Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, jis iš pareigų būtų atšauktas nuo rugpjūčio 13 dienos.

Iš pareigų taip pat ketinama atšaukti Lietuvos ambasadorių Vokietijoje Ramūną Misiulį, Giedrių Kazakevičių iš ambasadoriaus Suomijoje pareigų, Marijų Gudyną iš ambasadoriaus Airijoje pareigų, Andrių Kalindrą iš ambasadoriaus Sakartvele pareigų.

Anot projekto, taip pat siūloma atšaukti Laimoną Talat-Kelpšą iš Lietuvos ambasadoriaus Čekijoje pareigų.

Diplomatus ketinama atšaukti nuo rugpjūčio 5 dienos, o L. Talat-Kelpšą – nuo rugpjūčio 19-osios.

Visi ambasadoriai atšaukiami baigiantis jų kadencijoms, išskyrus A. Pranckevičių, – jis ambasadoriaus pareigas ėjo nuo 2022-ųjų. R. Misiulis pareigose buvo nuo 2021 metų, o kiti ambasadoriai – nuo 2020 metų.

„Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, reikalingas ambasadorius, kuris būtų nuo pasiruošimo pradžios iki pirmininkavimo užbaigimo, be pakeitimo", – BNS A. Pranckevičiaus atšaukimą komentavo užsienio reikalų ministro patarėja Paulina Levickytė.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria Lietuvos prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Diplomatai atšaukiami Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai po ilgų diskusijų galiausiai sutarus dėl naujų ambasadorių skyrimo. Dėl institucijų ginčo buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tačiau po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų kovo pradžioje pranešta, kad sprendimas rastas.

Plačiau apie tai pakomentavo Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.

– Šiuo metu jai svarbiausia garantuoti Europos liaudies partijos paramą. Ši pagrindinė ES politinė šeima, kuri turi daugiausiai vietų Europos Parlamente (EP), šios savaitės gale renkasi į suvažiavimą Bukarešte, Rumunijoje, kur turėtų būti formaliai patvirtinta U. von der Leyen kandidatūra. Kitos partijos taip pat kels savo kandidatūras, ar tai būtų Europos socialdemokratai, liberalai, žalieji. Matysime idėjų ir lyderių kovą EP rinkimuose. Po EP rinkimų, birželio mėnesį, vadovai rinksis į Vadovų Tarybą (VT), kur spręs dėl Komisijos pirmininko pozicijos.

– Kitaip tariant, reikės pritarimo iš visų ES vadovų. Kaip tuomet bus su Viktoru Orbanu, su Vengrija?

– Čia yra įdomus momentas. Nereikia vienbalsiškumo renkant tiek EK  pirmininką, tiek VT pirmininką. Istorijoje turėjome atvejų, kai, pavyzdžiui, renkant Žaną Klodą Junkerį, prieš pasisakė du vadovai – buvęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas ir V. Orbanas. Jis jau turi patirties išreiškiant kitą nuomonę ir neslepia savo opozicijos U. von der Leyen. Tačiau tai tikrai neturėtų sustabdyti jos tapimo Komisijos pirmininke antrą kadenciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar reikės EP pritarimo? 2019 metais tai nebuvo pats lengviausias žingsnis U. von der Leyen?

– Tikrai taip. EP pritarimas – labai svarbus. Tai buvo prieš penkerius metus, liepos mėnesį. Šiemet nežinome, ar pavyks EP jau liepą balsuoti dėl pirmininko / pirmininkės. Galbūt tai įvyks tik rugsėjį, tačiau naujas žmogus turės įtikinti Parlamento daugumą, pristatyti savo programą ir gauti palaikymą. Praeitą kartą nebuvo lengva, nes U. von der Leyen gavo tik dešimt balsų daugiau negu buvo reikalinga. Šį kartą irgi nebus lengva, kadangi jau dabar matome, kad EP bus fragmentuotas, bus daug daugiau politinių jėgų išsidėstymo. Kalbėsime jau ne apie keturias, o penkias pagrindines politines jėgas.

– Sakote, bus idėjų kova. Kai U. von der Leyen tapo EK pirmininke, buvo daug kalbama apie klimato kaitą, bet dabar geopolitinis klimatas yra pasikeitęs. Turbūt žaliasis kursas nebus pats svarbiausias akcentas?

