Ligoniai jau laukia

"Galvos smegenis operuosime ne peiliu ar skalpeliu, o gama spinduliais. Dėl to nebus kraujo, kaip jo nėra stereotaksinėje chirurgijoje, kurios metodus taikome jau seniai. Gama peilis suteikia fantastiškų galimybių be rizikos ir gretutinių audinių pažaidos išoperuoti galvos smegenų vėžį ir nepiktybinius navikus suaugusiesiems ir vaikams, gydyti kitas ligas, kurias paveikti iki šiol neturėjome galimybių", – naują aparatūrą pristato Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.

Jis nekantrauja pradėti gydyti ligonius. Šio metodo jų laukia jau bene trys dešimtys. Gama peilis nupirktas, ir tai yra ne vienų metų siekio tai padaryti rezultatas.

Kauno klinikų teritorijoje, greta Neurochirurgijos klinikos, jau baigiamas įrengti naujas pastatas naujai ypatingai aparatūrai įkurdinti.

"Aparatas nėra labai didelis, bet jam reikalingos specifinės sąlygos: izoliuota aplinka, storos, specialių medžiagų sienos, kad jonizuojanti gama spinduliuotė neapšvitintų nei aplinkinių, nei darbuotojų, nei paties ligonio, o tik tą jo galvos smegenų sritį, kurią reikia gydyti", – aiškina profesorius A.Tamašauskas.

Tiesiai į židinį

Ligos židinio sunaikinimas per trumpą laiką – nuo keliolikos minučių iki beveik valandos, precizišku tikslumu be chirurginės intervencijos, neatveriant kaukolės, yra didžiausias gama peilio pranašumas.

Juo šalinami ir gerybiniai, ir piktybiniai navikai galvos smegenyse. Vėžiui išsisėjus gama spinduliuotė iš karto veikia kelis židinius, neutralizuoja keliasdešimt metastazių, nepažeisdama sveikų audinių.

Ligos židinio sunaikinimas per trumpą laiką – nuo keliolikos minučių iki beveik valandos, precizišku tikslumu be chirurginės intervencijos, neatveriant kaukolės, yra didžiausias gama peilio pranašumas.

Iki šios naujovės pasaulinėje gydymo praktikoje onkologinės ligos, pavyzdžiui, daugybinės metastazės, buvo gydomos apšvitinant visas smegenis. Dabar, pasitelkus kompiuterinę tomografiją, magnetinių virpesių spektrogramą arba angiogramą, bus sudaromas ligonio smegenų žemėlapis. Jis perkeliamas į kompiuterinę sistemą, kuri nustato taikinį ir jo koordinates. Tuomet ant ligonio galvos uždedamas šalmas su 196 skylutėmis ir per jas tiesiai į ligos židinį leidžiami gama spinduliai. Kiekvienas jų sveikų audinių nežaloja, nes yra per silpnas, o visi susidūrę ligos židinyje daro stebuklus.

Vaikams ir suaugusiesiems

Toks metodas leidžia gydyti net pačius mažiausius vaikus. Iki šiol radioterapija jiems Lietuvoje nebuvo taikoma.

Šešerių metų mergaitei, kurią kankino stiprus galvos skausmas, stingo kaklas ir galiausiai pradėjo temti sąmonė, buvo diagnozuotas galvos smegenų auglys. Prieita prie išvados, kad sunki operacija, atidarant kaukolę, neišvengiama. Mergaitės tėvai buvo girdėję apie gama peilį, kuris operuoja be chirurginės invazijos, skausmo ir kraujo. Jie ryžosi ieškoti gydymo šiuo metodu užsienyje.

"Adekvataus kompleksinio gydymo mūsų šalyje negali gauti vaikai, turintys galvos smegenų navikus. Po neefektyvaus chirurginio gydymo vaikai iki šešerių metų amžiaus, jei nusprendžiama taikyti radioterapiją, yra žalojami dėl per didelio radiotoksiškumo, kurio pavyktų išvengti gydant gama peiliu", –  patvirtina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pripažįsta ir tai, kad šiuo metu dalis suaugusiųjų, kuriems diagnozuoti galvos ir kaklo srities navikai, bet jų neįmanoma operuoti, Lietuvoje taip pat negali gauti adekvataus gydymo. Pavyzdžiui, smegenų pamatą apimančių navikų negalima švitinti linijiniu greitintuvu dėl galimos smegenų kamieno, galvos nervų pažeidimo. Šiuo atveju, pabrėžia ministras, gama peilis yra vienintelė efektyvi priemonė navikų augimui sustabdyti.

