Britų kompanija „Moving Mountains Foods“ tokį sprendimą, regis, rado ir sėkmingai jį įgyvendina. Prieš kurį laiką ji pateikė gyvūninės mėsos alternatyvą – įvairios mėsos pakaitalus ir jos produktus: dešrainių bei tradicines dešreles, žuvies pirštelius, faršą.

Patyręs virtuvės šefas Gediminas Endriukaitis rekomenduoja jau daugelio gerai įvertintą ir pamėgtą produktą – suvožtinių (visiems geriau žinomų kaip burgerių) maltinius, pagamintus iš augalų, kuriuos valgydamas mėsavalgis net neįtars, jog kramsnoja sveikesnį mėsos pakaitalą. G. Endriukaitis įsitikinęs, jog siūloma mėsos alternatyva sveikesnė ir žmonėms, ir gamtai. Viliamasi, kad į prekybos centrų lentynas ši įžengusi naujovė greitu metu taps tokia pat įprasta kaip ir dažnai ant lietuvių stalo nutūpiantys balandėliai ar cepelinai.

Tuo tarpu žinomas Lietuvos didžėjus Artūras Matkevičius – DJ Mamania prisipažįsta, jog yra vienas iš tų, kurio skonio receptorius jau užkariavo šis naujas mėsai alternatyvus produktas.

Augalinės mėsos nauda – labai didelė

Įkvėptas britų kompanijos „Moving Mountains Foods“, Kėdainių konservų fabrikas Lietuvos žmonėms taip pat siūlo išbandyti bei pamėgti jau minėtus mėsai alternatyvius augalinius produktus, o ypač faršą, iš kurio lygiai taip pat nesudėtingai kaip ir iš įprasto, galima paruošti begalę įvairių skanių patiekalų. Pavyzdžiui, mėsos pyragus, įvairius mėsos kepsnius, kotletus ar net taip lietuvių mėgstamus cepelinus, koldūnus, o taip pat ir visus kitus patiekalus, kuriems įprastai būtų naudojama mėsa.

„Mėsos žmogui iš prigimties valgyti kiekvieną dieną nėra sveika. Rekomenduojama galvijų ar kiaulienos mėsos norma per savaitę – tik 300-500 gramų. Tai tikrai nėra daug. Tiek mitybos specialistai ragina, tiek ir maisto piramidėje nurodoma, jog mėsos valgyti reikėtų saikingai, o augalinės kilmės maistą – kuo dažniau. Taigi, žmogus sutvertas vartoti daugiau augalinio maisto nei mėsos, – pažymi šefas G. Endriukaitis. – Nauda, kurią gauna žmogus, valgydamas mėsos alternatyvą, sakyčiau, yra tokia pat kaip ir gyvūninės mėsos. Tačiau dar didesnė nauda yra aplinkai, kurioje mes gyvename.“

Virtuvės šefas Gediminas Endriukaitis.

Palyginkime: vienas statistinis europietis suvalgo net 40 kg mažiau mėsos nei amerikietis, atitinkamai nuo 86 kg iki 125 kg! O augant gyventojų skaičiui, auga ir mėsos poreikis.

„Jeigu žiūrėsime globaliai, pamatysime, kad visų pirma – kertami miškai tam, kad būtų sukurti dirbamos žemės plotai auginti pašarams, įrengti aptvarams, kuriuose būtų auginami gyvuliai. Taip, mes dabar to gal nejaučiame, bet artimoje ateityje, labai skaudžiai galime pajusti“, – sako G. Endriukaitis.

Iliustruojant pašnekovo žodžius skaičiais, galima pasakyti, jog tyrimais yra įrodyta, kad mėsos pramonė yra trečia pagal dydį klimato kaitos kaltininkė. Siekiant apsaugoti ne tik gamtą, bet ir savo buvimą Žemėje, turėtume rinktis, ką valgome. Perpus sumažinus vien europiečių mėsos suvartojimą, agroūkių CO₂ emisija sumažėtų net 42 proc.

„Kuo daugiau valgysime augalinio maisto, tuo labiau tausosime aplinką, kurioje patys gyvename. Tuo pačiu rūpinsimės ir savo organizmu, kuriam nereikia perdirbto maisto, tai yra mėsos, į kurios produktus dažnai būna pridėta įvairiausių konservantų, cukrų ir kitų mums nereikalingų priedų tik tam, kad gaminiai mums būtų skanūs. Mums, vartotojams, tai nėra gerai. Todėl žmonės, norintys gerai jaustis ir būti sveiki, turėtų artėti prie savo prigimtinio raciono – turėtų valgyti mažai mėsos, bet daugiau augalinio maisto“, – apibendrina pašnekovas.