– Šiuose rinkimuose tikrai temos bus kitokios nei 2019 metais. Turbūt pagrindinė tema – saugumas, gynyba, karas, Rusijos karas Ukrainoje,  Artimuosiuose Rytuose, situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir bendra geopolitinė padėtis. Ne ką mažiau svarbi bus migracijos tema. Ypač Vakarų Europos, pietinėse valstybėse. Tai – labai jautri tema. Migracijos srautų valdymas, sienų apsauga, solidarumo mechanizmas ir panašiai. Labai svarbi ekonomikos tema – konkurencingumas, bandymas išlikti globalioje konkurencijoje. Parama pramonei, parama vidaus rinkai. Žaliasis kursas įgaus kiek kitokį pobūdį, bus kalbama apie tai, kaip paversti žaliąjį kursą konkurencingą, netrukdantį augimui ir kaip atkreipti dėmesį į pačios pramonės interesus.

Šiuose rinkimuose tikrai temos bus kitokios nei 2019 metais. Turbūt pagrindinė tema – saugumas, gynyba, karas, Rusijos karas Ukrainoje,  Artimuosiuose Rytuose, situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose ir bendra geopolitinė padėtis

– U. von der Leyen Komisijos pirmininkė buvo sunkiais laikais. Iš pradžių buvo pandemija, galiausiai karas Ukrainoje – pirmas karas Europoje per kelis dešimtmečius. Kaip U. von der Leyen susitvarkė? Kaip ji vertinama Briuselio koridoriuose?

– Žinoma, kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Kiekviena valstybė vertina skirtingai. Tačiau bendrai kalbant su kolegomis kiekvieną dieną, iš 26 valstybių narių didžioji dauguma ją vertina palankiai. Tai buvo krizių prezidentė, jai teko be galo sudėtingas laikotarpis. Prisiminkime, po trijų mėnesių nuo jos darbo pradžios prasidėjo COVID-19 pandemija. Iš esmės, ji iš karto turėjo valdyti krizę, kurios nebuvome matę, ir daryti dalykus, kurių ES nedarė prieš tai, kaip bendri vakcinų pirkimai ir panašiai. Aišku, kad Rusijos karas Ukrainoje testavo ir testuoja Europą, ir čia pirmininkė buvo be galo stipri. Ir palaikant Ukrainą, ir telkiant paramą jos kandidatės statusui, derybų pradžiai. Tiek telkiant finansinę pagalbą valstybei ir koordinuojant bendrą darbą dėl sankcijų. Komisijos vaidmuo čia labai svarbus, nes būtent Komisija pateikė pasiūlymus dėl sektorinių sankcijų. Visų dvylikos paketų kontekste būtent Komisijos ir pirmininko vaidmuo buvo svarbus. Jai rašyčiau tikrai aukštą pažymį. Mačiau, kad mūsų vadovai irgi sveikino jos sprendimą vėl kandidatuoti. Tai mato kaip labai gerą žinią Lietuvai. 

– Jeigu ji bus EK pirmininkė ir kartu kandidatė, tai jai bus lengviau, ar sunkiau? Ar ji turės balansuoti ant labai plonos linijos?

Tikrai nebus lengviau, nes ir politinė proeuropietiška dauguma bus daug labiau trapesnė. EP valstybėse narėse matome vis daugiau rinkimų, kurie yra sudėtingi, dažnai be aiškaus rezultato. Vis labiau kontrastuojamos vyriausybės ir politinės sistemos. Aišku, ir labai didžiulė nežinia dėl JAV. Viena iš U. von der Leyen stiprybių – stiprus transatlantinis ryšys. Ji turėjo be galo stiprų ryšį su Joe Bideno administracija, tai padėjo koordinuoti ES ir JAV veiksmus, ypač į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Žinoma, po šių metų lapkričio mėnesio rinkimų nežinome, kas bus Baltųjų rūmų šeimininkas. Jeigu ji bus perrinkta antrai kadencijai, bus didžiulis iššūkis, ne tik didinti ES globalų vaidmenį, stiprinti jos gynybą, bet ir išlaikyti efektyvias partnerystes pasaulyje, ypač su JAV.