"Mirštamumas ir sergamumas onkologinėmis ligomis per pastaruosius penkerius metus turi tendenciją didėti, tad būtina užtikrinti šiuolaikinius standartus atitinkantį, efektyviausią, pažangiausiais metodais grįstą gydymą", – taip sprendimą Lietuvai įsigyti gama peilį grindžia sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

Ne tik vėžiui gydyti

"Ar šiuo metu galime pažengusią Parkinsono ligą gydyti efektyviai be kraujo lašo? Negalime, kaip ir epilepsijos bei kai kurių kitų degeneracinių ligų. O kiek žmonių jomis serga ir laukia gydymo gama peiliu, kuris suteiks jiems šią galimybę!" – dėl ligonių, greitai sulauksiančių naujo gydymo metodo, džiaugiasi profesorius A.Tamašauskas ir pabrėžia, kad nei linijiniais greitintuvais, nei jokia kita turima aparatūra funkcinių galvos sutrikimų gydyti nėra galimybių.

Radiochirurgija tiesiogiai nepanaikina arterijų ir venų patologijos, bet gali priversti kraujagyslių sienelių ląsteles daugintis ir užkirsti kelią kraujui tekėti į nesveiką vietą. Dėl to patologinės arterijos ir venos susitraukia ir galiausiai suyra. Gama peilis – vienintelis saugiausias aparatas, kuris gydo šias ligas.

"Tai išganymas sergantiesiems, kurie vartoja tabletes nuo skausmo, jis neslopsta, tampa neištveriamas, o operacinio gydymo nėra", – dar vieną aspektą pamini profesorius A.Tamašauskas.

Taigi, teigiantieji, kad gama peilis skirtas tik galvos smegenų vėžiui gydyti, labai klysta. Pasaulio praktikoje šis metodas taikomas 40 proc. piktybinių ir 35 proc. gerybinių navikų gydymui, 10 proc. – kraujagyslių ligoms, 14 proc. – funkciniams susirgimams, tokiems kaip skausmas, epilepsija, Parkinsono liga, psichikos sutrikimai, apie 1 proc. – akių, ausų, nosies, gerklės ir kitoms ligoms gydyti.

Džiaugsmą temdo nuoskaudos

"Labai tikimės, kad gama peiliu pradėsime gydyti gegužės pabaigoje. Daug laiko atėmė dokumentacijos tvarkymas", – apgailestauja profesorius A.Tamašauskas.

Sutartis įsigyti gama peilį iš gamintojo Švedijoje pasirašyta praėjusių metų balandį. Tada pradėta rūpintis patalpų jam įkurdinti statyba, nes tai daryti, neturint garantijų dėl aparato įsigijimo, teigia profesorius, būtų buvę nelogiška.

Tokio aparato, kuriam patalpos rengiamos, neturi nė viena Baltijos šalis. Lietuvai gamintojai jį pardavė pigiau nei kitoms Vakarų valstybėms.

"Reikėjo būti tikriems, kad aparatą tikrai turėsime, pinigai bus skirti. Kai gama peilis buvo nupirktas, prasidėjo konkursai: projektavimo darbų, rangovų, statybų. Visa ši biurokratinė sistema atėmė daug laiko", – Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Tamašauskas pasidžiaugė, kad bent statybos vyksta sparčiai, jau atliekami apdailos darbai.

Tokio aparato, kuriam patalpos rengiamos, neturi nė viena Baltijos šalis. Lietuvai gamintojai jį pardavė pigiau nei kitoms Vakarų valstybėms.

"Gydytojai ir ekspertai, kalbantys apie aparato kainą, nutyli, kad pridėtinės vertės mokestis grįžta į biudžetą, o tai gerokai daugiau nei 1 mln. eurų. Kritikai nesigilina į sutarties sąlygas, kur akivaizdu, kad iš tos pačios sumos finansuota specialaus pastato statyba, fizikų ir medikų mokymai, rengiantis dirbti naujuoju metodu", – aiškina profesorius A.Tamašauskas ir stebisi oponentais, teigiančiais, kad neva išleista pernelyg daug lėšų.

Negana to, gydymui reikalingos jonizuojančios medžiagos – kobalto veikimas garantuotas septyneriems metams į priekį, taigi, neprireiks milijonų eurų jam keisti po penkerių metų.