Patiks ir gyvūninės mėsos mėgėjams

G. Endriukaitis pasakoja, jog jo tiesioginis darbas yra susijęs su naujų maisto produktų paieška, todėl, kol buvo galimybė, daug keliavo po tarptautines parodas, turėjo galimybę susipažinti su inovacijomis, naujomis technologijomis, produktais ir tikrai yra išragavęs daug įdomių ir skanių produktų.

„Prisimenu, prieš 10 metų, kai augalinės kilmės mėsa nebuvo tiesiog mėsa, o buvo paprastai sumaltos įvairios daržovės su kažkokiais grūdais. Visa tai suvalgydavai kaip kažkokį birų dalyką, nelabai primenantį mėsą. O ką mes turime dabar? Mane žavi tai, kaip šiandien ištobulėjo maisto gamybos technologijos. Todėl praktiškai sunku atskirti, ką valgai – augalinės ar gyvūninės kilmės maistą“, – inovacijomis žavėjosi virtuvės šefas ir čia pat prisiminė kuriozinę situaciją, kuomet vegetarui patiekus burgerį su alternatyvios mėsos maltiniu, šis net pasipiktino, jog gavo tikros mėsos.

„Moving Mountains Foods“ – sparčiai auganti maisto technologijų kompanija, kuri iš augalinių baltymų, gautų iš grybų, sojų, burokėlių sukūrė mėsos pakaitalą, kitaip dar kartais vadinamą vegetariška mėsa, turinčia ir tam tikras gyvūninės mėsos estetines savybes (pavyzdžiui, tekstūrą, skonį, išvaizdą) ir cheminę sudėtį (sudėtyje esančias panašias maistines medžiagas).

„Moving Mountains“ šefai yra sukūrę ir suvožtinių maltinius, dešrainių bei tradicines dešreles, faršą, žuvies pirštelius, jautienos gabalėlius, kukulius. Netrukus jie ruošiasi nustebinti ir vištienos bei tuno skonio produktais, kurie tiek savo spalva, tiek tekstūra bei skoniu idealiai panašūs į tikrą mėsą!

O svarbiausia, kad visi šie mėsai alternatyvūs produktai ne tik prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo, bet ir padeda žmogui neprarasti reikalingų medžiagų, gaunamų iš mėsos, tokių kaip vitaminas B12 ar augaliniai baltymai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad lyginant su tradiciniu jautienos maltiniu, gaminant „Moving Mountains“ maltinį reikia 99 proc. mažiau vandens, 93 proc. mažiau žemės plotų ir 46 proc. mažiau elektros. Vadinasi, šio produkto vartojimas yra vienas iš būdų prisidėti prie globalinių problemų sprendimų.

Pakeitė nuomonę

DJ Mamania yra vienas iš tų žmonių, kuriam rūpi, kokioje aplinkoje jis gyvena dabar, kokiame pasaulyje ateityje gyvens jo vaikai ir kokį maistą jis valgo. Todėl, sužinojęs apie unikalią galimybę maitintis sveikiau ir tuo pačiu rūpintis Žemės ištekliais, Artūras net nedvejodamas mėsą keičia į sveikesnę jos alternatyvą.

Didžėjus Artūras Matkevičius – DJ Mamania.

„Labiausiai sužavėjo pats pirmas įspūdis, kurį patyriau valgydamas suvožtinį su augaline mėsa. Buvau iš pradžių skeptiškas šios inovacijos atžvilgiu, tačiau po pirmo kąsnio mano nuomonė pasikeitė kardinaliai – labai skanu ir net nepastebėjau, kad suvožtinio maltinis pagamintas ne iš tikros mėsos, – mintimis apie vegetarišką mėsą dalijasi garsus Lietuvos muzikantas ir pasidžiaugia. – Prieš metus Kauno restoranas „Pelėdinė“ į savo meniu įtraukė suvožtinį su „Moving Mountains“ maltiniu. Mano nuostabai, nuo tada ten kaskart valgau tik šį suvožtinį“.

Maistas turi būti skanus

Tradicinės lietuviškos, sočios, mėsiškos virtuvės mėgėjai ir skeptikai paprieštaraus: „Tai – nepatikima ir yra išsidirbinėjimas iš maisto!“.