„Baltijos šalys ir Lenkija skatiname savo sąjungininkus jau dabar, po Naujųjų metų, pradėti ruošti 13-ąjį paketą. Labai svarbu būtų jį sutarti iki dvejų metų liūdnos karo sukakties vasario pabaigoje. Laiko turime, idėjų taip pat – tikimės, kad ir kiti partneriai bus pasiruošę“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo A. Pranckevičius.

Kol kas, anot politiko, Lietuvos ir kitų šalių pasiūlymai sankcijų paketui yra konfidencialūs. Visgi, pabrėžė A. Pranckevičius, pakete turėtų atsirasti tie produktai, kurie gali būti panaudojami kare prieš Ukrainą.

„Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu tol, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai. Tačiau kiekvieną kartą matome naujus elementus, kurie randami karo lauke – nuolatos reikia plėsti ypatingai svarbius sąrašus, tai yra dvejopos paskirties produktų ir aukštųjų technologijų sąrašus, kurie yra bene svarbiausi pakertant Rusijai galimybę atnaujinti savo karinę pramonę“, – teigė Lietuvos ambasadorius ES.

Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu tol, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai.

„Ir, aišku, individų sąrašai taip pat yra nuolat plečiami, ten erdvės kūrybai yra labai daug. Lieka dar vis nepaliesti, deja, kaip visada, dėl vienbalsiškumo stokos, branduolinės energetikos ir dujų sektoriai. Tai čia mes nuolatos, kiekvieną kartą vis primename savo partneriams, kad reikėtų pradėti sankcionuoti ir šiuos sektorius“, – pridūrė A. Pranckevičius.

Jis taip pat priminė, kad Lietuva reikšmingai prisidėjo rengiant 12-ąjį sankcijų paketą Rusijai.

„12-tasis paketas buvo priimtas irgi prieš Kalėdas, jame, tarp kitko, labai daug Lietuvos pasiūlymų, ypač dėl programinės įrangos, dronų, lazerių, dvejopos paskirties technologijų. Ir net pusė iš 147 naujų individų ar kompanijų, (įtrauktų į sankcijų paketą – ELTA), irgi yra pasiūlytos Lietuvos“, – sakė A. Pranckevičius.

„Tai rodo, kokie esame aktyvūs sankcijų kūrimo procese ir tų idėjų tikrai nestokojame ir toliau“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad gruodžio 18 dieną buvo patvirtintas 12-tasis ES sankcijų Rusijai paketas. Pasiektas sutarimas draus į ES importuoti, pirkti ar pervežti rusiškos kilmės deimantus, teikti programinės įrangos tiekimo paslaugas, skirtas įmonių valdymui bei pramoniniam projektavimui ir gamybai.

Taip pat išplečiamas jau taikomas kriptovaliutų piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugų draudimas Rusijos asmenims ir gyventojams, įskaitant Rusijos piliečius bei fizinius asmenis gyvenančius Rusijoje – šiems asmenims bus draudžiama kontroliuoti arba užimti bet kokias pareigas tokias paslaugas teikiančių juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų valdymo organuose.

Naujuoju sankcijų paketu griežtinama ir ES eksportuotojų atsakomybė – gabenant prekes į trečiąsias šalis bus reikalaujama sutartyse įtraukti nuostatas, kuriomis pirkėjai įsipareigos įsigyjamų jautrių prekių ir technologijų neeksportuoti į Rusiją ar naudojimui joje.

Be to, išplečiamas dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas bei sąrašas prekių, kurios prisideda prie Rusijos karinio ir technologinio tobulėjimo arba šalies gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros, įtraukiant lazerių sektoriaus prekes, stakles ir mašinų dalis, chemines medžiagas, termostatus.

Taip pat nustatomi ribojimai importuojamoms prekėms, iš kurių Rusija gauna dideles pajamas, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos, ketaus luitai ir juodųjų metalų gaminiai, vario ir aliuminio laidai, vamzdžiai ir vamzdeliai.

Patikslintas ir praktinis ribojimų, susijusių su transporto priemonių, kertančių ES išorinę sieną, taikymas, išplečiamas draudimas per Rusijos teritoriją tranzitu gabenti tam tikras iš ES eksportuojamas prekes ir technologijas, įtraukiant tas, kurios prisideda prie šalies pramonės pajėgų stiprinimo.

