Projektą galėtume užbaigti kitais metais“, – tvirtino V.Tomkus.

Registrų centro duomenimis, „Arcus Novus“ yra vienintelė „ AmberCore DC“ akcininkė. 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, o 49 proc. – Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotas Valerijus Avetisjantas. Socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, V.Avetisjantas yra vienas iš „Satgate Holding“ partnerių ir steigėjų, Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotos logistikos bendrovės STG steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dirbęs bendrovėse „Gazinvest Grupp“ ir „Gazprom Komplektacija“.

BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „ AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, ir Borisas Moskaliukas.

VSD 2016 metais paskelbtoje viešoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusijos FSB ir gynybos ministerijos padaliniai turi didžiausius pajėgumus vykdyti kibernetinius įsibrovimus Lietuvoje, o Lietuvos infrastruktūra naudojama kibernetinėms atakoms visame pasaulyje.

„Arcus Novus“ Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias kokius nors veiksmus su įstatinio kapitalo didinimo metu įsigytomis „AmberCore DC“ akcijomis bei žemės sklypais, kuriais apmokėtos akcijos, pranešė bendrovės.

„Teismo prašoma leisti atkurti iki akcijų pasirašymo sutarties buvusią padėtį. Tai padarius „AmberCore DC“ perleisti žemės sklypai ir piniginės lėšos būtų grąžintos bendrovei „Arcus Novus“, o „AmberCore DC“ įstatinis kapitalas būtų sumažintas iki dydžio, buvusio prieš padidinimą. Kapitalo didinimo metu išleistos ir „AmberCore DC“ įgytos akcijos būtų paskelbtos negaliojančiomis ir anuliuotos“, - pranešime spaudai sakė „Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus.

Anot jo, sprendimas atkurti buvusią padėtį priimtas siekiant stabdyti ginčą, kuris didintų tiek įmonės, tiek valstybės institucijų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat didintų įmonių patiriamus nuostolius dėl kliudymo tęsti pradėtą duomenų centro projektą.

Generalinė prokuratūra šių metų pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami „AmberCore DC“ akcijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. Prokurorų teigimu, ieškinys pareikštas ginant nacionalinio saugumo interesus, laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje teismas pritaikė vasario 24 dieną.

Naujas „AmberCore DC“ akcijas „Arcus Novus“ apmokėjo 373,6 tūkst. eurų piniginiu įnašu ir keturiais žemės sklypais, įvertintais 83,3 tūkst. eurų.

Neigiamą išvadą dėl 2015 metų vasarį priimto „Arcus Novus“ sprendimo padidinti „AmberCore DC“ kapitalą pernai rugpjūtį pareiškė Vyriausybėje veikianti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija. Anot jos, „Arcus Novus“ nesikreipė į komisiją ir taip pažeidė įstatymą.

„Mes nesikreipėme į komisiją leidimo įnešti savų lėšų ir valdomus žemės sklypus perleisti iš vienos savo įmonės kitai, tačiau tik todėl, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo gauti komisijos leidimą tokiems sandoriams mūsų atveju“,- tvirtino V.Tomkus.

Vyriausybės komisija sprendimą priėmė remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga. VSD vadovas Darius Jauniškis BNS yra sakęs, kad departamento vertinimu, „AmberCore DC“ duomenų centro projektas dėl sąsajų su Rusijos FSB kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

BNS šaltinių teigimu, VSD Vyriausybę perspėjo, kad duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungus su Rusija, jis gali būti prijungtas prie šios šalies FSB radijo elektroninės žvalgybos centro.

Projekto nestabdantys „Arcus Novus“ ir „AmberCore DC“ atstovai VSD įtarimus neigia, o jiems nepalankią komisijos išvadą apskundė Vilniaus apygardos administracinis teismui. Verslininkai teigia, kad komisijos sprendime nurodomos dalykinę reputaciją žeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

„Amber Core DC“ duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, pernai sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas nėra pradėtos. Įmonė skelbė, kad duomenų centras turėtų būti didžiausias Lietuvoje, o investicijos į jį siektų apie 60 mln. JAV dolerių (maždaug 57 mln. eurų).

Registrų centro duomenimis, „Arcus Novus“ yra vienintelė „ AmberCore  DC“ akcininkė. 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, o 49 proc. – Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotas Valerijus Avetisjantas. Socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, V.Avetisjantas yra vienas iš „Satgate Holding“ partnerių ir steigėjų, Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotos logistikos bendrovės STG steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dirbęs bendrovėse „Gazinvest Grupp“ ir „Gazprom Komplektacija“.

BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „ AmberCore  DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, ir Borisas Moskaliukas.

VSD pernai paskelbtoje viešoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusijos FSB ir gynybos ministerijos padaliniai turi didžiausius pajėgumus vykdyti kibernetinius įsibrovimus Lietuvoje, o Lietuvos infrastruktūra naudojama kibernetinėms atakoms visame pasaulyje.

Remdamasi Valstybės saugumo departamento medžiaga, neigiamą išvadą dėl bendrovės „Arcus Novus“ projekto priėmė vyriausybinė komisija, BNS patvirtino VSD vadovas Darius Jauniškis.

„VSD vertinimu, „Arcus Novus“ plėtojamas „AmberCore“ duomenų centro projektas dėl sąsajų su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB) kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, - BNS teigė D.Jauniškis.

BNS šaltinių teigimu, VSD Vyriausybę perspėjo, kad duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungus su Rusija, jis gali būti prijungtas prie šios šalies FSB radijo elektroninės žvalgybos centro.

Duomenų centro projektą ketino plėtoti „Arcus Novus“ antrinė įmonė „AmberCore DC“. Šios bendrovės vyriausybinės komisijos išvadą apskundė teismui ir teigia projekto kol kas nestabdančios.

„Arcus Novus“ akcininkai - Rusijoje

Vyriausybėje veikianti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija neigiamą išvadą paskelbė pernai rugpjūtį. Komisijos teigimu, su nacionalinio saugumo interesais nesuderinama įmonių akcininkų veikla.

Registrų centro duomenimis, „Arcus Novus“ yra vienintelė duomenų centrą vystančios įmonės „AmberCore DC“ akcininkė. 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, o 49 proc. – Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotas Valerijus Avetisjantas.

Socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, V.Avetisjantas yra vienas iš „Satgate Holding“ partnerių ir steigėjų, Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotos logistikos bendrovės STG steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dirbęs bendrovėse „Gazinvest Grupp“ ir „Gazprom Komplektacija“.

BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, ir Borisas Moskaliukas.

VSD pernai paskelbtoje viešoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusijos FSB ir gynybos ministerijos padaliniai turi didžiausius pajėgumus vykdyti kibernetinius įsibrovimus Lietuvoje, o Lietuvos infrastruktūra naudojama kibernetinėms atakoms visame pasaulyje.

„Palanki situacija vykdyti šnipinėjimą susiklosto ir dėl plačių Lietuvos IT infrastruktūros galimybių (interneto, ypač šviesolaidžio, sklaida, techninės ir duomenų centrų galimybės, daugelio paslaugų perkėlimas į viešąją erdvę, galimybės anonimiškai atsiskaityti elektronine valiuta „bitkoinais“ ir pan.)“, - rašoma ataskaitoje.

Teisme - verslininkų skundai

Įmonių atstovai neigiamą komisijos išvadą apskundė teismui. Jie teigia, kad vyriausybės komisijos sprendime nurodomos dalykinę reputaciją žeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

Kol vyksta byla, komisijos sprendimo teisinių pasekmių detaliau nekomentuoja nei valstybės institucijos, nei patys verslininkai.

Šiuo metu teismai sprendžia, ar priimti nagrinėti verslininkų skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai rugsėjį atsisakė priimti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausio 4 dieną grąžino jam skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

„Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus BNS atsisakė plačiau komentuoti teiginius apie ryšius su Rusijos FSB ir sakė neturėjęs galimybės susipažinti su pirminiais šaltiniais.

„Aš asmeniškai sau tokių kaltinimų nesu girdėjęs. Galiu tik dar kartą pakartoti – kol nėra konkrečių teisinių pasekmių, belieka gerinti Lietuvos teisinę sistemą“, - sakė V.Tomkus.

„Visa problema, kad yra tik antriniai dokumentai, o praktiškai aš neturėjau galimybės susipažinti su pirminiais šaltiniais, dėl kurių tas protokolinis sprendimas buvo pasirašytas (…) Bus galima komentuoti tada, kada bus visi faktai“, - pridūrė jis.

V.Tomkus tikino esąs pasirengęs bendradarbiauti su Lietuvos priežiūros institucijomis.

„Esame pasiruošę bendradarbiauti, atsižvelgti į visas įmanomas grėsmes, kurios gali būti nustatytos. Tiesiog norėtume dialogo“, – sakė verslininkas.