Tačiau tokius argumentus labai greitai atremia kulinariniame TV šou „Skaniai ir paprastai“ suvožtinius su vegetariška mėsa jau gaminęs virtuvės šefas Gediminas: „Prieš 10-15 metų ir aš maniau, jog tai yra labiau išsidirbinėjimas, bet aš tada klausiu: kodėl jūs manote, kad lietuviška virtuvė yra mėsiška? Atvirkščiai, ji nėra labai mėsiška. Mes, lietuviai, buvome ganėtinai neturtingi žmonės: valgėme ropes, bulves, burokėlius ir tik kartais pasigardžiuodavome mėsa. Ji būdavo tik per šventes – Kalėdas ir Velykas – arba per vestuves ir laidotuves.“

Taigi, anot G. Endriukaičio, augalinio maisto vartojimas neturėtų būti traktuojamas kaip išsidirbinėjimas.

„Kaip jau ir minėjau, tai – grįžimas prie mūsų normalios mitybos. Ko mums reikia, kad suprastume tą grįžimą į augalinio maisto vartojimą? Visų pirma, mėsai alternatyvus maistas turi būti skanus. Kai žmonės paragaus ir supras, kad tai yra skanu, tada pasikeis ir požiūris, – įsitikinęs pašnekovas. –  Kai man sako, kad aš, pavyzdžiui, nemėgstu svogūnų ar paprikų, ar dar kokio nors ingrediento, visuomet atsakau, kad jūs nemėgstate neskaniai paruoštų svogūnų ar paprikos, bet ne pačių daržovių. Taigi, pirmiausia maistas turi būti skanus, o ne tiesiog madingas.“

Kaina bus prieinama visiems

Šefas prisimena, jog tam tikru etapu būti veganu ar vegetaru netgi buvo kažkiek madinga: nebūtinai žmogus dėl sveikatos problemų ar kažkokių įsitikinimų taip maitindavosi. Bet jis pastebi, kad tai jau keičiasi ir tampa nebe mada, o natūraliu gyvenimo būdu.

„Tik pas mus Lietuvoje galbūt yra kita problema – valgyti mėsą ar valgyti nesveikai yra tiesiog pigiau negu valgyti ir maitintis sveikai, – apgailestauja G. Endriukaitis. – Nes išauginti mėsą kažkur garde yra pigiau negu užauginti sveiką daržovę ar sveiką gyvuliuką, kuris vėliau virstų mūsų maistu. Tam, kad maistas žmonėms atrodytų patrauklus, visų pirma jis parduotuvėje turėtų būti siūlomas už patrauklią kainą.“

Ne taip seniai didelė kaina buvo vienas iš alternatyvios mėsos produktų plėtros trukdžių, tačiau dabar jau yra didžiajai visuomenės daliai prieinamų produktų ir tai skatina didinti augalinių alternatyvų vartojimą.

„Mėsa anksčiau ar vėliau taps prabangos preke. Ją tiesiog bus per brangu išauginti. Ir aš tuo net neabejoju, nes resursai senka ir jau dabar yra ieškoma alternatyvų. Pavyzdžiui, norintiems užsitikrinti baltymų poreikį racione, auginami svirpliai. Juos užauginti yra sunaudojama ne kartais, o dešimtimis kartų mažiau resursų – vandens, pašaro. Lygiai taip pat, aš manau, bus ir su augalais, – užtikrintai kalba garsusis virtuvės šefas ir pateikia dar vieną pavyzdį. –Augalinės kilmės mėsos gamyboje naudojamus ingredientus galima tvariai auginti ir ūkiuose – ar tai būtų grybas, ar ankštinė daržovė, ar kitas produktas. Ir aš net neabejoju, jog anksčiau ar vėliau tai bus pasiekta, bet kaip ir visuomet, bet kokia inovacija pasaulyje pradžioje būna brangi, tačiau laikui bėgant, tobulinant technologijas, atsirandant konkurencijai, visa tai po truputį pinga. Ir tas laikas jau ateina – prekybos centrų lentynose augalinių produktų asortimentas auga, o kainos palaipsniui mažėja ir tampa prieinamos kiekvienam.“

Panašios nuomonės yra ir DJ Mamania: „Manau, sąlyginai aukšta alternatyvios mėsos produktų kaina buvo pagrindinė priežastis, lėmusi žmonių tikros mėsos pasirinkimą. Taip pat didelė visuomenės dalis nėra susipažinusi su mėsos alternatyvos produktais arba tiesiog net nėra apie juos girdėjusi. Turės praeiti nemažai laiko, kol žmonių įsitikinimai keisis, kaip ir stereotipai. Negaliu teigti, kad ateitis priklauso mėsos imitacijos produktams, tačiau, nemeluosiu, man tokia ateitis visai patiktų.“

Paruošimas – kaip ir įprastų patiekalų

Nors pats Artūras prisipažįsta vis dar valgantis gyvūninės kilmės mėsą, tačiau teigia turintis tradiciją dvi savaites per metus jos atsisakyti ir leisti organizmui pailsėti. O ir jo šeimoje augalinės kilmės mėsa yra palankiai vertinama bei, atsiradus galimybei, visada tampa kokiu nors pietų patiekalu.