"Gydymo įstaigos medicinos aparatūros negali pirkti tiesiai iš gamintojų, nors tai buvo siūloma. Kauno klinikoms perkant gama peilį, net švedų kompanijos pasirinkti tarpininkai nepadidino gamintojo siūlytos pirkinio kainos", – pasakoja A.Tamašauskas.

Jis pabrėžia, kad kaltinantieji dėl neva aukštos Lietuvai nupirkto gama peilio kainos manipuliuoja dvylikos metų senumo duomenimis, remiasi straipsniu, kuriame aprašyta seno modelio aparatūra.

"Aš esu profesionalas, gydytojas, o ne politikas. Ir kai man metamas kaltinimas, kad už neva fantastinę kainą nusiperkame žaisliuką ir nežinome, ką su juo daryti, akivaizdu, kokia nuomonė apie gydytojus formuojama Lietuvoje. Gal kai kurie kritikai –  gydytojai ekspertai suinteresuoti siųsti pacientus gydytis į kitas šalis ir nori, kad mūsų šalyje toks gydymas nebūtų taikomas?" – ne be apmaudo kalba daugybe valstybinių apdovanojimų įvertintas, visoje Europoje žinomas profesorius A.Tamašauskas.

Ministras pritaria

O ką kalbėti ligoniams? Tiems, kurie dirba, moka mokesčius, o susirgę negali būti gydomi Lietuvoje? Šalyje, kurios gydytojai savo profesionalumu garsėja visame pasaulyje?

Gama peilį turi vos kelios šalys Europoje. Neurochirurgai savo pacientus gydytis šiuo neinvazyviu, efektyviu gydymo metodu siunčia į Čekiją, bet ir ten patekti sunku: kelis mėnesius reikia laukti eilėje, primokėti iš savo lėšų, nes įkainiai pas mus – vieni mažiausių. Gydymas gama peiliu sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Vidutiniškai viename Azijos neurochirurgijos centre per metus juo išoperuojama 770 ligonių, Europos – 730, JAV – 591.

Kauno klinikų neurochirurgai per metus atlieka daugiau kaip 3 tūkst. operacijų, jų paslaugomis naudojasi pusė Lietuvos gyventojų.

"Gama peilio įsigijimo galimybė Lietuvoje buvo svarstoma daugiau nei dešimt metų. Pažvelgus į pasaulinį gama peilio centrų žemėlapį yra akivaizdu, kad modernios valstybės, kurios rūpinasi savo žmonių sveikata, gyvenimo kokybe, turi bent vieną gama peilio centrą. Kadangi Kauno klinikose yra vienintelė Lietuvoje Neurochirurgijos klinika, kurioje jau daugiau nei 40 metų naudojamas stereotaksinis metodas įvairių galvos smegenų sutrikimų turintiems ligoniams gydyti, ši klinika buvo pasirinkta kaip tinkamiausia tokiai sudėtingai stereotaksinei radiochirurgijos sistemai įdiegti", – sveikatos apsaugos ministras A.Veryga neabejoja sprendimo pirkti gama peilį pagrįstumu.

Beje, jis įsigytas ne iš valstybės, o iš 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos. Įsigijimo galimybės buvo svarstomos net su trimis Vyriausybėmis.

"Buvo diskutuojama dėl šio aparato naudos Lietuvos pacientams, jos komercinis efektyvumas, alternatyvos ir inovatyvumas ateinančio dešimtmečio aspektais", – sako sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

Tai pabrėžia ir ES komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis.

"Visos procedūros ir taisyklės suderintos su Europos Komisija. Jos atitinkami direktoratai tikrino, diskutavo ir patvirtino pirkimą, jokių pažeidimų nerasta. Tai liudija dokumentai, su kuriais galima susipažinti. Jei būtų buvę kitaip, projektas nebūtų įgyvendintas", – pastebi V.Andriukaitis.

Arimantas Tamašauskas

Garbė Lietuvai

LSMU Neurochirurgijos klinika yra europinio lygio referencinis centras. Ir eurokomisaras V.Andriukaitis, ir ministras A.Veryga pripažįsta, kad Kauno klinikų neurochirurgai yra sukaupę didžiausią patirtį.