Naujuoju sankcijų paketu taip pat išplečiamas subjektų sąrašas, kuriems yra taikomos sankcijos, į jį papildomai įtraukiant 147 subjektus – 61 asmenį ir 86 įmones.

A. Pranckevičius: finansinė parama Ukrainai bus patvirtina, net jeigu Vengrija tam nepritars

A. Pranckevičius tvirtina, kad sprendimas dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo vasario pradžioje bus patvirtintas. Pasak jo, tai bus padaryta arba pritarus visoms ES valstybėms, arba, Vengrijai toliau vetuojant sutarimą, bus pasitelktas „planas B“ ir apsisprendimas įgyvendintas su 26 šalių pagalba.

„Charles'is Michelis (Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas – ELTA) sukvietė neeilinę ES Vadovų tarybos sesiją vasario 1 d., kuomet tikimasi, kad vadovai patvirtins 50 mlrd. eurų paketą. Jau sausį pradėsime su Europos Parlamentu paruošiamuosius darbus, kad sprendimai galėtų įsigalioti tuoj pat“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Pranckevičius.

„Scenarijai yra du, arba Vengrija pritaria 27 valstybių sprendimui ir tuomet, kaip sutarta, mes naudodami ES biudžeto peržiūrą skiriame Ukrainai 50 mlrd. eurų 4 metams. (...) Arba Vengrija toliau vetuoja ir tuomet turime planą B – apsispręsti su 26 valstybių pagalba, naudojant tiek nacionalines garantijas, dotacijų daliai ir makrofinansinės paramos instrumentą paskolų daliai. Viskas paruošta vienu ar kitu atveju“, – pabrėžė jis.

A. Pranckevičius pažymėjo, kad likęs mėnuo yra paskutinis, skirtas Vengrijos įtikinėjimui, tačiau nepavykus perkalbėti šios šalies premjero Viktoro Orbano, bus judama „su planu B“. Anot ambasadoriaus, finansinės paramos Ukrainai patvirtinimas būtų svarbus signalas ir partneriams Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur taip pat kyla ginčai dėl lėšų skyrimo Kyjivui.

„Šis mėnuo buvo skirtas paskutiniam šansui įtikinti Vengriją, tačiau antro šanso niekas tikrai neskirs, nes laiko neturime. Jeigu premjeras Orbanas toliau nesileis į kalbas, mes judėsime su planu B“, – sakė Lietuvos ambasadorius ES.

„Tai yra ir labai svarbus signalas mūsų partneriams Vašingtone, JAV, kur sprendimai dėl finansavimo įstrigę ir dėl to teigiama žinia iš Europos, tikimės, kad galėtų suteikti daugiau argumentų, ypač prezidentui J. Bidenui, kovojant dėl paramos Ukrainos finansavimui“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas neleido ES vadovams Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime susitarti dėl finansinės pagalbos Ukrainai paketo, naujienų agentūrai dpa pranešė keletas diplomatų.

Sprendimą dėl naujo pagalbos Ukrainai paketo priimti apsunkino tai, kad tolesnė finansinė pagalba Kyjivui buvo įtraukta į siūlymą dėl plataus masto ilgalaikio ES biudžeto pertvarkymo.

Europos Sąjungoje biudžetas sudaromas 7 metams, o dabartinis bendras biudžetas galios iki 2027 m.

Europos Komisija šiemet siūlė Ukrainai iki 2027 m. suteikti 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos – 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų subsidijų.

„Vienas iš elementų dar nėra suderėtas valstybių narių, tai yra krizių reglamentas, kuris yra labai svarbus ir Lietuvai, – LRT radijui antradienį transliuotame interviu sakė ambasadorius. – Mes būtent krizių reglamente norime matyti migracijos instrumentalizavimo definiciją ir reglamentavimą – tai be galo svarbu valstybėms kaip Lietuva ir kitoms, kurios išgyvena migracijos instrumentalizavimą prie savo sienų“.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie šios neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

ES Tarybai birželį preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus.

Balsuojant dėl bendro Tarybos požiūrio, Lietuva buvo tarp susilaikiusių valstybių dėl numanomo mechanizmo nenuspėjamumo, priimamų migrantų skaičiui galint keistis. Be to, kaip teigė Vidaus reikalų ministerija, skaičiuojant solidarumo įnašą nenumatyta vertinti ES valstybių narių su išorės siena pastangų sienų apsaugos srityje.

