Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas ir mokslininkas profesorius Arminas Ragauskas.

JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimai teikiami kiekvienais metais 4-5 žmonėms pagal skirtingas specialybes. Lietuvių mokslininkų komandos veikla buvo įvertinta neurotraumos ir intensyviosios terapijos srityje.

JAV publikuotame straipsnyje apie atliktą klinikinę studiją kartu su kolegomis profesorius A. Ragauskas pademonstravo, kaip kominių pacientų su sunkiais smegenų sužeidimais vienas ilgiausias smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymas žaloja smegenis ir lemia pacientų mirtis. Šie klinikiniai moksliniai rezultatai keičia esamą paradigmą - suvokimo lygį apie pažeistų smegenų veiklą.

„Atlikdami tyrimus pastebėjome, kad galima valdyti smegenų autoreguliacijos sutrikdymus, juos reikia kiek įmanoma sutrumpinti“, – pastebi KTU profesorius.

Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad, gydant pacientą ir siekiant išvengti mirties, svarbu identifikuoti vienintelį ilgai trunkantį smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymą.

Nauja paradigma medicinoje

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atlikdami klinikinę studiją su trauminiais pacientais, prof. A. Ragauskas su kolegomis išsiaiškino, kaip galima valdyti smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymus siekiant ne tik sumažinti pacientų su sunkiais smegenų sužeidimais mirštamumą, bet ir siekiant kuo efektyvesnės intensyviosios terapijos.

KTU mokslininkas pasakoja, kad remiantis visuotinai pripažintu suvokimu, būtina reaguoti tiek į trumpesnius, tiek į ilgesnius smegenų sutrikimus ir, į visus juos atsižvelgiant, daryti integruotus diagnostinius ir prognostinius sprendimus.

„Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad, gydant pacientą ir siekiant išvengti mirties, svarbu identifikuoti vienintelį ilgai trunkantį smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymą bei kuo greičiau atstatyti individualiam pacientui optimalią smegenų kraujotaką“, – teigia A. Ragauskas.

Pasak profesoriaus, supratus, kad vyksta toks sutrikdymas, reikia kuo skubiau (per porą minučių) imtis gydymo priemonių ir padaryti šį patologinį procesą (antrinį smegenų sužeidimą) kuo trumpesnį.

„Reikia realiame laike stebėti smegenų kraujotaką ir jose vykstančius pakitimus. Mūsų sukurtos technologijos leidžia matyti, kas vyksta pažeistose smegenyse intensyvios terapijos metu ir išvengti per ilgų ir mirtinai pavojingų kraujotakos sutrikimų“, – pažymi A. Ragauskas.

Apdovanojimas – už ilgametį darbą

Prestižinis JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas KTU profesoriui buvo netikėtumas. Nors darbai buvo atlikti ir straipsnis buvo rašomas kartu su kolegomis, A. Ragauskas, pagal JAV tradiciją, vienintelis apdovanotas už unikalią darbo patirtį sveikatos mokslų srityje.

Prie klinikinės studijos prisidėjo visa mokslininkų ir tyrėjų komanda: Vilniaus universiteto profesorius Saulius Ročka, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas Aidanas Preikšaitis, KTU mokslų daktarai Vytautas Petkus, Solventa Krakauskaitė ir Romanas Chomskis. Taip pat svariai prisidėjo Harvardo ir Belfasto universitetų profesorius, KTU garbės daktaras Teodoro Forcht Dagi.

Mokslininkas A. Ragauskas prisimena, kad idėja atlikti tokius tyrimus kolegoms dr. V. Petkui ir neurochirurgui A. Preikšaičiui kilo Singapūre vieno pasaulinio kongreso metu. Tačiau prireikė kelių metų laiko, kol kartu su bendraminčiais buvo suorganizuota klinikinė studija, gautas finansavimas, surinktas reikiamas kiekis pacientų duomenų ir atlikta analizė, patvirtinanti iškeltas mokslines hipotezes.

„Tai yra puikus pavyzdys, kaip Lietuvoje galima generuoti pasaulinės klasės mokslą, dirbant kartu technologams ir medikams“, – sako prof. A. Ragauskas

Mokslininkas ir išradėjas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą, praneša Europos patentų biuras.

Tai – pirmas kartas, kai Lietuvos atstovas nominuotas šiam prestižiniam apdovanojimui.A. Ragauskas kartu su dviem kitų šalių mokslininkais nominuotas išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis galvospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių bei padėti išspręsti astronautų regos sutrikimų problemą, su kuria jie susiduria ilgos trukmės kosminių skrydžių metu.

„Prietaisai, kuriuos yra išradęs Arminas Ragauskas, leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę, – pristatydamas Europos išradėjo apdovanojimų nominantus kalbėjo Europos patentų biuro prezidentas Benoit Battistelli. – Šie prietaisai, kurių veikimo principas paremtas Doplerio efektu, yra puikus pavyzdys, kaip fundamentalus fizikinis reiškinys pasitelkiamas sukurti pažangią, patentuotą technologiją“.

Intrakranijinio slėgio arba galvospūdžio matavimo prietaisą profesorius A. Ragauskas sukūrė kartu su kolegomis mokslų daktarais Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu. Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visose aplinkybėse šią procedūrą galima atlikti.