"Jų pasiekimai labai svarūs mūsų mokslui, mūsų ligoniams, retoms ligoms gydyti. Didžiuojuosi, kad Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas yra vienas aktyviausių Europos referencinių centrų tarybos narių, puikiai reprezentuoja Lietuvą", – V.Andriukaitis džiaugiasi, kad tarp visų Europos referencinių centrų kauniečių pastangos įvertintos labai aukštai, o taikant naujus metodus, gydant sudėtingo smegenų vėžio atmainas suaugusiesiems, ypač vaikams, naujagimiams, šios klinikos neurochirurgai galės dar labiau sustiprinti savo pozicijas.

Eurokomisaras neabejoja, kad tai prisidės prie ligonių, gyvenančių aplink Baltijos jūrą – latvių, estų, suomių, lenkų, gydymo, nes dalis jų atvyks į Kauną, pradėjus veikti gama peiliui.

"Aš didžiuojuosi Lietuvos medicina, pats grįžau į Vilnių, kai man reikėjo sudėtingos operacijos. Galėjau gydytis Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar Vokietijoje, bet pasirinkau savus, nes pasitikiu mūsų šalies gydytojais", – V.Andriukaitis tvirtino besijaučiąs puikiai, nestokojantis energijos.

Išties telefonu kalbėjomės su eurokomisaru, jam būnant Graikijoje, Atėnuose, kur dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, lankėsi Vaikų vėžio gydymo centre, su kuriuo siekia užmegzti bendradarbiavimą, gydant mūsų šalies mažuosius ligonius naujausiais pažangiausiais gydymo metodais.

Argi gali mums viso to nereikėti?

Dar apie gama peilį

Didžiausia gama spindulių koncentracija patenka į ligos šaltinį, o aplinkiniai audiniai išlieka beveik nepaliesti. Aukšto lygio tikslumas gali būti pasiektas dėl to, kad didžiausia galima klaida neviršija trečdalio milimetro.

Operacija gama peiliu leidžia gydytojams pasiekti giliausiai esančias patologines vietas, nesunaikinant sveikų audinių.

Operacija atliekama taikant vietinę anesteziją,

nėra infekcijos ir kraujavimo pavojaus,

pacientui nereikia gulėti ligoninėje,

gydymo metodas neturi amžiaus ribų,

užtikrinamas normalus toleravimas,

gydymo išlaidos trečdaliu mažesnės nei chirurginės operacijos.

Prieš pusę amžiaus

Gama peilis sukurtas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Naujoji, ypač tiksli, jo versija pasirodė vos prieš kelerius metus. Jei Kauno klinikos būtų pradėjusios naudoti šį peilį pernai, būtų buvusios tik penktoji gydymo įstaiga pasaulyje. Šiuo metu daugelis centrų, naudojančių gama peilius, juos atnaujino ir keičia seno modelio aparatus į naujo tipo, tokio, kokį įsigijo Lietuva.

Gama peilį sukonstravo neurochirurgas Larsas Lekselis ir biofizikas Borje Larssonas. B.Lekselis atrado, kad viena stipri rentgeno spindulių dozė gali suardyti giluminius smegenų audinius be jokio pjūvio – vadinasi, be kraujavimo ir be rizikos užkrėsti.

Savo naująją procedūrą biofizikas pavadino stereotaksine radiochirurgija. Tačiau jos pritaikymo teko laukti, kol buvo ištobulintos šiuolaikinės vaizduojamosios priemonės, kaip kompiuterinė tomografija ir magnetinių virpesių spektrograma, tiksliai nurodančios chirurgui reikalingą spindulių srauto kryptį. Pirmoji gama peilio aparatūra buvo įrengta Stokholme 1968 m.

Gama peilis sukurtas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Naujoji, ypač tiksli jo versija pasirodė vos prieš kelerius metus. Kauno klinikos yra penktoji gydymo įstaiga pasaulyje ją įsigijusi.

Nors ši technologija vadinama peiliu, iš tiesų ji nieko nepjauna, o tiksliai iš vidaus suardo ir sunaikina ligos židinius. Iki šios naujovės pasaulinėje gydymo praktikoje onkologinės ligos, pavyzdžiui, daugybinės metastazės, buvo gydomos apšvitinant visas smegenis. Naujasis aparatas nepažeidžia sveikų smegenų. Ši technologija naudojama gydant ir kitas neurologines ligas.

„Kitas panaudojimas, kuris vėlgi plačiai pradedamas ir moksliniai darbai ir gydymo metodikos jau kuriamos, tai yra degeneracinių ligų gydymas. Parkinsono ligos, bandoma prie epilepsijos, nes tai sumažintų tą chirurginės intervencijos riziką“, – pasakojo Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.