Pasak A. Pranckevičiaus, šiuo metu reglamentai, dėl kurių pasiektas susitarimas, yra derinami su Europos Parlamentu, šis darbas intensyviai vyks rudenį.

„Ispanų pirmininkaujanti valstybė planuoja pabaigti iki metų galo. Jeigu nepavyks, belgai, kurie perims pirmininkavimą nuo sausio 1-osios, dar turės du-tris mėnesius pabaigti šį darbą. Bet, aišku, tikslas yra iki šios komisijos kadencijos pabaigos turėti priimtą Migracijos ir prieglobsčio paktą“, – sakė jis.

Šiuo metu dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Afrikos į Graikiją ir Italiją.

Savo ruožtu Baltijos šalys ir Lenkija pastaruosius kelerius metus susiduria su neteisėtos migracijos antplūdžiu ir dėl jo organizavimo kaltina Minską.

„Nemažai idėjų, kurios atsidurs devintame pakete, yra paimtos būtent iš bendro Lenkijos ir Baltijos šalių non-paperio (neoficialaus dokumento-BNS) – mūsų pasiūlymų, ir ten atsispindės nemažai mūsų idėjų“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Pranckevičius.

Trečiadienį dėl šio sankcijų paketo ES ambasadoriai diskutuos oficialiame Europos Sąjungos valstybių narių Nuolatinių atstovų komitete COREPER.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus, tikimasi, kad naujame sankcijų pakete bus priemonių technologijų, finansų ir kovos su dezinformacija srityse, taip pat jame atsidurs „bent pora šimtų“ naujų asmenų ir kompanijų, atsakingų už karo nusikaltimus Ukrainoje.

„Manome, kad dar yra nemažai veikėjų, ypatingai iš karinių struktūrų ir karinės pramonės, politinio elito, propagandistų, teisėsaugos, oligarchų, jų šeimų narių, kurie vis dar nėra sankcijų sąrašuose“, – teigė A. Pranckevičius.

Taip pat bus turbūt nemažai naujų eksporto ribojimų, ekonominių priemonių, sektorinių sankcijų, išplėstų technologijų sąrašų.

Jis taip pat tikisi, kad devintajame sankcijų pakete atsidurs nauji Rusijos televizijos kanalai bei bankai.

„Taip pat bus turbūt nemažai naujų eksporto ribojimų, ekonominių priemonių, sektorinių sankcijų, išplėstų technologijų sąrašų“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Vis dėlto, pasak jo, sankcijos greičiausiai bus švelnesnės nei norėtų Lietuva, ES priklausanti griežčiausių suvaržymų šalininkų grupei.

„Mes priklausome taip vadinamai sankcijų vanagų grupei – mus taip pravardžiuoja Briuselio spauda, nes kartu su Lenkija pasisakome už griežčiausias sankcijas. Natūralu, kad bendras 27 valstybių vidurkis visada bus žemiau nei mūsų lūkesčiai, todėl tikrai negali būti tokio sankcijų paketo, kuris būtų visiškai patenkinantis Lietuvą“, – teigė A. Pranckevičius.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga patvirtino jau aštuonis sankcijų Rusijai paketus.

Jo teigimu, kandidatės statuso suteikimas taptų ne tik motyvacija ukrainiečiams, kovojantiems už savo išlikimą, bet, viliasi jis, tai taip pat palengvintų Ukrainos atstatymo procedūras.

„Tai istorinis susitikimas visų pirma dėl svarstomų klausimų, dėl Ukrainos ir Moldovos kandidačių statuso, dėl europinės perspektyvos Sakartvelui. Manau, kad šis sprendimas ne tik suteiks Europai galimybę sugrįžti kaip geopolitinei žaidėjai, atgaivinti plėtros politiką, suteikti naują dinamiką ir Vakarų Balkanų šalims, kurios irgi susitiks su Europos Sąjungos lyderiais, bet kartu tai suteiks pasitikėjimo kreditą Ukrainai ir labai didžiulę motyvaciją žmonėms, kurie kovoja už savo išlikimą, valstybę, už mūsų visų vertybes“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams teigė A. Pranckevičius.