Jis taip pat teigė pasigendantis ir Lietuvos institucijų reakcijos.   „Yra pažyma, su kuria aš asmeniškai neturėjau galimybės susipažinti, bet ji yra ir tuos viskas baigiasi (...) Mane stebina, kodėl nėra oficialių mūsų teisėsaugos institucijų reakcijų, nėra teisinių pasekmių“, – tvirtino V.Tomkus.

Teismo nutartyje rašoma, kad vyriausybinė komisija vertino 2015 metų vasarį „Arcus Novus“ priimtą sprendimą padidinti „AmberCore DC“ įstatinį kapitalą. Naujas akcijas įsigijo pati „Arcus Novus“, tačiau ji nesikreipė į komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo ir, anot komisijos, taip pažeidė įstatymo nuostatas.

Verslininkai teismo prašo bylos medžiagą pripažinti nevieša.

60 mln. dolerių projektas

„Arcus Novus“ antrinę įmonę „Arcus Innotech“ įsteigė 2009 metais, 2013 metais ji buvo pervadintą į „Amber Core DC“. Duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, pernai sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas dar nėra pradėtos.

„Amber Core DC“ 2015 metų veiklos ataskaitoje buvo skelbiama, kad 2016 metų antrąjį ketvirtį buvo ketinama pasirašyti preliminarią statybų sutartį, trečiąjį ketvirtį pradėti statybos darbus ir juos užbaigti antrąjį 2017-ųjų ketvirtį.

Pasak „Amber Core DC“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Mežečio, užsitikrinus finansavimą statybos darbus planuojama pradėti 2017 metais.

„Projektą po truputi judiname, dabar laukiame finansavimo. (…) Esame pasidarę statybų rangovo konkursą, tačiau jo dar nepaskyrėme. Tą padarysime kaip tik gausime finansavimą“, - BNS teigė G.Mežetis.

„Statybas planuojame pradėti šiais metais, jos turėtų būti baigtos per 12-15 mėnesių“, - pridūrė jis.

„Amber Core DC“ ataskaitoje skelbta, kad įmonė dėl finansavimo ketina kreiptis į JAV kredito agentūrą „Ex-Im Bank“. Anot G.Mežečio, dabar kreditavimą projektui planuojama gauti iš Jungtinės Karalystės finansų institucijų.

G.Mežetis nekomentavo, kokią įtaką projekto įgyvendinimui turės komisijos išvada dėl „Arcus Novus“ ryšių su Rusijos FSB.

„Leisiu sau kol kas šito nekomentuoti“, - sakė vienas iš „Amber Core DC“ vadovų.

G.Mežetis patvirtino „Amber Core DC“ anksčiau skelbtą informaciją, kad įmonės duomenų centras turėtų būti didžiausias Lietuvoje, o investicijos į jį siektų apie 60 mln. JAV dolerių (maždaug 57 mln. eurų).

Anksčiau skelbta, kad centre galėtų būti 600 serverių spintų.

2003 metais įsteigtos „Arcus Novus“ pagrindinė veikla buvo informacijos perdavimas palydovinėmis ryšio sistemomis. 2007 metais „Arcus Novus“ įsteigė viešąją įstaigą Liepiškių technologijų parkas ir antrinę įmonę „SatGate“, kuriai perdavė telekomunikacinių paslaugų teikimo veiklą.

„Arcus Novus“ yra Lietuvos aerokosmoso asociacijos narys, V.Tomkus yra asociacijos pirmininkas. Įmonė dalyvavo Lietuvai kuriant pirmuosius dirbtinius Žemės palydovus „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“.

V.Tomkui šiemet prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė inovacijų švyturio apdovanojimą „už pažangių, inovatyvių, teikiančių socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai veiklų kūrimą ir vystymą Lietuvoje“. Prezidentūros pranešime taip pat pabrėžtas jo indėlis skatinant Lietuvos bendradarbiavimą su NASA ir Europos kosmoso agentūra.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku žurnalistams teigė, kad normalu, kai kaimyninės šalys patenka viena į kitos interesų sferą, tačiau, anot jo, Rusijos specialiųjų tarnybų grėsmė perdėta.

„Kiekviena šalis turi savų interesų. Rusija turi savo interesų, Lietuva – savo. Lietuva, žinoma, yra Rusijos interesų sferoje. Mes juk kaimymai. (...) Dėl FST, manau, kad viskas smarkiai perdėta“, – sakė Rusijos diplomatas.