Pasak prof. A. Tamašausko, tai – didžiulis proveržis. Artimiausi senos modifikacijos gama peiliai yra Švedijoje, šioje šalyje jie ir sukurti. Bet pacientai iš Lietuvos buvo siunčiami gydytis į Čekiją, kur pigesnis gydymas.

Bus dirbama su radioaktyviais spinduliais, todėl šalia  Neurologijos klinikos bus statomas specialus bunkeris, kuriame ir stovės aparatas. Juo dirbti jau mokosi du chirurgai. Jei darbai neužtruks aparatas bus pradėtas naudoti šių metų gruodį.

Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas ir Vaikų neurochirurgijos skyriaus vadovas doc. Algimantas Matukevičius operavo pusės metų berniuką iš Ukrainos. Mažajam pacientui koreguotas įgimtas kaukolės defektas.

Skyrėsi nuo kitų

Į Kauno klinikas mažylis su tėvais atvyko tarpininkaujant Kauno klinikų Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybos vadovei dr. Žanetai Štreimikytei.

Berniuko tėvai pasakojo pastebėję, kad naujagimiui augant netaisyklingai kito galvelės forma: siaurėjo jos viršugalvis, ji tapo tarsi suplota iš šonų. Vizualiai vaikas skyrėsi nuo kitų. Tėvai pradėjo domėtis ir aiškintis, kas atsitiko.

Ukrainoje berniukui buvo atlikti radiologiniai tyrimai ir nustatyta, kad prieš laiką suaugo kaukolės strėlinės siūlės dalis. Todėl galva deformavosi: jos viršugalvio momens sritis nebegalėjo augti, platėti į šonus, o kaukolė, didėdama per kitas siūles, tapo pailga su įgaubimu viršugalvyje už vainikinės siūlės. Vaikui augant, galva deformavosi toliau.

„Kol buvo tvarkomi paciento atvykimo iš Ukrainos į Lietuvą medicininiai ir kiti reikalai, atsiųstos berniuko nuotraukos ir jis atvažiavo pas mus – praėjo mėnuo. Per tą laiką galvelės deformacija dar padidėjo ir pasidarė ryškiau matoma“, – susitikimą su mažuoju pacientu prisiminė doc. A. Matukevičius.

„Šiam berniukui – tai įgimtas defektas, sukėlęs kosmetinius pokyčius. Kūdikis jau gimė turėdamas iš dalies sukaulėjusią kaukolės strėlinę siūlę. Dažniausiai naujagimio galvelė auga kartu augant jo smegenims. Kaukolė auga iš kaukolės siūlių, kurios vėliau – žmogaus galvai užaugus – sukaulėja, užsiveria ir galva nustoja augti. Esant tam tikram genetiniam ar išorinių veiksnių sukeltam kaukolės augimo defektui, dalis kaukolės siūlių arba net jos visos gali sukaulėti prieš laiką ir sutrikdyti proporcingą galvelės augimą, – paaiškino berniuką operavęs doc. A. Matukevičius. – Laimei, berniukui iš Ukrainos priešlaikinis strėlinės kaukolės siūlės sukaulėjimas buvo tik dalinis, todėl deformacija dar ne tokia didelė ir defektui ištaisyti prireikė mažiau intervencijos.“

Retas atvejis

Gydytojo teigimu, esant panašiems įgimtiems defektams – priešlaikiniam kaukolės siūlių sukaulėjimui, rekomenduojama operuoti iki 5–6 mėn. amžiaus kūdikius. Berniukas iš Ukrainos į Kauno klinikas atvežtas būdamas pusės metų. Tokio amžiaus vaiko kaulai yra ploni ir lankstūs, todėl jie greičiau ir lengviau koreguojami. Per operaciją dirbtinai sudaromos išplėstinės kaukolės siūlės arba performuojamas kaukolės skliautas.

„Korekcija, kurią mes atlikome pacientui iš Ukrainos, buvo tarsi pagalba toliau taisyklingai augti ir formuotis kaukolei. Kūdikiui kaukolės defektas minimaliai koreguotas operacijos metu, vėliau, gavęs teisingą kryptį, defektą koreguos pats augantis organizmas. Vyresniems pacientams dažniausiai atliekama kitokia korekcija, nes jų kaulai jau nėra tokie lankstūs ir sunkiau greitai atlikti minimalią korekciją“, – pasakojo doc. A. Matukevičius.