„Šeima visada labai laukia progos, kai valgys „Moving Mountains“ suvožtinius, – juokiasi pašnekovas. – Pats gaminti namuose patiekalų iš augalinės kilmės mėsos dar neturėjau progos. Bet tikrai žinau, kad tai labai greitai įvyks.“

O tiems, kurie nori išbandyti netikros mėsos patiekalų gamybą namuose, bet galbūt nedrįsta, nes nežino, kaip tai reikia daryti, virtuvės šefas G. Endriukaitis pataria: „Augalinės kilmės mėsa nesivadintų mėsa, jei ji nebūtų artima gyvūniškajai. Jeigu dešrelės gaminamos iš įprastos mėsos, tai lygiai taip pat jas galima pagaminti ir iš augalinės kilmės produktų. Vadinasi, augalinės kilmės dešreles galima naudoti taip pat kaip ir mėsiškas. Taigi, kažkokių didelių stebuklų nėra. O ką daryti su faršu ar mėsos maltiniu, tokių klausimų net neturėtų kilti, nes tai yra pakaitalas ir jį reikia ruošti lygiai taip pat kaip ir įprastą mėsą. Pavyzdžiui, kaip receptuose, jei nenori dėti cukraus, dedi medų, tai ir šiuo atveju – jeigu nenori valgyti gyvūninės kilmės mėsos maltinio, valgai augalinės kilmės mėsos maltinį ir su juo elgiesi lygiai taip pat kaip su bet kokiu kitu, o iš faršo sėkmingai gamini balandėlius, koldūnus, cepelinus ir kitus patiekalus.“

Mėgstamiausias – suvožtinis

Paprašytas pasidalinti savo mėgstamiausiu augalinės kilmės mėsos patiekalu, G. Endriukaitis sako: „Man didžiausią įspūdį (nežinau, gal dėl to, kad jį paragavau pirmą) padarė suvožtinio maltinis. Atvirai pasakysiu: aš ne tai, kad nepajaučiau skirtumo tarp geros jautienos ir to maltinio, bet man jis buvo netgi skanesnis. Daviau paragauti jo savo šeimos nariams nesakydamas, kas tai ir jie tiesiog negalėjo atskirti, kad tai yra augalinis maltinis. Tiek tekstūra, tiek skonis ir netgi kvapas yra lygiai toks pat kaip iškepto jautienos mėsos maltinio.“

Pašnekovas pažymi, kad be suvožtinių maltinių jam labai patiko ir kiti augalinės mėsos produktai.

„Tarkim, faršas. Mes, lietuviai, iš faršo tikrai daug ką gaminame. Taigi, turime tos pačios tekstūros, skonio, kvapo produktą kaip mėsa, tik tai yra ne mėsa. Šitie dalykai man labai patiko. Tiesą pasakius, dabar daugeliui rekomenduoju pabandyti, – ragina patyręs virtuvės šefas. – Ir nebūtinai tiems, kurie nevalgo mėsos. Aišku, žmonėms dabar kyla klausimas, kodėl du 250 gramų paplotėliai kainuoja panašiai kaip, pavyzdžiui, kilogramas faršo, bet reikia žmones edukuoti. Kaip ir minėjau, reikia aiškinti, kad mes turime išsaugoti savo aplinką, pasirūpinti savimi ir savo vaikais, anūkais. Turime duoti paragauti, kad žmonės suprastų, kas tai yra, nes dažniausiai nauji dalykai sutinkami su atmetimo reakcija – ar tai būtų maistas, darbas, daiktas – bet kokia naujovė. Tačiau palaipsniui viskas pasikeičia. Ir jau netolimoje ateityje, manau, augalinių produktų vartojimas augs, o tuo pačiu mažės ir jų kaina.“

Lygiai taip pat kaip ir dviratis kažkada buvo vadinamas velnio išmislu, nes gi kaip įmanoma ant dviejų ratų važiuoti! Tačiau dabar niekam nekyla klausimų „kaip“. Visi džiaugiasi, jog tai – ne teršianti, o sauganti aplinką transporto priemonė. Taigi, greitu laiku nebeliks nuostabos ir valgant augalinės kilmės mėsą, nes ji visiems – tiek veganams, tiek vegetarams, tiek mėsavalgiams – bus lygiai tokia pat skani ir maistinga kaip ir gyvūninės kilmės mėsa. Tik ji bus tvariai užauginta ir draugiška mūsų visų Žemei.