Jei Ukrainai bus suteiktas ES šalies kandidatės statusas, A. Pranckevičius viliasi, kad tai palengvintų Ukrainos atstatymo europinėmis reformomis procedūrą.

„Manau, kad taip pat padės mums, Europos Sąjungai, kartu Europos Komisijai susieti Ukrainos atstatymo planą, fondą, su europinėmis reformomis, investuoti į Ukrainos ateitį, į jos transformaciją. Tad šiandien galbūt tai atrodo kaip eilinis procedūrinis sprendimas. Tai nėra procedūrinis sprendimas, tai yra istorinis įvykis, kuris buvo neįsivaizduojamas dar prieš kelias savaites“, – pridūrė jis.

Todėl, pažymi jis, Rusijos reakcija ir pasipylę grasinimai neatspindi realybės.

„Rusijos reakcija be jokios abejonės yra visiškai neproporcinga ir neatspindinti jokios realybės. Labai svarbu toliau visur viešai komunikuoti, kad keleivių, prekių tranzitas vyksta toliau. Kad plienas, kuris yra ketvirto sankcijų paketo dalis, sudaro labai nedidelę tranzito iš Rusijos į Kaliningradą dalį ir kad jis be jokios abejonės gali pasiekti Kaliningradą kitais, tarkim, jūrų keliais. Nėra jokios Kaliningrado blokados“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams teigė A. Pranckevičius.

Taip pat, pridūrė Lietuvos ambasadorius ES, Briuselyje yra jaučiamas didelis ES institucijų palaikymas Lietuvai dėl priimto sprendimo.

„Mes tikrai čia jaučiame Briuselyje didelį Europos Sąjungos institucijų, Europos Komisijos, Vadovų Tarybos, valstybių narių palaikymą. Tikimės, kad ir Europos Vadovų taryba, kuri susitiks Briuselyje, taip pat išreikš tą solidarumą. Manau, kad šiandien ir dabar nereikėtų žiūrėti kas buvo ar nebuvo, bet koncentruotis į bendrą veiksmą ateityje, į pagalbą visoms valstybėms narėms, kurios gali susidurti su šiomis problemomis, kad jos nebūtų paliktos vienos“, – komentavo A. Pranckevičius.

Kita vertus, nors A. Pranckevičius paragino nepasiduoti Rusijos grasinimams, vis tik, pažymėjo jis, tiek Lietuva, tiek kitos šalys narės turėtų būti pasiruošusios bet kokiems Kremliaus veiksmams.

„Aš manau, kad mes neturėtumėme pasiduoti Rusijos naratyvui ir kartoti jų skleidžiamą propagandą, dezinformaciją ar jų skleidžiamus grasinimus. Minėdami juos, kalbėti, svarstydami juos mes duodame jiems legitimumą, rimtumą, solidumą. Nemanau, kad tai yra geras kelias. Taip, visoms valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą reikia būti pasiruošusiems bet kokiems galimiems veiksmams, bet tikrai nenorėčiau viešai vertinti vieno ar kito Rusijos politiko pasisakymo“, – pridūrė jis.

Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungos ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai propaganda vadina Rusijos reiškiamus priekaištus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.

URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.

Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.

Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.

„Svarbu ne aiškinimasis Rusijai, o būtent paneigimas Rusijos dezinformacijos naratyvo, kad Lietuva neva vykdo Kaliningrado blokadą“, – LRT antradienį kalbėjo A. Pranckevičius.

Jis priminė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) pirmadienį išsakytą patikinimą, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, kad toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad „Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas, ypatingai sankcionuotų prekių tranzitui“.

Reikia išlikti ramiems ir vieningiems, labai svarbus vieningas Europos Sąjungos balsas.

Maskvai reikalaujant, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą, A. Pranckevičius pakartojo, jog draudimą tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos numato savaitgalį pradėjęs galioti ES ketvirtasis sankcijų paketas. Sankcijas Rusijai ES įvedė dėl invazijos į Ukrainą.

Ambasadorius taip pat ragina nepasiduoti Rusijos spaudimui šiai grasinant imtis „veiksmų  savo nacionaliniams interesams apsaugoti“.