Anot gydytojo, pacientui iš Ukrainos sudarytos dvi naujos išplėstinės kaukolės siūlės – vagos lygiagrečiai su jo sukaulėjusia strėline siūle. Operacija truko 2 val., su pasiruošimu – apie 3 val. Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje pacientas stebėtas parą. Vaikų neurochirurgijos skyriuje mažasis pacientas iš Ukrainos gydytas dar savaitę.

Tokios operacijos atliekamos ir Ukrainoje, bet, pasak berniuko tėvų, jų šalyje dažniau būna komplikacijų, dažniau reikia atlikti kelias korekcijas. Apsisprendusi vykti į Kauno klinikas, ukrainiečių šeima tikėjosi medikų profesionalumo, vienos operacijos ir trumpesnio gydymo laiko.

Įgimtas kaukolės defektas – priešlaikinis jos siūlių sukaulėjimas – priskiriamas prie retų ligų. Kauno klinikose tokios operacijos atliekamos jau seniai, per metus – nuo kelių iki keliolikos. Pasak doc. A. Matukevičius, operacijos pobūdis priklauso nuo to, kuri siūlė ir kiek yra sukaulėjusi, kiek spėjo deformuotis galva bei kokio amžiaus yra pacientas.

„Prieštvaniniai“ metodai

Mažojo ukrainiečio tėvai pasakojo, kad prieš atvykdami į Kauno klinikas svarstė įvairius galimo gydymo variantus, ieškojo informacijos, klausinėjo, tarėsi. Jie žinojo, kad Kijeve atliekamos tokios operacijos, bet jos atlikimo metodai jiems pasirodė barbariški.

„Prieštvaniniai“, – sakė berniuko mama.

Tėvams labai nepatiko, kad Ukrainoje atliekant tokią operaciją būtų atliktas kraujo perpylimas. Be to, Ukrainoje įgimtas kaukolės defektas šalinamas atliekant kelias operacijas – vienos neužtenka. Kaip sakė berniuko mama, net žinia, kad vaikui bus įstumtas kateteris, kad jis nebus badomas dar ir dar, vėl ir vėl – taip pat dėjo pliusus Kauno klinikoms.

Tėvai geriausiais žodžiais atsiliepia apie Neurochirurgijos klinikos Vaikų neurochirurgijos skyriaus vadovą doc. A. Matukevičių, visą klinikos personalą, klinikų virtuvę. Mažojo paciento tėvai minėjo ir Klinikų Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybos vadovę dr. Ž. Štreimikytę. Sako, kad be jos bendradarbiavimo ir gero, rūpestingo žodžio nebūtų pasiryžę čia važiuoti.

„Kalbėjausi su Žaneta ir jaučiau jos rūpestį mumis. Jos kalboje nebuvo jokios komercijos, tik – rūpestis“, – apsisprendimo dienas prisimena mama ir pasakoja, kaip jų Kauno klinikose laukė iki pat vėlaus vakaro.

Ukrainiečių šeima vėlavo, nes Baltarusijos pasienyje praleido šešias valandas, kurias jie įvardija kaip patyčių laiką.

Jaučiasi dėkingi

„Lietuvos pasienyje mes užtrukome ne ilgiau kaip 10 min. Mano žmona įsimylėjo jūsų šalį dar seniai, kažkada būdama ekskursijoje Lietuvoje“, – atskleidė berniuko tėvas.

Ukrainiečių nuomone, lietuviai – tokie pat draugiški kaip slavai, bet jau mąsto ir dirba kaip vakariečiai. Tai jiems ir patinka mūsų šalyje.

„Visko, ko tik reikia, mes turime. Visi mumis rūpinasi. Skyriaus vadovas doc. A. Matukevičius kelis kartus per dieną ateina ir rūpinasi ne tik mūsų vaiku – savo pacientu, bet ir mumis, tėvais. Jau leido vežti sūnų į lauką. Gražiame Klinikų skvere pušimis kvepia. Svajojame, kad vieną dieną, prieš išvykdami iš Lietuvos, paskirsime Kaunui, apžiūrėsime jį, – planuoja ukrainiečiai, daugiau nei savaitę praleidę klinikose.

„Visiems pasakosimee, koks nuostabus jūsų kraštas, kokie puikūs medikai. Visiems labai ačiū“, – sakė sveikstančio ir judraus it gyvas sidabras berniuko mama.