„Mūsų laboratorija jau yra patentavusi įrenginių, skirtų naudoti įvairiems tikslams pramonėje. Tai, kad šie ultragarso prietaisai išsiskyrė dideliu jautrumu, ir leido galvoti apie jų taikymą medicinos srityje“, – sakė KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius A. Ragauskas.

A. Ragausko išradimas taip pat gali padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria astronautai. Pastebėta, kad apie trečdaliui ilgai trunkančių misijų astronautų jau per pirmą savaitę kosmose pradeda tinti smegenys ir regos nervas, sutrinka jų rega ir orientacija. Nors tikslaus paaiškinimo, kokios priežastys tai lemia, mokslininkai dar nežino, tikėtina, kad šie sutrikimai kyla dėl sumažėjusios Žemės traukos ir padidėjusio galvospūdžio.

KTU mokslininko sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai. Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą ateitis.

Neinvaziniai fiziologiniai matavimai, kuriuos atlieka lietuvių sukurti prietaisai, leidžia pastebėti net ir nedidelius galvospūdžio pokyčius. Šie prietaisai taip pat gali būti naudojami diagnozuojant ar gydant glaukomą. Be to, jų nereikia kalibruoti – tai ypač svarbus pranašumas. Todėl šie 2014 m. CE sertifikatą gavę prietaisai suteiks galimybę neurochirurgams, neurologams ir oftalmologams saugiai diagnozuoti platų spektrą smegenų būklės patologijų, taip pat ir glaukomą.

Lietuva, kaip ir bet kuri kita pasaulio valstybė, gali atverti naujas milijardų vertės globalios rinkos nišas. Raktas į jas – radikalios inovacijos. KTU profesoriaus Armino Ragausko teigimu, būtent inovacijos padėjo JAV po Didžiosios depresijos vėl atsistoti ant kojų ir tapti supervalstybe.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime didžiulio susidomėjimo ir audringų diskusijų sulaukusį pranešimą „Kelias nuo mokslo iki komercinės sėkmės“ skaitęs A. Ragauskas įsitikinęs, kad europiečiams dar reikėtų iš amerikiečių pasimokyti, kaip kurti inovacijas ir iš jų daug uždirbti. Pačios pelningiausios inovacijos – radikalios.

„Radikalios inovacijos atidaro naujas globalios rinkos nišas. Tai užtikrina didžiausias įmanomas pajamas iš naujos rinkos, nes novatorius (asmuo ar bendrovė) tampa natūraliu monopolistu, tam tikrą laiką neturinčiu konkurentų“, – sakė Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo centro vadovas A. Ragauskas.

Su NASA bendradarbiaujantis mokslininkas pabrėžė, kad didelę ekonominę vertę kuriančios inovacijos nėra vien naujų mokslinių atradimų pasekmė, kaip dažnai klaidingai manoma. Inovacija reiškia tobulesnį technologinį sprendimą, kuris geriau tenkina visuomenės poreikius ji vartojant.

„Jei verslas siekia sukurti kažką naujo, tai reiškia didelę riziką, išlaidas ir didėlę ekonominės nesėkmės tikimybę. Jeigu verslas, manipuliuodamas jau esamomis produktyviosiomis žiniomis,  adaptyviai reaguoja į rinkos, pramonės struktūros, politikos ar vartotojų elgesio pokyčius kurdamas inovacijas, t.y. efektyvesnius, geresnius nei ankstesni produktus, paslaugas, procesus, verslo modelius, toks verslas patirs komercinę sėkmę. Mokslas nesprendžia mokslinės problemos pagal planą, negeneruoja produktyviųjų žinių, kurių reikia inovacinėms idėjoms įgyvendinti, reikiamu momentu.

Neverta investuoti į mokslinius tyrimus (siekiant sukurti pelningą inovaciją, – red. past.), nes neaišku, kiek jie kainuos, kada bus baigti ir kokie bus rezultatai. Geriausia palaukti, kol rinkoje savaime atsiras reikalingos produktyvios žinios arba apskritai atsisakyti turimos idėjos ir imtis kitos“, – tvirtino išradėjas.

Paklaustas, ar naujoji Lietuvos karta yra pajėgi kurti radikalias inovacijas, žinomas mokslininkas neabejodamas sakė: „Esu visiškas optimistas, nes aplinkui matau jaunus žmones spindinčiomis akimis“.

A. Ragauskas vadovauja, vykdė ir vykdo didelių apimčių tarptautinius mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus, kuriuos finansavo ir finansuoja Europos Komisija, JAV Gynybos Departamentas, JAV Armijos Departamentas, NASA, JAV Nacionalinis erdvės biomedicininių tyrimų institutas, Lietuvos ir užsienio bendrovės.

Tarpdisciplininės lietuvių mokslininkų grupės, kuriai vadovauja A. Ragauskas, sukurti ir patentuoti JAV, ES, Japonijoje ir kitur pirmieji pasaulyje neinvazinis galvospūdžio matuoklis, smegenų kraujotakos autoreguliacijos ir smegenų slankumo  monitoriai yra radikalios inovacijos. Įvairių rinkos konsultantų iš JAV ir ES vertinimais, patekusios į pasaulinę rinką šios inovacijos neabejotinai atidarys  naujas rinkos nišas, nes  konkurentų kol kas nėra.