„Nereikėtų pasiduoti Rusijos primetamam naratyvui ir tikrai nepulti nei į paniką, nei į kažkokį žodžių karą – reikia išlikti ramiems ir vieningiems, labai svarbus vieningas Europos Sąjungos balsas“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

„Vakar informavau visų 27 valstybių ambasadorius apie situaciją, taip pat ir Europos Komisija, vyksta pokalbiai aukščiausiu lygiu, tikrai, šioje situacijoje Lietuva nėra viena“, – pabrėžė diplomatas. 

Diplomatas naujas pareigas pradės eiti nuo penktadienio, jis pakeis Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

R. Karoblis kuruos ES politikos formavimo ir įgyvendinimo, santykių su ES institucijomis klausimus bei dvišalius santykius su Europos šalimis, Lietuvos užsienio prekybos politikos, strateginės komunikacijos klausimus, taip pat pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

„R. Karoblis jungiasi prie Užsienio reikalų ministerijos politinės komandos itin sudėtingu laikotarpiu. Nuolatinis glaudus ryšis ir strateginės konsultacijos su partneriais Briuselyje bei kitose Europos sostinėse – šiandien mums tikriausiai viena svarbiausių užduočių“, − pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

R. Karoblis 2016–2020 metais ėjo Lietuvos krašto apsaugos ministro pareigas, prieš tai – Lietuvos nuolatinio atstovo ES, nuolatinio atstovo prie Pasaulio prekybos organizacijos pareigas.

Jis taip pat yra vadovavęs URM Ekonomikos departamentui bei Užsienio prekybos politikos departamentui.

Pasibaigus krašto apsaugos ministro kadencijai, R. Karoblio kandidatūra svarstyta į ambasadorius ES, tačiau tuomet prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tiek jam, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

Pernai spalį G. Nausėda nurodė, jog yra pasirengęs rimtai svarstyti R. Karoblio kandidatūrą, mat nuo Seimo rinkimų praėjo metai.

Galiausiai ambasadoriumi šią savaitę paskirtas A. Pranckevičius.

„Tikrai tai bus vienas iš svarbių prioritetų, (...) Ukrainos pagalbos kontekste kandidatės statuso suteikimas, Lietuvos Vyriausybės, Seimo, prezidento nuomone, yra vienas svarbiausių aspektų“, – LRT antradienį teigė diplomatas.

„Reikės burti didelę valstybių koaliciją, kad ir mažiausia, ką galime padaryti, suteikti viltį Ukrainos žmonėms, kad jie gali pretenduoti į ES narystę“, – pridūrė jis.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys pirmadienį išreiškė paramą Rusijos užpultos Ukrainos narystei Bendrijoje.

Reikės burti didelę valstybių koaliciją, kad ir mažiausia, ką galime padaryti, suteikti viltį Ukrainos žmonėms, kad jie gali pretenduoti į ES narystę.

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

A. Pranckevičius ambasadoriaus ES pareigas pradėjo eiti nuo antradienio. Su tokiu pasiūlymu jis teigia sutikęs, nes dabartinių įvykių kontekste „valstybė neturi prabangos turėti nei vienos dienos be nuolatinio atstovo Briuselyje“.

„Šiuo atveju asmeniniai pasirinkimai buvo nesvarbūs man kaip kriterijus“, – kalbėjo jis.

Prezidentui ir Vyriausybei ilgą laiką nesutarus dėl kandidatūros, Lietuvos ambasadai ES iki šiol vadovavo laikinasis reikalų patikėtinis Simonas Šatūnas. Tačiau jis nusprendė nuo kovo pereiti vadovauti eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus biurui.

Kaip didžiausią ES klaidą Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių atžvilgiu diplomatas įvardijo atsargumą.

„Tos drąsos, kurios Vakarai nestokojo Baltijos šalių atžvilgiu, ir tai mums buvo išsigelbėjimas ir didysis stebuklas, įvykęs 2004 metais, tačiau, deja, Rytų partnerystės valstybėms tos drąsos neužteko. Daug kas manė, kad per makrofinansinę pagalbą, per pagalbą reformoms, kitus svarbus projektus mes sugebėsime žingsnis po žingsnio priartinti tas valstybes šalia ES“, – teigė A. Pranckevičius.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, vis garsiau imta kalbėti ir apie galimą šios šalies narystę Bendrijoje.